Kaip išmokyti vaiką mąstyti? [skaitytojos informacija] 

Įkėlė Birutė Jakučionytė. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Šį penktadienį LR ambasadoje Londone vyks dvigubas renginys tėveliams - paskaita apie vaikų ugdymą bei rankdarbių dirbtuvės. Paskaitą vesianti mokslininkė A. Landsbergienė dalinasi patarimais, kaip išmokyti vaiką mąstyti.
*Kalba netaisyta.

Vis daugiau ir dažniau prabylama apie tikrąjį vaikų kūrybiškumą. Ne tik apie įprastą kūrybiškumą (dailė, muzika, šokis), bet ir apie kūrybiškumą sprendžiant problemas, apie kūrybiškumą mokant(is) gamtos mokslų, apie kritinio mąstymo ugdymą. Apmaudu, kad - kaip ir teigia seras K.Robinson'as - visa tai dažnai taip ir lieka kalbomis. Teisybę pasakius, jau beveik visi kalba teisingai. Bet, visi žinome, kalbėti ir veikti nėra vienas ir tas pats. Bene lygiai taip pat dažnai tenka išgirsti frazę: man gerai buvo, bus geri ir dabartiniams vaikams.

Pasak socialinių mokslų daktarės, didžiausio Lietuvoje ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos, kontekstinio ugdymo pradininkės Lietuvoje Austėjos Landsbergienės, kritinis mąstymas, deja, nėra įgimtas, o yra (iš)ugdomas.

Moksliniai tyrimai jau ne kartą įrodė, kad vaikai, kurie gali paaiškinti, KAIP jie išsprendė vieną ar kitą problemą, supranta užduotis ir dėstomą dalyką daug geriau, nei tie, kurie rutiniškai išmoksta spręsti problemas. Bet yra ir dar vienas niuansas - tyrimai rodo (pavyzdžiui, Abrami ir kt. 2008 m. atliktas mokslinis tyrimas), kad daug kas priklauso ir nuo to, KAIP vaikas yra ugdomas. Pasirodo, tie vaikai, kurie mokomi...
- ieškoti ir analizuoti panašias situacijas
- kategorizuoti ir klasifikuoti
- identifikuoti aktualią informaciją
- argumentuoti
- tikrinti hipotezes
- atpažinti/rasti klaidas
- identifikuoti (ir skirti) įrodymus ir interpretacijas
...daug geriau sprendžia problemas.

Kai kurie XXI amžiaus tėvai ir pedagogai jaudinasi: o kaip kūrybiškumas?! Esmė ta: kritinis mąstymas ir YRA kūrybiškumas, lankstumas ir atvirumas idėjoms. Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas žengia koja kojon.

„Aš apskritai neabejoju, kad kritinio mąstymo ugdymas sąlygoja, kad vaikai tampa intelektualesni, savarankiškesni ir kūrybingesni. Ir tai - ne šakėmis ant vandens rašyta. R.Herrnstein atliko tyrimą su 400 moksleivių, kuriems sąmoningai ugdė kritinį mąstymą ir po to - drauge su kontrolinės grupės vaikais - davė atlikti įvairius testus. Po šešiasdešimties 45 min trukusių pamokų kalbos, išradingumo ir net IQ rodikliai buvo ženkliai geresni, nei tų vaikų, kuriems kritinis mąstymas nebuvo ugdytas. A.Zohar atliko tyrimą su 678 moksleiviais, kuriems per biologijos pamokas buvo dėstoma kritinį mąstymą skatinančiais metodais. Ir ką jūs manote? Jie ne tik geriau išmanė biologiją, bet ir geriau sprendė kasdieninės problemas!“, - pasakojo A. Landsbergienė.

Ką galime daryti mes?
- pradėkite kuo anksčiau: tegul vaikai pagrindžia savo norus, tegul įvertina kitų nuomonę. Raskite ugdymo įstaigą, kuri ugdys kritinį mąstymą.

- jeigu norite, kad vaikas kažką padarytų pagal jūsų instrukciją, pagrįskite, kodėl jis turi daryti būtent taip. Jei negalite pagrįsti, leiskite vaikui pačiam priimti sprendimus.

- visais įmanomais būdais skatinkite smalsumą. Tegul vaikas prieštarauja. Tegul abejoja. Tegul drąsiai pasako, jei jam kas nors yra sudėtinga/nesuprantama. Tegul ieško SAVO atsakymų.

- tegul ieško kelių įmanomų problemos sprendimų būdų. Teisingas atsakymas yra saldus (ypač, jei patys augome sistemoje, kurioje teisingas atsakymas ir vienintelis būdas jį rasti buvo vertybė), tačiau juk dažnai būna daugiau, nei vienas teisingas atsakymas. Randant juos vaiko mąstymas taps daug lankstesnis.

- tegul pasakoja savo žodžiais. Tegul iš tiesų supranta, o ne atkartoja. Tegul moko jaunesnį/nesuprantantį.

- net maži vaikai supranta, kad emocijos ir norai gali daryti įtaką mūsų elgesiui/sprendimams/nuomonės susiformavimui - kalbėkite apie tai ir, žinoma, kaip to išvengti ir gebėti net ir labai emocingose situacijose išlikti sveiko proto.

- niekada negalvokite, kad kritinis mąstymas - tai faktai ir akademiniai dalykai. Kritinis mąstymas būtinas ir diskutuojant etiniais, moraliniais ir visais kitais klausimais.

- tegul vaikai kuria istorijas. Kurie dar nemoka rašyti, tegul papasakoja (o jūs užrašykite). Kurie jau moka - tegul rašo. Rašymas padeda išgryninti argumentus.
Ir, žinoma, skatinkite tikrąjį susidomėjimą gamtos mokslais. Ypač dabar, XXI amžiuje, kai mokslas nebėra tik išrinktiesiems, kurie stengiasi išaiškinti pasaulio paslaptis.

„Man atrodo, kad per pastaruosius porą šimtų metų įvyko tam tikra mokslo revoliucija - apie gamtos mokslus prakalbo ne tik mokslininkai, bet ir politikai, visuomenės veikėjai. Grožių grožis. Lankykitės su vaiku ne tik dailės parodose, bet ir technologijos muziejuose. Žinia, pasaulyje jų yra nepaprastai nuostabių, ir vaikai juose gali išbandyti fantastiškų dalykų ir įgyti žinių bei gebėjimų, kurie dar labiau skatins susidomėjimą gamtos/tiksliaisiais mokslais“, - įsitikinusi A. Landsbergienė.

Skatinkite (ir mokykite!) vaikus mąstyti. Patikėkite, jie tikrai jums už tai padėkos!

Besidomintiems vaikų auklėjimu dar kartą primename, kad gegužės 8 d., 18.00 val., Lietuvos ambasadoje Londone (2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE) vyks Austėjos Landsbergienės paskaita "Kaip skatinti vaiko savarankiškumą" ir Birutės Jakučionytės rankdarbių dirbtuvės.
Daugiau apie renginį galite paskaityti čia:
http://www.anglija.lt/straipsniai/renginiai_londone/sumaniu-mamu-projektas-ne-tik-lietuvoje-bet-ir-londone-13930

Įkėlė Birutė Jakučionytė. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Šį penktadienį LR ambasadoje Londone vyks dvigubas renginys tėveliams - paskaita apie vaikų ugdymą bei rankdarbių dirbtuvės. Paskaitą vesianti mokslininkė A. Landsbergienė dalinasi patarimais, kaip išmokyti vaiką mąstyti.
*Kalba netaisyta.

Vis daugiau ir dažniau prabylama apie tikrąjį vaikų kūrybiškumą. Ne tik apie įprastą kūrybiškumą (dailė, muzika, šokis), bet ir apie kūrybiškumą sprendžiant problemas, apie kūrybiškumą mokant(is) gamtos mokslų, apie kritinio mąstymo ugdymą. Apmaudu, kad - kaip ir teigia seras K.Robinson'as - visa tai dažnai taip ir lieka kalbomis. Teisybę pasakius, jau beveik visi kalba teisingai. Bet, visi žinome, kalbėti ir veikti nėra vienas ir tas pats. Bene lygiai taip pat dažnai tenka išgirsti frazę: man gerai buvo, bus geri ir dabartiniams vaikams.

Pasak socialinių mokslų daktarės, didžiausio Lietuvoje ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos, kontekstinio ugdymo pradininkės Lietuvoje Austėjos Landsbergienės, kritinis mąstymas, deja, nėra įgimtas, o yra (iš)ugdomas.

Moksliniai tyrimai jau ne kartą įrodė, kad vaikai, kurie gali paaiškinti, KAIP jie išsprendė vieną ar kitą problemą, supranta užduotis ir dėstomą dalyką daug geriau, nei tie, kurie rutiniškai išmoksta spręsti problemas. Bet yra ir dar vienas niuansas - tyrimai rodo (pavyzdžiui, Abrami ir kt. 2008 m. atliktas mokslinis tyrimas), kad daug kas priklauso ir nuo to, KAIP vaikas yra ugdomas. Pasirodo, tie vaikai, kurie mokomi...
- ieškoti ir analizuoti panašias situacijas
- kategorizuoti ir klasifikuoti
- identifikuoti aktualią informaciją
- argumentuoti
- tikrinti hipotezes
- atpažinti/rasti klaidas
- identifikuoti (ir skirti) įrodymus ir interpretacijas
...daug geriau sprendžia problemas.

Kai kurie XXI amžiaus tėvai ir pedagogai jaudinasi: o kaip kūrybiškumas?! Esmė ta: kritinis mąstymas ir YRA kūrybiškumas, lankstumas ir atvirumas idėjoms. Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas žengia koja kojon.

„Aš apskritai neabejoju, kad kritinio mąstymo ugdymas sąlygoja, kad vaikai tampa intelektualesni, savarankiškesni ir kūrybingesni. Ir tai - ne šakėmis ant vandens rašyta. R.Herrnstein atliko tyrimą su 400 moksleivių, kuriems sąmoningai ugdė kritinį mąstymą ir po to - drauge su kontrolinės grupės vaikais - davė atlikti įvairius testus. Po šešiasdešimties 45 min trukusių pamokų kalbos, išradingumo ir net IQ rodikliai buvo ženkliai geresni, nei tų vaikų, kuriems kritinis mąstymas nebuvo ugdytas. A.Zohar atliko tyrimą su 678 moksleiviais, kuriems per biologijos pamokas buvo dėstoma kritinį mąstymą skatinančiais metodais. Ir ką jūs manote? Jie ne tik geriau išmanė biologiją, bet ir geriau sprendė kasdieninės problemas!“, - pasakojo A. Landsbergienė.

Ką galime daryti mes?
- pradėkite kuo anksčiau: tegul vaikai pagrindžia savo norus, tegul įvertina kitų nuomonę. Raskite ugdymo įstaigą, kuri ugdys kritinį mąstymą.

- jeigu norite, kad vaikas kažką padarytų pagal jūsų instrukciją, pagrįskite, kodėl jis turi daryti būtent taip. Jei negalite pagrįsti, leiskite vaikui pačiam priimti sprendimus.

- visais įmanomais būdais skatinkite smalsumą. Tegul vaikas prieštarauja. Tegul abejoja. Tegul drąsiai pasako, jei jam kas nors yra sudėtinga/nesuprantama. Tegul ieško SAVO atsakymų.

- tegul ieško kelių įmanomų problemos sprendimų būdų. Teisingas atsakymas yra saldus (ypač, jei patys augome sistemoje, kurioje teisingas atsakymas ir vienintelis būdas jį rasti buvo vertybė), tačiau juk dažnai būna daugiau, nei vienas teisingas atsakymas. Randant juos vaiko mąstymas taps daug lankstesnis.

- tegul pasakoja savo žodžiais. Tegul iš tiesų supranta, o ne atkartoja. Tegul moko jaunesnį/nesuprantantį.

- net maži vaikai supranta, kad emocijos ir norai gali daryti įtaką mūsų elgesiui/sprendimams/nuomonės susiformavimui - kalbėkite apie tai ir, žinoma, kaip to išvengti ir gebėti net ir labai emocingose situacijose išlikti sveiko proto.

- niekada negalvokite, kad kritinis mąstymas - tai faktai ir akademiniai dalykai. Kritinis mąstymas būtinas ir diskutuojant etiniais, moraliniais ir visais kitais klausimais.

- tegul vaikai kuria istorijas. Kurie dar nemoka rašyti, tegul papasakoja (o jūs užrašykite). Kurie jau moka - tegul rašo. Rašymas padeda išgryninti argumentus.
Ir, žinoma, skatinkite tikrąjį susidomėjimą gamtos mokslais. Ypač dabar, XXI amžiuje, kai mokslas nebėra tik išrinktiesiems, kurie stengiasi išaiškinti pasaulio paslaptis.

„Man atrodo, kad per pastaruosius porą šimtų metų įvyko tam tikra mokslo revoliucija - apie gamtos mokslus prakalbo ne tik mokslininkai, bet ir politikai, visuomenės veikėjai. Grožių grožis. Lankykitės su vaiku ne tik dailės parodose, bet ir technologijos muziejuose. Žinia, pasaulyje jų yra nepaprastai nuostabių, ir vaikai juose gali išbandyti fantastiškų dalykų ir įgyti žinių bei gebėjimų, kurie dar labiau skatins susidomėjimą gamtos/tiksliaisiais mokslais“, - įsitikinusi A. Landsbergienė.

Skatinkite (ir mokykite!) vaikus mąstyti. Patikėkite, jie tikrai jums už tai padėkos!

Besidomintiems vaikų auklėjimu dar kartą primename, kad gegužės 8 d., 18.00 val., Lietuvos ambasadoje Londone (2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE) vyks Austėjos Landsbergienės paskaita "Kaip skatinti vaiko savarankiškumą" ir Birutės Jakučionytės rankdarbių dirbtuvės.
Daugiau apie renginį galite paskaityti čia:
http://www.anglija.lt/straipsniai/renginiai_londone/sumaniu-mamu-projektas-ne-tik-lietuvoje-bet-ir-londone-13930

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: