Ką valgytų britai, jei „Brexit“ nutrauktų prekybą - Anglija.lt
 

Ką valgytų britai, jei „Brexit“ nutrauktų prekybą 

Pamirškite skrebučius su avokadais ir bananų glotnučius, daugiau jokio šviežio parmezano ant jūsų makaronų. Teks priprasti kiekvieną valgymą užsigerti pienu ir ištisas dienas misti duona ir ėriena, užsikandant žirneliais. Gausybe, gausybe žirnelių - rašo "Bloomberg".

Vietinis maistas, primenantis pramonės epochos dietą, būtų tai, ką britams tektų valgyti, jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos be sandorio, kuris nustatytų pagrindinius prekybos ryšius su kitomis šalimis, o sulaikytos prekės stovėtų uostuose. Jungtinė Karalystė smarkiai priklausoma nuo importo ir per keletą amžių taip priprato prie agrikultūrinės prekybos, jog sunku ir įsivaizduoti, kaip atrodytų britų mityba, jei Jungtinės Karalystės maisto prekyba su likusiu pasauliu būtų hipotetiškai sustabdyta.

Nelengva prognozuoti, kas tokiu atveju galėtų nutikti, tačiau šiuo metu „no-deal“ išėjimo rizika vėl išaugo, ministrei pirmininkei Theresai May bandant įkalbėti parlamentą patvirtinti jos sandorį su ES prieš kitos savaitės galutinį terminą. Nors mažai tikėtina, kad maisto produktų tiekimas galėtų būti visiškai nutrauktas, maisto prekių parduotuvės ir ūkininkai ruošiasi blogiausiam. Jei vis dėlto nutiktų taip, kad JK turėtų pati pasirūpinti savo maistu, mėsos ir bulvių šalyje netrūktų, tačiau „penkis per dieną“ vaisius ir daržoves britai galėtų pamiršti. O kadangi iki derliaus dar teks palaukti keletą mėnesių, tradiciniai sekmadienio kepsniai kurį laiką būtų patiekiami be garnyro.

„Maisto būtų, tačiau tiekimo grandinėms ir logistikai tektų prisitaikyti prie didžiulių pokyčių, – teigia Sue Pritchard, Karališkosios menų draugijos Maisto, žemės ūkio ir kaimo komisijos direktorė. – Galimas daiktas, turėsime atgaivinti britišką geros mėsos ir trijų daržovių kepsnio tradiciją!“ Šalis užsiaugina apie 60 proc. savo suvartojamo maisto, taigi daugelis populiarių produktų hipotetiškai būtų neprieinami. Pasvarstėme, kaip nutraukus prekybą atrodytų prekybos centrų lentynos.

Galonas pieno vienam asmeniui

Britai plauktų piene. Jungtinės Karalystės karvės kas savaitę duoda tiek pieno, kad užtektų po galoną (3,8 litro) vienam asmeniui, taigi būtų ir kuo užpilti pusryčių dribsnius, ir iš ko gaminti desertus. Kiaušinių tiekimas taip pat didžiąja dalimi vietinis.

Tačiau galėtų išnykti kiti pažįstami produktai, tokie kaip airiškas sviestas ar čederio sūris. Šiaurės Airijos ūkininkai nebegalėtų siųsti pieno apdorojimui, o sūrio mėgėjams tektų atsisveikinti su prancūzišku bri ir itališku parmezanu.

Pomidorai ypatingomis progomis

Būtų mažiau daržovių, o likusi pasiūla būtų labiau priklausoma nuo sezoninio derliaus. Šviežia produkcija nuo importo apribojimų nukentėtų labiausiai, nes Jungtinė Karalystė perka daugumą vaisių ir maždaug pusę daržovių. Kasmet iš britiškų ūkių kiekvienas gautume po keturis svarus (maždaug 1,8 kg) braškių ir pusę svaro (220 g) aviečių. Bananus galėtume pamiršti. Skrebučiai su avokadais irgi būtų ne mūsų nosiai.

Šalis užsiaugina sočiai žirnių (britiška daržovė-bestseleris), daugumą mėnesių galima įsigyti ir morkų, ir burokų. Brokoliai lentynose puikuotųsi tik pusmetį. Pomidorus paliktume ypatingoms progoms: Jungtinės Karalystės ūkininkai užaugina tik penktadalį kasmet visoje šalyje parduodamų pomidorų, vasarą – apytikriai pusę, kaip mus informavo Britų pomidorų augintojų asociacija.

Avienos atgimimas?

Užtat Didžiojoje Britanijoje, kuri yra viena pagrindinių avienos importuotojų, niekada nepritrūks ėrienos pjausnių. Šalyje vienam asmeniui kasmet pagaminama apie 50 svarų (23 kg) vištienos ir 30 svarų (14 kg) jautienos bei kiaulienos, nors tarp jų pasitaiko ir ne tokių apetitingų gabalų, šiuo metu parduodamų užsienyje.

Jei sustotų užjūrio prekyba, galėtų pritrūkti populiarių šlaunelių ir nugarinių, užtat atsirastų kepenėlių perteklius. Gyvuliai taip pat turėtų prisitaikyti prie pasikeitusios mitybos, nes iš pašarų mišinių dingtų importuojami kukurūzai ir sojų pupelės.

Angliavandeniai į trasą

Duonos pritrūkti neturėtų, nes Jungtinė Karalystė užsiaugina pakankamai kviečių. Šie javai šalyje auginami jau tūkstančius metų ir duoda didžiausią derlių ploto atžvilgiu. Tačiau angliavandenių mėgėjų laukia ne vien geros naujienos. Produktams, reikalaujantiems tvirtesnės tešlos, pavyzdžiui, picos pagrindams, naudojamos itin baltymingos kviečių veislės, kurios geriau klesti kitokio klimato sąlygomis. Taigi vartotojams gali tekti vietoj picos lapnoti paprastus sumuštinius, kad gautų savo glitimo dozę.

Tačiau angliavandenių mėgėjų laukia ne vien geros naujienos. Produktams, reikalaujantiems tvirtesnės tešlos, pavyzdžiui, picos pagrindams, naudojamos itin baltymingos kviečių veislės, kurios geriau klesti kitokio klimato sąlygomis. Taigi vartotojams gali tekti vietoj picos lapnoti paprastus sumuštinius, kad gautų savo glitimo dozę.

Retas laimikis

Omaras su bulvytėmis? Menkė, pas mus atsidurianti tešloje, dažniausiai atkeliauja iš Norvegijos arba Islandijos – 2015 m. jos buvo importuota 90 proc., – tuo tarpu britų žvejai didžiąją dalį savo sugautų šviežių vėžiagyvių parduoda į žemyną. Tai gali reikšti krabų, omarų ir krevečių pagausėjimą ant JK valgytojų stalo. Garnyrui norėtumėte bulvyčių? Jums pasisekė.

Didžiosios Britanijos meilė bulvėms iš esmės būtų patenkinta, nes šalis užsiaugina tris ketvirtadalius savo suvartojamų bulvių, tiesa, importuoja kai kuriuos perdirbtus produktus.

Vietoj arbatos – viskis ir alus

Sangrūdos uostuose gali sutrikdyti tiekimą ir iš ne Europos Sąjungos šalių, todėl jums gali tekti paieškoti alternatyvos savo popietės arbatėlei.

Didžiosios Britanijos arbatos gėrimo įpročiai visada kliovėsi importu, kurį iš pradžių tiekė Rytų Indijos kompanija, savo veiklą pradėjusi prieš šimtmečius. Turbūt nenustebsite, bet malta kava jūsų rytiniam puodeliui užauginama taip pat ne namie, o ir daugelis vyno taurių dulkės nenaudojamos be importo iš užsienio. Vyno ir spirito prekybos asociacijos pramonės grupės duomenimis, vien 2017 m.

JK iš ES importavo 480 milijonų butelių vyno. Tačiau ne viskas taip jau blogai – vietiniai barai vis dar turės ką įpilti į bokalą ar stikliuką. Šiuo metu Škotijoje bręsta apie 20 milijonų viskio statinių, be to, šalyje sėkmingai klesti miežių laukai, tad alaus irgi nepritrūksime.


Pamirškite skrebučius su avokadais ir bananų glotnučius, daugiau jokio šviežio parmezano ant jūsų makaronų. Teks priprasti kiekvieną valgymą užsigerti pienu ir ištisas dienas misti duona ir ėriena, užsikandant žirneliais. Gausybe, gausybe žirnelių - rašo "Bloomberg".

Vietinis maistas, primenantis pramonės epochos dietą, būtų tai, ką britams tektų valgyti, jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos be sandorio, kuris nustatytų pagrindinius prekybos ryšius su kitomis šalimis, o sulaikytos prekės stovėtų uostuose. Jungtinė Karalystė smarkiai priklausoma nuo importo ir per keletą amžių taip priprato prie agrikultūrinės prekybos, jog sunku ir įsivaizduoti, kaip atrodytų britų mityba, jei Jungtinės Karalystės maisto prekyba su likusiu pasauliu būtų hipotetiškai sustabdyta.

Nelengva prognozuoti, kas tokiu atveju galėtų nutikti, tačiau šiuo metu „no-deal“ išėjimo rizika vėl išaugo, ministrei pirmininkei Theresai May bandant įkalbėti parlamentą patvirtinti jos sandorį su ES prieš kitos savaitės galutinį terminą. Nors mažai tikėtina, kad maisto produktų tiekimas galėtų būti visiškai nutrauktas, maisto prekių parduotuvės ir ūkininkai ruošiasi blogiausiam. Jei vis dėlto nutiktų taip, kad JK turėtų pati pasirūpinti savo maistu, mėsos ir bulvių šalyje netrūktų, tačiau „penkis per dieną“ vaisius ir daržoves britai galėtų pamiršti. O kadangi iki derliaus dar teks palaukti keletą mėnesių, tradiciniai sekmadienio kepsniai kurį laiką būtų patiekiami be garnyro.

„Maisto būtų, tačiau tiekimo grandinėms ir logistikai tektų prisitaikyti prie didžiulių pokyčių, – teigia Sue Pritchard, Karališkosios menų draugijos Maisto, žemės ūkio ir kaimo komisijos direktorė. – Galimas daiktas, turėsime atgaivinti britišką geros mėsos ir trijų daržovių kepsnio tradiciją!“ Šalis užsiaugina apie 60 proc. savo suvartojamo maisto, taigi daugelis populiarių produktų hipotetiškai būtų neprieinami. Pasvarstėme, kaip nutraukus prekybą atrodytų prekybos centrų lentynos.

Galonas pieno vienam asmeniui

Britai plauktų piene. Jungtinės Karalystės karvės kas savaitę duoda tiek pieno, kad užtektų po galoną (3,8 litro) vienam asmeniui, taigi būtų ir kuo užpilti pusryčių dribsnius, ir iš ko gaminti desertus. Kiaušinių tiekimas taip pat didžiąja dalimi vietinis.

Tačiau galėtų išnykti kiti pažįstami produktai, tokie kaip airiškas sviestas ar čederio sūris. Šiaurės Airijos ūkininkai nebegalėtų siųsti pieno apdorojimui, o sūrio mėgėjams tektų atsisveikinti su prancūzišku bri ir itališku parmezanu.

Pomidorai ypatingomis progomis

Būtų mažiau daržovių, o likusi pasiūla būtų labiau priklausoma nuo sezoninio derliaus. Šviežia produkcija nuo importo apribojimų nukentėtų labiausiai, nes Jungtinė Karalystė perka daugumą vaisių ir maždaug pusę daržovių. Kasmet iš britiškų ūkių kiekvienas gautume po keturis svarus (maždaug 1,8 kg) braškių ir pusę svaro (220 g) aviečių. Bananus galėtume pamiršti. Skrebučiai su avokadais irgi būtų ne mūsų nosiai.

Šalis užsiaugina sočiai žirnių (britiška daržovė-bestseleris), daugumą mėnesių galima įsigyti ir morkų, ir burokų. Brokoliai lentynose puikuotųsi tik pusmetį. Pomidorus paliktume ypatingoms progoms: Jungtinės Karalystės ūkininkai užaugina tik penktadalį kasmet visoje šalyje parduodamų pomidorų, vasarą – apytikriai pusę, kaip mus informavo Britų pomidorų augintojų asociacija.

Avienos atgimimas?

Užtat Didžiojoje Britanijoje, kuri yra viena pagrindinių avienos importuotojų, niekada nepritrūks ėrienos pjausnių. Šalyje vienam asmeniui kasmet pagaminama apie 50 svarų (23 kg) vištienos ir 30 svarų (14 kg) jautienos bei kiaulienos, nors tarp jų pasitaiko ir ne tokių apetitingų gabalų, šiuo metu parduodamų užsienyje.

Jei sustotų užjūrio prekyba, galėtų pritrūkti populiarių šlaunelių ir nugarinių, užtat atsirastų kepenėlių perteklius. Gyvuliai taip pat turėtų prisitaikyti prie pasikeitusios mitybos, nes iš pašarų mišinių dingtų importuojami kukurūzai ir sojų pupelės.

Angliavandeniai į trasą

Duonos pritrūkti neturėtų, nes Jungtinė Karalystė užsiaugina pakankamai kviečių. Šie javai šalyje auginami jau tūkstančius metų ir duoda didžiausią derlių ploto atžvilgiu. Tačiau angliavandenių mėgėjų laukia ne vien geros naujienos. Produktams, reikalaujantiems tvirtesnės tešlos, pavyzdžiui, picos pagrindams, naudojamos itin baltymingos kviečių veislės, kurios geriau klesti kitokio klimato sąlygomis. Taigi vartotojams gali tekti vietoj picos lapnoti paprastus sumuštinius, kad gautų savo glitimo dozę.

Tačiau angliavandenių mėgėjų laukia ne vien geros naujienos. Produktams, reikalaujantiems tvirtesnės tešlos, pavyzdžiui, picos pagrindams, naudojamos itin baltymingos kviečių veislės, kurios geriau klesti kitokio klimato sąlygomis. Taigi vartotojams gali tekti vietoj picos lapnoti paprastus sumuštinius, kad gautų savo glitimo dozę.

Retas laimikis

Omaras su bulvytėmis? Menkė, pas mus atsidurianti tešloje, dažniausiai atkeliauja iš Norvegijos arba Islandijos – 2015 m. jos buvo importuota 90 proc., – tuo tarpu britų žvejai didžiąją dalį savo sugautų šviežių vėžiagyvių parduoda į žemyną. Tai gali reikšti krabų, omarų ir krevečių pagausėjimą ant JK valgytojų stalo. Garnyrui norėtumėte bulvyčių? Jums pasisekė.

Didžiosios Britanijos meilė bulvėms iš esmės būtų patenkinta, nes šalis užsiaugina tris ketvirtadalius savo suvartojamų bulvių, tiesa, importuoja kai kuriuos perdirbtus produktus.

Vietoj arbatos – viskis ir alus

Sangrūdos uostuose gali sutrikdyti tiekimą ir iš ne Europos Sąjungos šalių, todėl jums gali tekti paieškoti alternatyvos savo popietės arbatėlei.

Didžiosios Britanijos arbatos gėrimo įpročiai visada kliovėsi importu, kurį iš pradžių tiekė Rytų Indijos kompanija, savo veiklą pradėjusi prieš šimtmečius. Turbūt nenustebsite, bet malta kava jūsų rytiniam puodeliui užauginama taip pat ne namie, o ir daugelis vyno taurių dulkės nenaudojamos be importo iš užsienio. Vyno ir spirito prekybos asociacijos pramonės grupės duomenimis, vien 2017 m.

JK iš ES importavo 480 milijonų butelių vyno. Tačiau ne viskas taip jau blogai – vietiniai barai vis dar turės ką įpilti į bokalą ar stikliuką. Šiuo metu Škotijoje bręsta apie 20 milijonų viskio statinių, be to, šalyje sėkmingai klesti miežių laukai, tad alaus irgi nepritrūksime.


 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: