Kada rūkyti tampa patriotiška  

Nesu užkietėjusi rūkalė, bet vieną kitą cigaretę su bloga kompanija ar šiaip blogam ūpui užėjus sutraukiu. Atspėkit, kokias cigaretes rūkau? Teisingai, lietuviškas. Mano draugai, rūkantys gerokai daugiau, Anglijoje cigarečių irgi niekada neperka – traukia “saviškes”, t.y. iš tėvynės atsivežtas. Na taip, tėvyninės, nors sparčiai brangsta, bet vis dar gerokai pigesnės, nei JK. Bet aš čia įžvelgiu ne tik naudą, bet ir patriotizmą – rūkom Anglijoje, bet akcizo mokestį paliekam Lietuvoj.

Kartą laukdama skrydžio išpūtusi akis stebėjau jauną lietuvaitį Vilniaus oro uosto laukimo salėje esančioje parduotuvėje pirkusį glėbį - 8 ar 10 blokų - cigarečių. Gal jis nežino, kiek cigarečių galima vežtis? – pamaniau it rūpestinga mama. Mat, taisyklės buvo neseniai pasikeitusios ir leistina riba nuo 3200 cigarečių (16 blokų) buvo sumažinta iki 800 cigarečių (4 blokų), ir nieko nuostabaus, jei ne kiekvienas su jomis spėjo susipažinti. Juolab, kad jokių apribojančių nuorodų, draudžiančių ženklų ar kitokių įspėjimų nei prie rūkalų prigrūstos lentynos, nei prie įsodinimo posto nebuvo.

Neperspėjau, nes nedraugiškas vaikino dėbtelėjimas mano pusėn – matyt, per ilgai spoksojau - atvėsino pilietišką entuziazmą. Atvykus į Gatviką stypsodama eilėje prie pasų kontrolės nepraleidau progos pasižvalgyti į rankinį lagaminą cigarečių prisitutinusį vaikinuką. Jaunas ir guvus jis buvo spėjęs pralenkti visa būrį lėtapėdžių tautiečių, tarp jų ir mane, ir atsidurti gerokai priekyje. Na, pamaniau, dabar jį sulaikys, ims tikrinti, ir eilė, jau ir taip begalinė, įstrigs dar vienai valandai.

Bet ne, jokių problemų - su cigarečių pilnu lagaminėliu vaikinas žvaliai nužingsniavo išėjimo link. Jei būtų vilkėjęs ne džemperį ir džinsus, o dryžuotą kostiumą būčiau pamaniusi, kad tai bankininkas begrįžtąs iš konferencijos ar sėkmingų derybų.

Nesu užkietėjusi rūkalė, bet vieną kitą cigaretę su bloga kompanija ar šiaip blogam ūpui užėjus sutraukiu. Atspėkit, kokias cigaretes rūkau? Teisingai, lietuviškas. Mano draugai, rūkantys gerokai daugiau, Anglijoje cigarečių irgi niekada neperka – traukia “saviškes”, t.y. iš tėvynės atsivežtas. Na taip, tėvyninės, nors sparčiai brangsta, bet vis dar gerokai pigesnės, nei JK. Bet aš čia įžvelgiu ne tik naudą, bet ir patriotizmą – rūkom Anglijoje, bet akcizo mokestį paliekam Lietuvoj.

Kartą laukdama skrydžio išpūtusi akis stebėjau jauną lietuvaitį Vilniaus oro uosto laukimo salėje esančioje parduotuvėje pirkusį glėbį - 8 ar 10 blokų - cigarečių. Gal jis nežino, kiek cigarečių galima vežtis? – pamaniau it rūpestinga mama. Mat, taisyklės buvo neseniai pasikeitusios ir leistina riba nuo 3200 cigarečių (16 blokų) buvo sumažinta iki 800 cigarečių (4 blokų), ir nieko nuostabaus, jei ne kiekvienas su jomis spėjo susipažinti. Juolab, kad jokių apribojančių nuorodų, draudžiančių ženklų ar kitokių įspėjimų nei prie rūkalų prigrūstos lentynos, nei prie įsodinimo posto nebuvo.

Neperspėjau, nes nedraugiškas vaikino dėbtelėjimas mano pusėn – matyt, per ilgai spoksojau - atvėsino pilietišką entuziazmą. Atvykus į Gatviką stypsodama eilėje prie pasų kontrolės nepraleidau progos pasižvalgyti į rankinį lagaminą cigarečių prisitutinusį vaikinuką. Jaunas ir guvus jis buvo spėjęs pralenkti visa būrį lėtapėdžių tautiečių, tarp jų ir mane, ir atsidurti gerokai priekyje. Na, pamaniau, dabar jį sulaikys, ims tikrinti, ir eilė, jau ir taip begalinė, įstrigs dar vienai valandai.

Bet ne, jokių problemų - su cigarečių pilnu lagaminėliu vaikinas žvaliai nužingsniavo išėjimo link. Jei būtų vilkėjęs ne džemperį ir džinsus, o dryžuotą kostiumą būčiau pamaniusi, kad tai bankininkas begrįžtąs iš konferencijos ar sėkmingų derybų.

 (Komentarų: 12)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: