Anglija.lt ir viešoji įstaiga "Atgauk algą" pristato informacinių straipsnių seriją apie Lietuvos įstatymus. Šios dienos straipsnio tema - vedybų sutartis.

Kiekvienais metais sudarytų vedybinių sutarčių skaičius nuolat auga. Taip pat vis dažniau tokio pobūdžio sutartys yra laikomos kaip saugumo, užtikrintumo, o ne nepasitikėjimo simboliu. Kad ir kaip bebūtų, tačiau pasirašius vedybinę sutartį yra ženkliai sumažinama tam tikra rizika, kad viena iš santuokos šalių santuoką sudarys ar inicijuos jos nutraukimą siekdama praturtėti ar įgyti kitokį pranašumą, taip pat santuokos nutraukimo atveju suteikiama galimybė lengviau padalinant turtą ir atlikti kitas vedybų sutartyje apibrėžtas funkcijas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse teigiama: Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Tokio tipo sutartys turi būti sudaromos tik dėl turtinių santykių, t.y. dėl turto tvarkymo, kaip pavyzdžiui bendro arba vienam iš sutuoktinių priklausančio turto naudojimas po santuokos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vedybų sutartyje gali būti numatoma, kad tam tikras turtas arba jo dalis įgytas (-a) iki santuokos arba santuokos metu gali būti laikomas kiekvieno asmenine nuosavybe.

Įstatymu numatytos dvi vedybinių sutarčių rūšys:
• Iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) – įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos;
• Bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) – įsigalioja nuo jos sudarymo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tie ir būsimo turto teisinį rėžimą. Galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas. Taip pat gali būti nustatomas turto padalijimo būdas ir tvarka, jeigu santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.

Sutuoktiniai turi teisę numatyti turto teisinį rėžimą visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai pagal CK 3.104 str., tačiau į vedybų sutartį negalima įtraukti tam tikrų, įstatymu numatytų sąlygų, pabloginančių vieno iš sutuoktinių padėtį. Sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama tiek vieno, tiek abiejų sutuoktinių prašymu, gavus teismo leidimą. Svarbu pažymėti, kad vedybinės sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos notarine forma, o šios modifikacijos yra registruojamos vedybų sutarčių registre. Nepilnamečių asmenų atveju, vedybų sutartys gali būti sudaromos tik po santuokos įregistravimo.

Asmenys, norintys įregistruoti vedybų sutartį privalo pateikti šiuos dokumentus Vedybų sutarčių registrui:
• Teisingumo ministro nustatytos formos prašymas įregistruoti vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre;
• Vedybų sutartį arba sutarties notariškai patvirtintą jos kopiją;
• Santuokos liudijimą (arba pažymą apie partnerystės įregistravimą) arba liudijimo (pažymos) notariškai patvirtintą kopiją;
• Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jeigu dokumentus registrui pateikia vieno iš sutuoktinių įgaliotas asmuo;
• Dokumentą patvirtinantį (kvito originalas arba jo kopiją), kad yra sumokėtas atlyginimas (25 Lt) už vedybų sutarties įregistravimą Vedybų sutarčių registre.
Vedybų sutartis padeda išvengti papildomų išlaidų bei sutaupyti laiko, kadangi teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžiamas turto padalijimo klausimas. Teismo procesas, kaip ir buvo minėta pradžioje, vyksta žymiai greičiau ir pigiau, nebereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.

Jei turi aktualių klausimų dėl Lietuvos teisės ar nori pasiūlyti temą kitam straipsniui, drąsiai gali tai padaryti žemiau esančiame komentarų skyriuje.

Informaciją parengė VŠĮ „Atgauk algą“