Ką reiškia „Brexit“? Neapibrėžti samprotavimai apie atsiskyrimą akivaizdžiai stokoja konkretumo. Šį teiginį ne sykį kartojo Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, stojusi už valstybės vairo politinį šalies gyvenimą supurčiusio balsavimo išstoti iš Europos Sąjungos aplinkybėmis.

Visgi praėjus net porai mėnesių nuo Th. May įsikėlimo į oficialią šalies premjerų rezidenciją Dauningo gatvėje, Didžiosios Britanijos visuomenė vis dar nesugeba aiškiai suprasti, kokia tikroji visą vasarą ministrės pirmininkės kartotos frazės reikšmė, rašo „The Washington Post“.

Didžiosios Britanijos vyriausybės neabejotinai laukia ilgi, sudėtingi ir itin painūs debatai su buvusiomis 27-iomis partnerėmis – ES valstybėmis narėmis, bet užuot laikęsi vieningos strategijos, šalies valdantieji vengia apibrėžti prisiimtą poziciją ir teikia įvairioms interpretacijoms pasiduodančius atsakymus.

Ar Didžioji Britanija pasirengusi galutinai atsiskirti nuo ES ir išstoti iš didžiausios pasaulyje bendros rinkos, kad galėtų užtrenkit duris iš Europos plūstantiems migrantams? Ar šalį patenkintų tik formalus atsiskyrimas nuo bloko, paliekantis erdvės įvairioms išlygoms, dėl kurių išstojimas neatrodytų toks drastiškas? O galbūt bus siekiama kokių nors palankių išankstinių susitarimų, visiškai pakeisiančių šalies statusą ES atžvilgiu ir suviliosiančių kitas valstybes nares pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu?

Pastarosiomis savaitėmis į šiuos klausimus buvo pateikta bemaž tiek pat atsakymų, kiek ministrų yra Th. May kabinete.

Trys pagrindiniai vyriausybei atstovaujantys „Brexit“ šalininkai tvirtino, kad geriausia išeitis – greitas ir visiškas atsiskyrimas, vengiant Briuselyje spendžiamų biurokratinių žabangų. Toks sprendimas, anot jų, atitinka 52 proc. britų, balsavimu per birželio 23-iosios referendumą lėmusių šalies likimą, lūkesčius.

Ekscentriškasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas netgi nufilmavo šios nuomonės šalininkus, siekiančius įtikinti Th. May, kad Didžioji Britanija turi visiškai ir kuo greičiau išsivaduoti iš Briuselio jungo.

O štai Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES šalininkas naujasis ministras Davidas Davisas, kuriam patikėta vadovauti „Brexit“ procesui, pasakė, kad tolesnis priklausymas blokui mažai tikėtinas, kadangi ES vadovų supratimu, tarp valstybių narių turi būti leidžiamas laisvas darbo jėgos judėjimas.

Visgi pasilikimo ES šalininkus, kad ir saikingai, per referendumą palaikiusi Th. May sugebėjo priminti vyriausybės atstovams, kad išstojimas nebus lengvas procesas, be to, negalima ignoruoti neigiamų atsiskyrimo aspektų.

Th. May pažiūroms pritariantis jos bendražygis, taip pat palaikęs už šalies pasilikimą ES pasisakiusius rinkėjus, vidaus reikalų ministras Amberis Ruddas per interviu BBC perspėjo, kad, Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, britai, planuojantys atostogas praleisti saulėtuose Prancūzijos paplūdimiuose arba gaiva dvelkiančiose Italijos Alpėse, bus priversti pasirūpinti viza ir sumokėti atitinkamą mokestį. Metų metais kelionės po Europą buvo visiškai nesudėtingas – reikėdavo tik įsėsti į „Eurostar“ traukinį arba užsisakyti nebrangius lėktuvo bilietus. Pasak A. Ruddo, naujieji sunkumai – tai kaina, kurią britams teks sumokėti už norą visiškai atsiskirti nuo ES.

„Nemanau, kad ypatingai to trokštume, tačiau tai gali būti neišvengiama“, – sako A. Ruddas.

Pati Th. May vengia tiesiogiai nurodyti Didžiosios Britanijos Europai keliamas sąlygas. Ji tvirtina, kad pakomentuodama šalies derybų strategiją, kol galutiniai sprendimai nepriimti, ji tik pastūmėtų šalį į nepalankią poziciją.

Atsakydama į jai užduodamus klausimus, susijusius su finansinių paslaugų įmonėms vyriausybės garantuojama apsauga (mat šis sektorius gali gerokai nukentėti dėl konkurencijos su varžovais iš kitų Europos šalių, jei nebus aptartos jo apsaugos strategijos), Th. May pateikė vieną iš tipinių nekonkrečių atsakymų, kuriais paprastai stengiasi išsisukti kalbėdama su „Brexit“ susijusiomis temomis.

„Ši vyriausybė sieks, kad būtų priimtas Jungtinei Karalystei tinkamas sprendimas“, – pasakė Th. May, sukeldama parlamente tikrą nepasitenkinimo bangą.

Tik ar ilgai jai pavyks išsisukinėti tokiais abstrakčiais pareiškimais? Juk klausimai susiję su svarbiausiomis užduotimis, kurias Didžiajai Britanijai teks įveikti šiuo istoriniu didžiulio masto permainų laikotarpiu.

Th. May patiria ir kitų Europos šalių vadovų spaudimą operatyviai veikti vadovaujantis dar niekada netaikytu 50-uoju straipsniu, numatančiu šalies išstojimo iš ES mechanizmą.

Deja, Th. May vis delsia, aiškindama, kad jokių iniciatyvų neketinama imtis bent iki kitų metų pradžios. Prasidėjus 50-ajame straipsnyje numatytiems procesams, Didžioji Britanija per porą metų turės susitarti dėl išstojimo iš ES sąlygų.

Daugelis specialistų dvejų metų terminą laiko neįtikėtinai trumpu, turint galvoje proceso sudėtingumą. Jie taip pat tvirtina, kad Didžioji Britanija atsidurs nepalankioje situacijoje, kadangi laiku neįgyvendinus konkrečių susitarimų ji patirs didesnių nuostolių nei ES.

Didžiosios Britanijos vyriausybei nesusitariant, kokius reikalavimus pateikti, Th. May stebi Europos šalių vadovų veiksmus ir bando nuspėti, ko Didžioji Britanija gali tikėtis. Konsultavimo politinės rizikos klausimais įmonės „Eurasia Group“ analitikas Mujtaba Rahmanas tokią strategiją apibūdina kaip atvirkštinį 50-ojo straipsnio vykdymą, kadangi iš pradžių bandoma numatyti galutinį rezultatą, o tik tada paskelbti oficialų pranešimą ir pereiti prie derybų dėl išstojimo sąlygų.

Deja, Europos valstybių vadovai nelinkę taikstytis su tokia atvirkštine tvarka: keli įtakingi Europos šalių pareigūnai ne kartą perspėjo Didžiosios Britanijos atstovus, kad negali būti nė kalbos apie išankstines derybas prieš žengiant pagrindinį žingsnį. Būtent dėl šios priežasties Th. May gali būti ypač sudėtinga per ateinančius mėnesius pasiekti užsibrėžto tikslo.

Jei Didžioji Britanija ir gali puoselėti viltį, susijusią su itin painiu ir iki šiol neapibrėžtu „Brexit“ procesu, jos pagrindas galėtų būti pačios ES valstybių narių pasidalijimas į skirtingas stovyklas vertinant susidariusią situaciją. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris neseniai pareiškė griežtą nuomonę, kad Didžiajai Britanijai negali būti suteikta išskirtinių patekimo į ES rinką galimybių, jei ji nesutinka įteisinti laisvo žmonių judėjimo per savo šalies sieną, nes toks yra esminis ES principas.

Vis dėlto pasigirdo raginimų nesiimti tokių griežtų priemonių. Nuosaikesnės strategijos šalininkai siūlo pasinaudojant „Brexit“ pamėginti išspręsti įvairias ES ištikusias problemas, pavyzdžiui, apriboti masinę migraciją, pažaboti Briuselyje veikiančius biurokratinius aparatus.

„Brexit“ tema aktuali ne vien Didžiajai Britanijai, – sako Londone veikiančios įmonės „Open Europe“ vadovas Stephenas Boothas. – Daugelis Europos gyventojų nepatenkinti šiuo metu susidariusia padėtimi.“

S. Boothas pridūrė, kad greito atsakymo į klausimą, kaip Didžiajai Britanijai seksis išstojus iš ES, pateikti neįmanoma.

Didžioji Britanija tikrai nepriims nė vieno iš dviejų paprasčiausių sprendimų: visiškai atsiriboti nuo bloko arba sudaryti sutartį, pagal kurią, panašiai kaip Norvegija, Didžioji Britanija galėtų pateikti į ES rinką, tik nebebūtų ES nare.

Pirmuoju atveju Didžiajai Britanijai prekiaujant su Europa tektų atlaikyti Pasaulio prekybos organizacijos numatytų tarifų naštą, todėl įmonės susidurtų su išlaidomis, kurias vargu ar sugebėtų sau leisti. Antruoju atveju nebūtų numatyta jokių kovos su imigrantais priemonių, o tai juk ir buvo viena iš pagrindinių „Brexit“ referendumo paskatų.

„Nesame nusiteikę sekti Norvegijos pavyzdžiu. Teks rasti unikalų sprendimą, bet koks jis bus, kol kas visiškai neaišku“, – sako S. Boothas.

Anot S. Bootho, reikia manyti, kad bus sudaryta itin detali sutartis, tam tikrais atvejais suteiksianti Didžiajai Britanijai didesnes patekimo į rinką galimybes ir užtikrinsianti tam tikrą imigrantų srautų ribojimą. Deja, tokios sutarties pavyks pasiekti kelis metus besitęsiančių derybų keliu, o vėliau šalies dar laukia ilgas įsitvirtinimo nuo ES atribotame pasaulyje laikotarpis.

„Jungtinė Karalystė turės iš naujo formuoti savo ateitį ir šis procesas nesibaigs tą dieną, kai šalis išstos iš ES“, – sako S. Boothas.