Kai esame toli nuo Lietuvos, mums lengviau susivienyti - Anglija.lt
 

Kai esame toli nuo Lietuvos, mums lengviau susivienyti 

Lietuvos rinktinės žaidimas galbūt nenuteikia labai optimistiškai, tačiau komandos stovykloje ramybės daugiau nei nerimo. Vienybė, patirtis, susitelkimas – stipriąsias savybes, kurios gali padėti nutiesti kelius į pergales, išskiria rinktinės lyderis Linas Kleiza.

Po keturių dienų Hjustone ir sunkiai laimėtų draugiškų rungtynių sekmadienį krepšininkams buvo suteikta daugiau poilsio. Iš pradžių numatyta vakarinė treniruotė vėliau buvo atšaukta.

Toli nuo Lietuvos ir artimųjų esantys žaidėjai kur kas daugiau laiko praleidžia vieni su kitais. Sekmadienį kiekvienas galėjo rinktis sau malonią veiklą – ilsėtis, plaukioti baseine, pasivaikščioti po milžinišką prekybos centrą, žiūrėti futbolą, žaisti pokerį ar individualiai pasportuoti.

„Mums visada geriau, kai išvykstame į turnyrus užsienyje. Tuomet gali atitrūkti nuo Lietuvos, draugų, pažįstamų, kurie nuolat skambina ir daugiau laiko praleisti su komanda.

Būti be šeimos ir artimųjų – kartu ir išbandymas, bet čia, Hjustone, mūsų komandai lengviau susivienyti. Esame toli, todėl nuo galvos nusimeta tie rūpesčiai, kurių Lietuvoje neišvengsi. Čia lieka tik sportas. Visi esame šalia – tai tik į naudą“, – neabejojo L.Kleiza.

Iššūkis komandai

Jau ne vienerius metus Lietuvos krepšinio rinktinė „aukštesnį bėgį“ įjungia tuomet, kai ateina tikrųjų kovų metas. Ne išimtis ir ši vasara. Pirmąją pergalę mūsų šalies komanda iškovojo trečiuoju bandymu anapus Atlanto. Vėlgi, po rungtynių buvo kalbėta ne apie pergalę, o apie tai, kokia ji buvo. Ne Hjustone, o Karakase kiekvieno mačo kaina bus aukso vertės.

„Galbūt pasiruošimas ir nėra pats sėkmingiausias, bet jūs jau žinote, kad aukščiausią bėgį įjungsime vėliau. Mūsų komanda yra patyrusi – tai žmonės, kurie žino kiek ir ko reikia, kad turėtume tą rezultatą“, – dėstė L.Kleiza.

Pačiam krepšininkui kiek keista, kad daugelis svarbių žaidėjų dar net nespėjo įsivažiuoti į ritmą.

„Įdomus šis pasiruošimas. Laukia savotiškas iššūkis, nes laiko mažai, o kai kurie tik dabar prisijungė prie komandos. Svarbiausia, kad mes jau daugelį metų esame kartu, pažįstame vienas kitą, nereikės komandos lipdyti iš naujo molio“, – teigė krepšininkas. 

Pasitiki rinktinės žaidėjais

Draugiškų rungtynių cikle Lietuvos rinktinė susitiko su tais varžovais, kuriuos neblogai pažįsta. Makedonai, graikai, britai – šių komandų keliai buvo susikirtę praėjusiame Europos čempionate. Olimpiniame atrankos cikle lauks nauji priešininkai iš Venesuelos, Nigerijos.

L.Kleiza žino, kas rinktinei galėtų pakišti koją, bet savo komanda jis pasitiki.
„Mūsų lauks tokios komandos, prie kurių esame neįpratę, jos nėra labai žinomos krepšinio žemėlapyje. Turime tam pasiruošti ir įvertinti varžovus, nes kitaip tokia klaida gali būti per daug skaudi. Turėsi gerbti priešininkus ir žaisti agresyvų krepšinį, o ne per daug ramų. Mes negalime sau leisti galvoti, kad kas bebūtų mes laimėsime“, – sakė žaidėjas.

Puolėjas neabejoja, kad ši Lietuvos rinktinė protingai pasitiki savo jėgomis: „Nėra taip, kad pasitikėjimas būtų pernelyg didelis. Vienas kitu mes pasitikime ir puikiai suprantame, kad kažką pasieksime tik būdami kartu, žaisdami kartu. Kad ir kas be nutiktų, turime būti kaip vienas kumštis. Juk tai ir yra Lietuvos krepšinio stiprybė.“

Susidoros su problemomis

Nemažai krepšinio gerbėjų išvydę, kaip rungtyniauja Lietuvos rinktinė, ėmė nuogąstauti. Klausantis L.Kleizos, norisi tikėti, kad jo žodžiai virs realybe ir savo klaidas komanda ištaisys. 

„Gynyba – didžiausia mūsų problema, o puolimas susireguliuos. Mes su kiekviena diena tobulėjame. Darome daug klaidų, bet jos yra lengvai ištaisomos. Reikia tiesiog nebedaryti tų pačių klaidų. Mūsų komanda viską gali, todėl mes susidorosime“, – tikino žaidėjas.

L.Kleiza nuo pat pirmųjų kontrolinių mačų aikštėje praleido daug laiko. Po metų į nacionalinę rinktinę grįžusiam puolėjui treneris norėjo leisti kuo greičiau pajusti žaidimo ritmą. 

„Darau tai, kas man pasakyta. Žaidžiu daug, nes reikia po metų priprasti ir įsivažiuoti. Iki šiol buvo daroma daug eksperimentų, bet sudėtis nusistovės, o žaidybinis laikas priklausys nuo to, kaip seksis aikštėje. Ne tik man, visiems“, – dėstė „Raptors“ rungtyniaujantis lietuvis.

Kelio skausmais nesiskundžia

Traumos – didžiausias trenerių galvos skausmas, tačiau šią vasarą kiek rimtesnių problemų turi tik Simas Jasaitis. L.Kleiza sunkios traumos, kuri neleido apsivilkti Lietuvos marškinėlių praėjusį rudenį, pasekmių kol kas nejaučia. 

„Kol kas neturiu problemų. Atvažiavęs į rinktinę sulaukiau daug krūvių ir juos atlaikiau. Nebe tie metai, kad į stovyklą atvykčiau iš pliažo, todėl dar prieš stovyklą dirbau individualiai. Man labiausiai padėjo Stanislovaitis (Aleksas Stanislovaitis, lengvosios atletikos treneris). Buvo labai malonu su juo dirbti. Tikiuosi jam ir mums pasiseks olimpiadoje“, – nusišypsojo L.Kleiza.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

Lietuvos rinktinės žaidimas galbūt nenuteikia labai optimistiškai, tačiau komandos stovykloje ramybės daugiau nei nerimo. Vienybė, patirtis, susitelkimas – stipriąsias savybes, kurios gali padėti nutiesti kelius į pergales, išskiria rinktinės lyderis Linas Kleiza.

Po keturių dienų Hjustone ir sunkiai laimėtų draugiškų rungtynių sekmadienį krepšininkams buvo suteikta daugiau poilsio. Iš pradžių numatyta vakarinė treniruotė vėliau buvo atšaukta.

Toli nuo Lietuvos ir artimųjų esantys žaidėjai kur kas daugiau laiko praleidžia vieni su kitais. Sekmadienį kiekvienas galėjo rinktis sau malonią veiklą – ilsėtis, plaukioti baseine, pasivaikščioti po milžinišką prekybos centrą, žiūrėti futbolą, žaisti pokerį ar individualiai pasportuoti.

„Mums visada geriau, kai išvykstame į turnyrus užsienyje. Tuomet gali atitrūkti nuo Lietuvos, draugų, pažįstamų, kurie nuolat skambina ir daugiau laiko praleisti su komanda.

Būti be šeimos ir artimųjų – kartu ir išbandymas, bet čia, Hjustone, mūsų komandai lengviau susivienyti. Esame toli, todėl nuo galvos nusimeta tie rūpesčiai, kurių Lietuvoje neišvengsi. Čia lieka tik sportas. Visi esame šalia – tai tik į naudą“, – neabejojo L.Kleiza.

Iššūkis komandai

Jau ne vienerius metus Lietuvos krepšinio rinktinė „aukštesnį bėgį“ įjungia tuomet, kai ateina tikrųjų kovų metas. Ne išimtis ir ši vasara. Pirmąją pergalę mūsų šalies komanda iškovojo trečiuoju bandymu anapus Atlanto. Vėlgi, po rungtynių buvo kalbėta ne apie pergalę, o apie tai, kokia ji buvo. Ne Hjustone, o Karakase kiekvieno mačo kaina bus aukso vertės.

„Galbūt pasiruošimas ir nėra pats sėkmingiausias, bet jūs jau žinote, kad aukščiausią bėgį įjungsime vėliau. Mūsų komanda yra patyrusi – tai žmonės, kurie žino kiek ir ko reikia, kad turėtume tą rezultatą“, – dėstė L.Kleiza.

Pačiam krepšininkui kiek keista, kad daugelis svarbių žaidėjų dar net nespėjo įsivažiuoti į ritmą.

„Įdomus šis pasiruošimas. Laukia savotiškas iššūkis, nes laiko mažai, o kai kurie tik dabar prisijungė prie komandos. Svarbiausia, kad mes jau daugelį metų esame kartu, pažįstame vienas kitą, nereikės komandos lipdyti iš naujo molio“, – teigė krepšininkas. 

Pasitiki rinktinės žaidėjais

Draugiškų rungtynių cikle Lietuvos rinktinė susitiko su tais varžovais, kuriuos neblogai pažįsta. Makedonai, graikai, britai – šių komandų keliai buvo susikirtę praėjusiame Europos čempionate. Olimpiniame atrankos cikle lauks nauji priešininkai iš Venesuelos, Nigerijos.

L.Kleiza žino, kas rinktinei galėtų pakišti koją, bet savo komanda jis pasitiki.
„Mūsų lauks tokios komandos, prie kurių esame neįpratę, jos nėra labai žinomos krepšinio žemėlapyje. Turime tam pasiruošti ir įvertinti varžovus, nes kitaip tokia klaida gali būti per daug skaudi. Turėsi gerbti priešininkus ir žaisti agresyvų krepšinį, o ne per daug ramų. Mes negalime sau leisti galvoti, kad kas bebūtų mes laimėsime“, – sakė žaidėjas.

Puolėjas neabejoja, kad ši Lietuvos rinktinė protingai pasitiki savo jėgomis: „Nėra taip, kad pasitikėjimas būtų pernelyg didelis. Vienas kitu mes pasitikime ir puikiai suprantame, kad kažką pasieksime tik būdami kartu, žaisdami kartu. Kad ir kas be nutiktų, turime būti kaip vienas kumštis. Juk tai ir yra Lietuvos krepšinio stiprybė.“

Susidoros su problemomis

Nemažai krepšinio gerbėjų išvydę, kaip rungtyniauja Lietuvos rinktinė, ėmė nuogąstauti. Klausantis L.Kleizos, norisi tikėti, kad jo žodžiai virs realybe ir savo klaidas komanda ištaisys. 

„Gynyba – didžiausia mūsų problema, o puolimas susireguliuos. Mes su kiekviena diena tobulėjame. Darome daug klaidų, bet jos yra lengvai ištaisomos. Reikia tiesiog nebedaryti tų pačių klaidų. Mūsų komanda viską gali, todėl mes susidorosime“, – tikino žaidėjas.

L.Kleiza nuo pat pirmųjų kontrolinių mačų aikštėje praleido daug laiko. Po metų į nacionalinę rinktinę grįžusiam puolėjui treneris norėjo leisti kuo greičiau pajusti žaidimo ritmą. 

„Darau tai, kas man pasakyta. Žaidžiu daug, nes reikia po metų priprasti ir įsivažiuoti. Iki šiol buvo daroma daug eksperimentų, bet sudėtis nusistovės, o žaidybinis laikas priklausys nuo to, kaip seksis aikštėje. Ne tik man, visiems“, – dėstė „Raptors“ rungtyniaujantis lietuvis.

Kelio skausmais nesiskundžia

Traumos – didžiausias trenerių galvos skausmas, tačiau šią vasarą kiek rimtesnių problemų turi tik Simas Jasaitis. L.Kleiza sunkios traumos, kuri neleido apsivilkti Lietuvos marškinėlių praėjusį rudenį, pasekmių kol kas nejaučia. 

„Kol kas neturiu problemų. Atvažiavęs į rinktinę sulaukiau daug krūvių ir juos atlaikiau. Nebe tie metai, kad į stovyklą atvykčiau iš pliažo, todėl dar prieš stovyklą dirbau individualiai. Man labiausiai padėjo Stanislovaitis (Aleksas Stanislovaitis, lengvosios atletikos treneris). Buvo labai malonu su juo dirbti. Tikiuosi jam ir mums pasiseks olimpiadoje“, – nusišypsojo L.Kleiza.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: