Kainų augimas Lietuvoje vis įsibėgėja ir pranoko išankstinius lūkesčius – metinė infliacija rugsėjį jau sudaro 4,8 proc. Vien per mėnesį kainos visoje šalyje vidutiniškai paaugo vienu procentu, o tą lėmė pabrangę drabužiai, daržovės, avalynė, degalai ir tepalai, skaičiuoja Statistikos departamentas. Analitikai pastebi, kad Lietuvoje susidarė užburtas ratas, kai kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai.

Dar mėnesio pradžioje Statistikos departamentas prognozavo, kad išankstinė metinė infliacija siekia 4,5 proc., tačiau paskelbta faktinė jau pasiekė 4,8 proc.

Kainų prieaugiui per metus didžiausią poveikį turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, viešojo maitinimo įstaigų, aliejaus, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas. Per metus pabrango visos prekių ir paslaugų kategorijos be išimties.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 4,4 proc., o paslaugų – 6 proc.

Per rugsėjį itin pabrango melionai (30,7 proc.), trumpavaisiai agurkai (20,6 proc.), taip pat kiviai (14,8 proc.). Avalynės kainos augo 9,9 proc., drabužiai brango 9,5 proc., sviestas ir jo produktai – 12,6 proc.

Tarp rugsėjį labiausiai atpigusių prekių – keleivių vežimo oro transportu (32,2 proc.), poilsio namų (23,1 proc.). Taip pat smarkiai mažėjo dalies daržovių ir vaisių kainos: saldžiosios paprikos, kininiai kopūstai, česnakai, vynuogės, burokėliai ir greipfrutai atpigo daugiau nei 10 proc.

Didžiausią poveikį metinei infliacijai padarė pabrangęs alus (29,9 proc. per metus), taip pat pienas ir jo produktai, sūris (11,9 proc.), degalai ir tepalai brango 5,6 proc. per metus. Pavalgyti restorane ar kavinėje atsieina kone 10 proc. daugiau nei prieš metus.

Mažiausiai per metus brango sveikatos priežiūros paslaugos (0,3 proc.), apie 2 proc. pasistiebė ryšių ir drabužių kainos.

„Luminor“ banko Ekonominių tyrimų departamento vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad Lietuva kurį laiką gyvena infliacijos spyruoklėje.

„Baltijos šalyse toks kainų-atlyginimų augimas įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių. Susidaro užburtas ratas, kai kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o juos darbdavius kelti verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Šios karuselės pagreitį didina neefektyvumo pleištai darbo rinkoje, politinės minimalios mėnesinės algos korekcijos ir tam tikrų maisto produktų infliacija“, – sako vyriausioji ekonomistė.

Ji pastebi, kad pagal infliaciją Lietuvos atotrūkis nuo ES vidurkio dar didesnis. Estijoje paslaugų kainos kyla šiek tiek lėčiau, o Latvijos paslaugų infliaciją viršijame dvigubai. „Žinoma, tam įtakos turi faktas, kad paslaugų kainos tiek Latvijoje, tiek Estijoje dar vis aukštesnės nei Lietuvoje“, – sako I.Genytė-Pikčienė.