Artimiausiu metu Didžioji Britanija turėtų oficialiai pradėti išstojimo iš ES procedūras. Derybų baigtis turės įtakos ne tik jau išvykusiems emigrantams iš Lietuvos, bet ir kiekvienam, gyvenančiam čia.

Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė DELFI pasakojo, kad daugelis Anglijoje gyvenančių lietuvių jau ėmė rūpintis tuo, kaip gyvens po „Brexit“.

„Pats didžiausias klausimas ir skaudulys – kaip pasikeis mūsų statusas, po JK išėjimo iš ES. Ar turėsime leidimą gyventi pastoviai, ar reikės kažkokių specialių dokumentų, ar turėsime vizas, ar bus apribota teisė, ar galėsime tik laikinai gyventi. Žodžiu, mūsų galimybės reziduoti.

Paprastai kalbant, kokios garantijos mums bus užtikrintos. Ar mūsų studentai galės studijuoti ir po studijų dirbti? Ar gydantis poliklinikose, ligoninėse, mums bus teikiamos tokios pačios paslaugos kaip Britanijos piliečiams, ar mes turėsime mokėti?

Kitas dalykas, baiminamasi diskriminacinių, ksenofobinių išpuolių, gal net ne pačių išpuolių, o pačios diskriminacijos, ar ligoninėse, ar mokyklose, ar tvarkant dokumentus. Taigi, tokių gyvenimiškų dalykų daugiausia ir baiminamasi“, – kalbėjo pirmininkė.

Paklausta, ką emigrantai darytų, jeigu toks pats statusas jiems nebūtų užtikrintas, ji sakė:

„Lietuviai, kaip ir kitų šalių piliečiai jau ruošiasi. Tikriausiai žinote, kad apie 50 proc. padaugėjo prašymų suteikti rezidento statusą. Ką tai reiškia? Reiškia, kad tau leidžiama pastoviai gyventi JK ir kitas žingsnis – pilietybės įsigijimas. Po metų gali ją įgyti. Kai kas iš tikrųjų jau arba ruošiasi, arba laukia, kol sueis 5 metai, nes tai gali tvarkytis pragyvenęs ir dirbęs JK 5 metus.

Kurie ilgiau gyvena, jaučiasi ramūs, nes jie turi ir NT, ar savo verslą, taip pat susitvarkę savo dokumentus“.

D. Asanavičiūtės teigimu, jei po „Brexit“ gyvenimo sąlygos ir statusas pasikeis, o Lietuva neišspręs klausimo dėl dvigubos pilietybės suteikimo išvykusiems, tada daugelis atsisakys lietuviškos ir priims anglišką pilietybę, kad galėtų likti šioje šalyje.

Anot pašnekovės, dėl didelio imigrantų skaičiaus britai jau dabar griežtina socialinės paramos teikimą. Tiesa, ne tik atvykėliams, bet ir patiems britams.

„Yra tam tikros lubos pagal gautas pajamas, kad dar gali tikėtis išmokų. Jei lubas pasiekei, tai nesvarbu kios pilietybės esi, negausi jokių išmokų ir „benefitų“. Tai jie jau tvarkosi šiuos dalykus, tai apribojimų jau dabar yra.

Taip pat kalbama, kad kai po „Brexit“ ES piliečiai negaus išmokų. Ne paslaptis, kad nemažai gyvena pagal tas išmokas“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.

Paklausta, ką dėl emigrantų galėtų padaryti Lietuvos politikai, kurie atsakingi už ES ir JK derybas, ji sakė, kad emigrantams aktualiausia yra užtikrinti laisvą asmenų judėjimą ir galimybę nevaržomai toliau gyventi ir dirbti JK – ne laikinai, bet pastoviai.

Kas ir dėl ko nesutaria

Skaičiuojama, Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvena per 3 mln. ES valstybių piliečių, tarp jų – apie 200 tūkst. iš Lietuvos. ES šalyse, ypač tose, kur šilta ir palyginti pigu (pvz., Ispanijoje arba Portugalijoje) gyvena apie 1,2 mln. britų.

Dabartinė JK Vyriausybė imigracijos mažinimą laiko prioritetu. Svarstoma, kad vienas iš būdų, kaip tai padaryti – uždrausti atvykti į šalį visiems ES valstybių piliečiams, kurie po „Brexit“ neturės darbo JK.

Tik po derybų bus aišku ir tai, kurie atvykėliai turės teisę pasilikti gyventi JK, ar jie galės taip pat naudotis sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir kitomis paslaugomis, kaip anglai.

JK įnašai į ES biudžetą sudaro daugiau nei dešimtadalį visų valstybių įnašų. Šiemet visa ES parama Lietuvai siekia apie 2,1 mlrd. Eur.

Taigi, jei parama Lietuvai sumažėtų tokia pačia dalimi, kiek lėšų dėl „Brexit“ netektų ES biudžetas, mūsų praradimai galėtų siekti apie 210 mln. Eur per metus.

Maždaug tiek pinigų „Sodra“ kiekvieną mėnesį sumoka pensininkams. O jeigu šią sumą grynaisiais padalintume kiekvienam iš 2,95 mln. Lietuvos gyventojų, išeitų po kiek daugiau nei 70 Eur kiekvienam.

Kaip DELFI neoficialiai komentavo vienas „Brexit“ aplinkybes gerai išmanantis pareigūnas, patiems anglams svarbiausia susiderėti kuo mažesnę kainą už išstojimą ir kuo palankesnes sąlygas po išstojimo.

Lietuva esą laikytųsi pragmatiškos pozicijos ES ir JK derybose ir siektų užsitikrinti, kad JK gyvenantiems lietuviams būtų garantuotos tokios pačios sąlygos kaip vietos gyventojams. Tačiau didelės ir turtingoms valstybėms narėms emigrantų klausimai nėra svarbiausi. Joms labiau rūpi nubausti JK taip, kad kitoms šalims nekiltų pagunda imtis panašių išstojimo iš bendrijos iniciatyvų.

Žinodami tai JK Vyriausybės atstovai iki derybų stengiasi aptarti „Brexit“ reikalus su pavienėmis valstybėmis. Anot britų spaudos, palankesnės Rytų Europos ir Baltijos šalių pozicijos siekiama ir numatant finansinę paramą po išstojimo.

Ar Lietuvai siūlė pinigų?

Neseniai su JK ministrais Vilniuje ir Briuselyje susitiko tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka. Pastarasis DELFI pasakojo, kad susitikimas buvęs labai svarbus.

„Išstojusi iš ES JK nebedalyvautų bendrijos biudžete kaip pilnateisė ES narė – ne tik nemokėtų įnašų, bet ir negautų ES paramos.

Bendrai vertinant, JK svarbi neto mokėtoja – kiek ji prisideda atmetus išlaidas, tai tas poveikis yra iki 10 mlrd. Eur per metus. Taigi JK pasitraukimas gali tikrai turėti reikšmingos įtakos visos ES biudžeto apimčiai, atitinkamai ir Lietuvos gaunamai paramai“, – komentavo ministras.

Vis dėlto jis negalėjo pasakyti, kiek tiksliai Lietuva netektų ES pinigų po „Brexit“.

„Kol kas toli siekiančių išvadų daryti turbūt būtų per anksti, nes čia paprasta aritmetika neveiks. Viskas priklausys ne tik nuo derybų rezultatų, bet ir nuo to, kaip likusios ES narės norės prisidėti prie biudžeto – ar visa apimtimi kompensuoti JK pasitraukimą, ar mažesne. Dėl to bus deramasi ateityje.

Dabar svarbiausias klausimas, kaip iki išstojimo iš ES JK vykdys jau priimtus finansinius įsipareigojimus. <...> Mes laikomės tos pozicijos, kad tiek es, tiek uk turi visiškai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“ – aiškino V. Šapoka.

Jis teigė girdėjęs britų žiniasklaidos svarstymus, kad mainais už palankesnę poziciją derantis dėl išstojimo JK gali siūlyti Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims finansinę paramą iš fondo, kuris dabar naudojamas remti Afrikos ir Azijos valstybes. Tačiau susitikime JK ministru apie tai esą nebuvo kalbėta.

„Jeigu atvirai, tai susitikimo metu tikrai jokios finansinės paramos nesiūlė. Ką norėčiau akcentuoti ir kas derybose labai svarbu, kad tiek Lietuva, tiek kitos ES narės ir institucijos laikytųsi vieningai ir nebūtų bandoma kažką susitarti pasislėpus už uždarų durų. Laikydamiesi vieningai turėtume pasiekti geresnių rezultatų nei kalbėdami po vieną“, – komentavo finansų ministras.

Anot jo, JK gyvena apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių. Dėl to jų statuso klausimas – vienas svarbiausių per „Brexit“ derybas: „Mūsų nuomone, būtina siekti susitarimo, kuris garantuotų ten gyvenančių Lietuvos piliečių turimą statusą ir teisių apsaugą. kiekvienas lietuvis labai svarbus ir nesvarbu kur jis gyvena“.

Martynas Žilionis