Ką mums davė nepriklausomybė? 

Ką mums davė nepriklausomybė?
L.Vasiliauskas jau treti metai darbuojasi Londone.

Šiemet kovo 11-oji ypatinga – suėjo 20 metų nuo tos darganotos 1990 m. dienos, kai į pirmąjį posėdį susirinkę tuomet dar Lietuvos socialistinės respublikos Aukščiausiosios tarybos deputatai priėmė lemtingą sprendimą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Turbūt ne vienas iki šiol prisimena pakilias emocijas, kurios apėmė stebint, kaip prie Aukščiausios tarybos rūmų atėjusi minia nuo sienos nuplėšė sovietinį herbą su kūju ir pjautuvu, įkūnijusį okupaciją, nelaisvę ir priespaudą. Tuomet daugelis gyveno mintimi, jog dabar jau patys galime kurti savo gyvenimą ir savo šalies istoriją.

Tačiau tas pakilumas greit išblėso ir šiandien dažniau klausiame, ką mums davė nepriklausomybė ir ar už tokią Lietuvą kovota. „Lietuva laisva – už ką kovojome, tą turime“, – sako šiuo metu brolio įkurtoje statybų bendrovėje Londone dirbantis Lionginas Vasiliauskas, kuris prieš 20 metų iš arti stebėjo garsiomis tapusias asmenybes ir pasaulio istoriją pakeitusius įvykius.


Prieš metus maždaug tokiu pat metu, kovo pradžioje, prestižinėje „Tate Modern“ galerijoje buvo rodomas Niujorke gyvenančio lietuvio Jono Meko filmas apie tai, kaip Lietuvos kovas už nepriklausomybę atspindėjo JAV televizija. Buvo įdomu stebėti aukšto rango Amerikos politikų ir ekspertų svarstymus, neretai skeptiškus, apie mūsų nepriklausomybės siekius. Smagus jausmas dar kartą patvirtinti, jog mums pavyko padaryti tai, kuo tada nelabai kas tikėjo. Toji garsaus lietuvių menininko filmo peržiūra man įsiminė dar ir dėl to, jog būtent tada po ilgos pertraukos sutikau Sąjūdžio laikų kolegą Lionginą Vasiliauską – jis buvo vienas iš tų, kurie kūrė Sąjūdžio informacijos centrą, rengusį ir platinusį informaciją užsienio ir Rusijos žurnalistams apie įvykius Lietuvoje. Šiuo metu brolio įkurtoje statybų bendrovėje Londone dirbantis vyras prieš 20 metų buvo arti garsių asmenų ir pasaulio istoriją pakeitusių įvykių.

Už ką kovojome, tą turime
Jau porą metų Londone gyvenantis L.Vasiliauskas juokauja, kad prieš 20 metų buvęs „žmogumi, artimu imperatoriui“. Tinkamas informacijos pateikimas ir sklaida buvo lemiamos svarbos dalykai, tad Lionginui įvairiausiais klausimais tekdavo bendrauti su Sąjūdžio pirmininku, vėliau valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu. 47 m. vyras prisipažįsta tą savo gyvenimo ir Lietuvos istorijos laikotarpį prisimenąs labai dažnai ieškodamas atsakymo, kodėl tiek daug žmonių šiuo metu niekina savo gimtąją šalį. „Gali nekalbėti su savo tėvu ar mama, gali nebendrauti, jei tau nepatinka, bet sakyti visiems, kad tavo tėvas ar motina blogi, manau, niekas taip nedaro. Tai kodėl taip darom kalbėdami apie Lietuvą?“, – sako Lionginas.
– Žmonės, kur begyventų, jautėsi Sąjūdžio dalis, pritarė nepriklausomybei, bet dabar pasijuto nusivylę, sako, jog ne už tai buvo kovota? – bandau provokuoti.
– Už ką, ne už tai? Lietuva laisva – už tai kovojome, tai turime. Nekovojome, kad turėtume pinigų, keliautume, kovojome už teisę patiem rinkti valdžią, kad niekas nediktuotų. Tai iškovojome. O kas toliau vyksta Lietuvoje – mūsų pačių rankose. Nepatinka valdžia, įstatymai, keisk valdžią, tam yra rinkimai, eik dalyvauk, kas trukdo. Niekas negalvojo, kad jei nepriklausoma valstybė, gyvensime kaip Vakarų Europoje. Nėra juk taip, kad nusipirkai sodą, tai va, šį rudenį jau turėsime bulvių. Jei jų nepasodinai, iš kur tų bulvių bus?  Skaityti toliau...

2010-03-17 / 10:32
Ką mums davė nepriklausomybė?
L.Vasiliauskas jau treti metai darbuojasi Londone.

Šiemet kovo 11-oji ypatinga – suėjo 20 metų nuo tos darganotos 1990 m. dienos, kai į pirmąjį posėdį susirinkę tuomet dar Lietuvos socialistinės respublikos Aukščiausiosios tarybos deputatai priėmė lemtingą sprendimą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Turbūt ne vienas iki šiol prisimena pakilias emocijas, kurios apėmė stebint, kaip prie Aukščiausios tarybos rūmų atėjusi minia nuo sienos nuplėšė sovietinį herbą su kūju ir pjautuvu, įkūnijusį okupaciją, nelaisvę ir priespaudą. Tuomet daugelis gyveno mintimi, jog dabar jau patys galime kurti savo gyvenimą ir savo šalies istoriją.

Tačiau tas pakilumas greit išblėso ir šiandien dažniau klausiame, ką mums davė nepriklausomybė ir ar už tokią Lietuvą kovota. „Lietuva laisva – už ką kovojome, tą turime“, – sako šiuo metu brolio įkurtoje statybų bendrovėje Londone dirbantis Lionginas Vasiliauskas, kuris prieš 20 metų iš arti stebėjo garsiomis tapusias asmenybes ir pasaulio istoriją pakeitusius įvykius.


Prieš metus maždaug tokiu pat metu, kovo pradžioje, prestižinėje „Tate Modern“ galerijoje buvo rodomas Niujorke gyvenančio lietuvio Jono Meko filmas apie tai, kaip Lietuvos kovas už nepriklausomybę atspindėjo JAV televizija. Buvo įdomu stebėti aukšto rango Amerikos politikų ir ekspertų svarstymus, neretai skeptiškus, apie mūsų nepriklausomybės siekius. Smagus jausmas dar kartą patvirtinti, jog mums pavyko padaryti tai, kuo tada nelabai kas tikėjo. Toji garsaus lietuvių menininko filmo peržiūra man įsiminė dar ir dėl to, jog būtent tada po ilgos pertraukos sutikau Sąjūdžio laikų kolegą Lionginą Vasiliauską – jis buvo vienas iš tų, kurie kūrė Sąjūdžio informacijos centrą, rengusį ir platinusį informaciją užsienio ir Rusijos žurnalistams apie įvykius Lietuvoje. Šiuo metu brolio įkurtoje statybų bendrovėje Londone dirbantis vyras prieš 20 metų buvo arti garsių asmenų ir pasaulio istoriją pakeitusių įvykių.

Už ką kovojome, tą turime
Jau porą metų Londone gyvenantis L.Vasiliauskas juokauja, kad prieš 20 metų buvęs „žmogumi, artimu imperatoriui“. Tinkamas informacijos pateikimas ir sklaida buvo lemiamos svarbos dalykai, tad Lionginui įvairiausiais klausimais tekdavo bendrauti su Sąjūdžio pirmininku, vėliau valstybės vadovu Vytautu Landsbergiu. 47 m. vyras prisipažįsta tą savo gyvenimo ir Lietuvos istorijos laikotarpį prisimenąs labai dažnai ieškodamas atsakymo, kodėl tiek daug žmonių šiuo metu niekina savo gimtąją šalį. „Gali nekalbėti su savo tėvu ar mama, gali nebendrauti, jei tau nepatinka, bet sakyti visiems, kad tavo tėvas ar motina blogi, manau, niekas taip nedaro. Tai kodėl taip darom kalbėdami apie Lietuvą?“, – sako Lionginas.
– Žmonės, kur begyventų, jautėsi Sąjūdžio dalis, pritarė nepriklausomybei, bet dabar pasijuto nusivylę, sako, jog ne už tai buvo kovota? – bandau provokuoti.
– Už ką, ne už tai? Lietuva laisva – už tai kovojome, tai turime. Nekovojome, kad turėtume pinigų, keliautume, kovojome už teisę patiem rinkti valdžią, kad niekas nediktuotų. Tai iškovojome. O kas toliau vyksta Lietuvoje – mūsų pačių rankose. Nepatinka valdžia, įstatymai, keisk valdžią, tam yra rinkimai, eik dalyvauk, kas trukdo. Niekas negalvojo, kad jei nepriklausoma valstybė, gyvensime kaip Vakarų Europoje. Nėra juk taip, kad nusipirkai sodą, tai va, šį rudenį jau turėsime bulvių. Jei jų nepasodinai, iš kur tų bulvių bus?  Skaityti toliau...

 (Komentarų: 5)