Kaip paprastas rinkėjas mato dar vienus Seimo rinkimus? [skaitytojo nuomonė] 

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Kiekvieną kartą artėjant Lietuvos Seimo rinkimams tautiečiai gali išgirsti daugybę įvairių padažų. Vieniems tai padeda lengviau apsispręsti, už ką balsuoti, kitiems tai kelia pyktį ir nepasitenkinimą kandidatais.

Savo nuomonę šia tema turi ir „etatinis“ Anglija.lt skaitytojas-rašytojas, kuris su Anglijos lietuviais nusprendė pasidalinti savo įžvalgomis.

*Kalba netaisyta

Tuoj prasidės. Visi skubėsime namo, vaikus išgrūsime į kiemą, šunį uždarysime uošvienės kambariuke, su žmona sudribsime į fotelį ir įsmeigsime akis į televizijos ekraną. Ne, ne krepšinis, ne gynybos komiteto pranešimas, ne pasakojimas kaip apgauti valstybę neapgaunant savęs, o šou, bet ne Šipito, o savas, už kurio pasirodymą kiekvienas savanoriškai priverstinai sumokame.

Vien dėl pastarojo mokesčio visi norime ar nenorime turime žiūrėti cirką, kuris vadinasi debatai, programų dėstymas ir pažadų dalijimas. Va dabar jau atspėjote ir pasipiktinę įvardijote visą pastraipą vienu žodžiu – RINKIMAI.

Ar dar yra koks šou, už kurį nori ar nenori, žiūri ar nežiūri, bet turi sumokėti kiekvienas pilietis, o jame dalyvauja net kūdikiai, nes jie nuo gimimo kartu su motinos pienu yra maitinami pažadais ir migdomi lopšine stebuklingu pavadinimu „Man rūpi visi kartu ir kiekvienas atskirai“. Tokio šou daugiau nėra, bet rinkimai buvo, yra ir bus.

Tik prieš juos dalyviai staigiai prisimins, kad be jų yra dar ir tie, kurie juos maitina. Pažadukai išpuls į gatves, vienam kitam ranką paspaus, apkabins, gal net į kaktą pabučiuos. Prasidės gražios kalbos, lakstymai po kaimus, ligonių lankymai, furistams arbatą nešios, gal net kaliniams kojas(kaip popiežius ) plaus ir „Dieve, prezidentę saugok“ giedos arba ją ketvirčiuos.

Kas kartą tie patys pažadai, skambios frazės ir tie patys veikėjai vis toje pačioje tautiškoje saujoje. Sudiržusi nuo darbų, sudžiūvusi nuo nepriteklių, apspjaudyta savų ir nesavų, bet, nežiūrint to, ponai per galvą verčiasi, kad galėtų į ją susėsti ir kaip vaikiškame žaidime pirštukus lankstyti ir eilėraštuką deklamuoti- „virė, virė pelytė košytę“, o prie ko čia pelytė. Virė, virė deputatai košę - sau šaukštą, pirmininkui dubenį, rėmėjui ąsotį, giminaičiui menzūrą, o tautai nieko nebeliko. Neliko tai neliko. Jei tautai reikia, tai tegu bėga ir ieško, o ponams nėra kada. Darbas darbą veja. Reikia gražias kalbas ruošti, popierius kilnoti, komandiruotes planuoti, priešų ieškoti, pasaulį gelbėti, tankus bei raketas pirkti, pabėgėlius apgyvendinti, savimi pasirūpinti...kas ten triukšmauja ir ponams dirbti trukdo? Aaaaa, kažkam trūksta pinigų vaistams ir operacijai. Būta čia ko triukšmauti.

Te parašo bėdžius viešą laišką ir tauta susimes. Pensininkas pusbadžiu gyvena? O kas čia baisaus? Badu visos ligos išgydomos. Deputatai solidariai su visais laikosi dietų, nedejuoja ir siūlo tautai savo paskutiniu kąsniu su atvykėliais pasidalinti. Kažkas paskleidė gandą, kad šnapse permirkęs pijokėlis sušalo! Nesąmonė - degtinė iki -40 nesušąla, o pas mus tokių šalčių nebūna. Pas mus gražu, gera, saugu ir greitai bus šilta kaip pietuose! Netikite? Patikėsite, kai dalis gyventojų patamsės. O kad lengviau patikėtumėte, pastudijuokite deputatų siūlomą kelią į šviesų rytojų ir sočią senatvę tiems kas tą rytojų kartu kurs ir kantrai lauks kol ponai, baigę vieną kadenciją, strimgalviais veršis į sekančią.

Jus domina, kas aš ir kodėl tą melą skleidžiu? Neatspėjote, aš ne Kremliaus trolis, aš - vietinis. Aš tas, kuris gyvena Europos patvoriuose, mato kas tais patvoriais vaikšto, kas ką daro, bet kurio niekas neklauso. Aš tas, kuris negali kas vakarą namuose sėdėti, duše maudytis, ant žmoniško klozeto tupėti, žmoną kas vakarą matyti ir be viso to dar turi bijoti įvairių klajoklių.

Žinote ką pagalvojau!? Nebenoriu būti vairuotoju, noriu būti deputatu. Jūs nerinkite senųjų pažadukų. Jūs mane išrinkite. Aš net programą sėdėdamas patvoryje sukūriau. Paprastą ir aiškią kaip dvi kapeikos. Ne tai kaip anie. Paberia pluoštą gudrių frazių, mokslinių išsireiškimų, sudėtingų lentelių, gausybę skaičių ir vaidina, kad supranta tai ką rodo. Gal jie ir supranta, bet liaudis į visą tai žiūri kaip ožiai į naujus vartus ir akimis klapsi. Jūs mano programą paskaitykite:

Kai mane išrinksite, AŠ iš kaimiečio pieną brangiau supirksiu, atlyginimus ženkliai pakelsiu, pensininkus pamaitinsiu, ligonius pagydysiu, pijokus užkoduosiu, furistams „dušpinigius“ skirsiu, moksleivių krepšelius padidinsiu, iš nedorėlių sukauptą turtą atimsiu ir tautai padalinsiu, naują valdžią į pigiausius golfukus susodinsiu, tikrus kolorado vabalus nuo bulvių nurinksiu, emigrantus parvarysiu, iš Maskvos pigių dujų nupirksiu, Baltarusiška elektra gatves apšviesiu, rytų meškai nagus nukarpysiu, Briuseliui kiaulę pakišiu, jankiui liežuvį iškišiu, tankus parduosiu, neutralitetą paskelbsiu, atbėgėlius atgal į tėvynę išvarysiu, savo karius namo sugrąžinsiu, žalius žmogeliukus tautiška spalva nudažysiu ir vėl gimtuose laukuose linelis žydės, Birutės daina po kalnus skambės. Pažadu, ką sutaupysiu- su tauta pasidalinsiu ir jai Rojų žemėje sukursiu.

Gera programa! Valstybiškai mąstau! Tai būkite protingi, išrinkite mane, o ne tuos niekadėjus, kurie dabar lobsta ir tautą tik prieš rinkimus prisimena. Išrinkite mane, ką.... Aš labai noriu.... Pažadu būti geras ir teisingas.

Štai ir viskas. Juk labai paprasta ir aišku, o dabar prašau vieningai prabalsuoti tik už mane furistų vienmandatėje apygardoje ir iš anksto dėkoju už pasitikėjimą. Aš jau žinau, ką darysiu kai mane išrinksite.

Taigi, aš jau deputatas deleguotas Trasos Karalių partijos. Oi, dar ne. Pirmiausia reikia ranką ant knygos padėjus prisiekti. Prisieksiu, nesunku, nes duoda „špargalkę“, o kadangi knyga yra užversta, niekas nemato ar ten konstitucija, ar kelių eismo taisyklių knygutė. Galima drąsiai prisiekinėti, nes nei to, nei to niekas per daug nesilaiko. Svarbu dievo neminėti, nes tas supykęs gali iškrėsti kokį „šposą“.

Einant priesaikos duoti reikia būtinai sublizgėti ir išsiskirti. Juk šimtai įvairių šou projektų vadovų žiūrės ir spręs kuriam projektui aš tiksiu – šokių, dainų, debatų ar tiesiog pasisėdėjimui miesto centre įrengtame akvariume. Sugalvojau. Po kaklu pasirišiu vaivorykštės spalvų šalikėlį, o po nosimi užsiauginsiu bitę. Tokio derinio seime dar buvo.

Po priesaikos reiks prisitrinti prie kokios grupuotės. Kad tik neapsirikti ir prie gerų dėdžių prilipti! Nueisiu į valgyklą, daug patiekalų pasiimsiu ir pasakysiu, kad piniginę pamečiau. Kas apmokės, su tais ir susidėsiu. Jie bus turtingiausi, o kur pinigai ten valdžia, tiesa ir dėmesys.

Aaaaa, reikia teigiamo įvaizdžio. Sukursiu! Sutarsiu su policija, kad jie su žurnalistais lauktų taške X. Aš viršysiu greitį, jie mane sustabdys, stodamas numušiu stulpelį, jų akivaizdoje paskalausiu burną stebuklingu skysčiu, išlipęs savanoriškai pasiduosiu, papūsiu, prisipažinsiu kaltas, bet negirtas, stebint žurnalistui sąžiningai susimokėsiu baudą ir savarankiškai atstatysiu stulpelį. To dar niekas iš seimo narių nedarė. Būsiu pirmas toks sąmoningas ir teigiamas politikas.

Viena ausimi girdėjau, kad reikia kažką dirbti. Darbas - ne vilkas, vilkas - ne darbas... jokios logikos. Vilkus perleisiu medžiotojams, o darbus patarėjams. Pasikviesiu į patarėjus keletą turtingų ir protingų giminaičių, tie pasikvies dar savo giminaičių, o man beliks išmokti Dičiaus parašą suraityti. Kai bus didelis, gražus parašas, bus visko ko tik širdis geidžia. Galėsiu keliauti, pramogauti, vadovauti, dalinti, teisti, teisinti, šokti, dainuoti, o nuvargus ramiai gražios patarėjos ar kolegės glėbyje pasnausti. Ne gyvenimas, o pasaka, sukurta mano darbščios tautos ir tvirtai pareiškiu- aš tos tautos neužmiršiu. Kai tik ko man reikės, būtinai ją prisiminsiu.

Taip, kas dar. Oi, užteks, o tai per tą rūpesčių gausybę galiu pražiopsoti savo eilę prie valdiško katilo. Taigi, brangūs tautiečiai, šventai prisiekiu, kai prie lovio pakliūsiu, virsiu košytę ir ją sąžiningai dalinsiu- sau šaukštą, kaimynui dubenį, rėmėjams ąsotį, giminaičiams menzūrą, o tautai, kad ją kur po paraliais, ir vėl jai neliko. Nepykite, dar kartelį patys paieškokite, bet pažadu po kitų rinkimų būti geresniu. Aš ne kaltas, kalta valdiška aplinka ir neabejoju, kad jūs, brangūs tautiečiai, kantriai palauksite kito karto. Jei kas nekantrus, prašom lagaminus susikrauti ir kol Šengeno zona nepavirto į tikrą zoną, pasekti po Europą keliaujančių pasiklydusių turistų pavyzdžiu.

Visiems sėkmės ir linkėjimai nuo naujo seimo nario New-Dičiaus.

Anglija.lt skaitytojas Kęstutis Grubliauskas

Anglija.lt primena, kad visą informaciją apie balsavimą užsienyje (kaip užsiregistruoti ir pan.), rasite LR Ambasados svetainėje: https://uk.mfa.lt/uk/lt/informacija-balsuojantiems-uzsienyje

Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Kiekvieną kartą artėjant Lietuvos Seimo rinkimams tautiečiai gali išgirsti daugybę įvairių padažų. Vieniems tai padeda lengviau apsispręsti, už ką balsuoti, kitiems tai kelia pyktį ir nepasitenkinimą kandidatais.

Savo nuomonę šia tema turi ir „etatinis“ Anglija.lt skaitytojas-rašytojas, kuris su Anglijos lietuviais nusprendė pasidalinti savo įžvalgomis.

*Kalba netaisyta

Tuoj prasidės. Visi skubėsime namo, vaikus išgrūsime į kiemą, šunį uždarysime uošvienės kambariuke, su žmona sudribsime į fotelį ir įsmeigsime akis į televizijos ekraną. Ne, ne krepšinis, ne gynybos komiteto pranešimas, ne pasakojimas kaip apgauti valstybę neapgaunant savęs, o šou, bet ne Šipito, o savas, už kurio pasirodymą kiekvienas savanoriškai priverstinai sumokame.

Vien dėl pastarojo mokesčio visi norime ar nenorime turime žiūrėti cirką, kuris vadinasi debatai, programų dėstymas ir pažadų dalijimas. Va dabar jau atspėjote ir pasipiktinę įvardijote visą pastraipą vienu žodžiu – RINKIMAI.

Ar dar yra koks šou, už kurį nori ar nenori, žiūri ar nežiūri, bet turi sumokėti kiekvienas pilietis, o jame dalyvauja net kūdikiai, nes jie nuo gimimo kartu su motinos pienu yra maitinami pažadais ir migdomi lopšine stebuklingu pavadinimu „Man rūpi visi kartu ir kiekvienas atskirai“. Tokio šou daugiau nėra, bet rinkimai buvo, yra ir bus.

Tik prieš juos dalyviai staigiai prisimins, kad be jų yra dar ir tie, kurie juos maitina. Pažadukai išpuls į gatves, vienam kitam ranką paspaus, apkabins, gal net į kaktą pabučiuos. Prasidės gražios kalbos, lakstymai po kaimus, ligonių lankymai, furistams arbatą nešios, gal net kaliniams kojas(kaip popiežius ) plaus ir „Dieve, prezidentę saugok“ giedos arba ją ketvirčiuos.

Kas kartą tie patys pažadai, skambios frazės ir tie patys veikėjai vis toje pačioje tautiškoje saujoje. Sudiržusi nuo darbų, sudžiūvusi nuo nepriteklių, apspjaudyta savų ir nesavų, bet, nežiūrint to, ponai per galvą verčiasi, kad galėtų į ją susėsti ir kaip vaikiškame žaidime pirštukus lankstyti ir eilėraštuką deklamuoti- „virė, virė pelytė košytę“, o prie ko čia pelytė. Virė, virė deputatai košę - sau šaukštą, pirmininkui dubenį, rėmėjui ąsotį, giminaičiui menzūrą, o tautai nieko nebeliko. Neliko tai neliko. Jei tautai reikia, tai tegu bėga ir ieško, o ponams nėra kada. Darbas darbą veja. Reikia gražias kalbas ruošti, popierius kilnoti, komandiruotes planuoti, priešų ieškoti, pasaulį gelbėti, tankus bei raketas pirkti, pabėgėlius apgyvendinti, savimi pasirūpinti...kas ten triukšmauja ir ponams dirbti trukdo? Aaaaa, kažkam trūksta pinigų vaistams ir operacijai. Būta čia ko triukšmauti.

Te parašo bėdžius viešą laišką ir tauta susimes. Pensininkas pusbadžiu gyvena? O kas čia baisaus? Badu visos ligos išgydomos. Deputatai solidariai su visais laikosi dietų, nedejuoja ir siūlo tautai savo paskutiniu kąsniu su atvykėliais pasidalinti. Kažkas paskleidė gandą, kad šnapse permirkęs pijokėlis sušalo! Nesąmonė - degtinė iki -40 nesušąla, o pas mus tokių šalčių nebūna. Pas mus gražu, gera, saugu ir greitai bus šilta kaip pietuose! Netikite? Patikėsite, kai dalis gyventojų patamsės. O kad lengviau patikėtumėte, pastudijuokite deputatų siūlomą kelią į šviesų rytojų ir sočią senatvę tiems kas tą rytojų kartu kurs ir kantrai lauks kol ponai, baigę vieną kadenciją, strimgalviais veršis į sekančią.

Jus domina, kas aš ir kodėl tą melą skleidžiu? Neatspėjote, aš ne Kremliaus trolis, aš - vietinis. Aš tas, kuris gyvena Europos patvoriuose, mato kas tais patvoriais vaikšto, kas ką daro, bet kurio niekas neklauso. Aš tas, kuris negali kas vakarą namuose sėdėti, duše maudytis, ant žmoniško klozeto tupėti, žmoną kas vakarą matyti ir be viso to dar turi bijoti įvairių klajoklių.

Žinote ką pagalvojau!? Nebenoriu būti vairuotoju, noriu būti deputatu. Jūs nerinkite senųjų pažadukų. Jūs mane išrinkite. Aš net programą sėdėdamas patvoryje sukūriau. Paprastą ir aiškią kaip dvi kapeikos. Ne tai kaip anie. Paberia pluoštą gudrių frazių, mokslinių išsireiškimų, sudėtingų lentelių, gausybę skaičių ir vaidina, kad supranta tai ką rodo. Gal jie ir supranta, bet liaudis į visą tai žiūri kaip ožiai į naujus vartus ir akimis klapsi. Jūs mano programą paskaitykite:

Kai mane išrinksite, AŠ iš kaimiečio pieną brangiau supirksiu, atlyginimus ženkliai pakelsiu, pensininkus pamaitinsiu, ligonius pagydysiu, pijokus užkoduosiu, furistams „dušpinigius“ skirsiu, moksleivių krepšelius padidinsiu, iš nedorėlių sukauptą turtą atimsiu ir tautai padalinsiu, naują valdžią į pigiausius golfukus susodinsiu, tikrus kolorado vabalus nuo bulvių nurinksiu, emigrantus parvarysiu, iš Maskvos pigių dujų nupirksiu, Baltarusiška elektra gatves apšviesiu, rytų meškai nagus nukarpysiu, Briuseliui kiaulę pakišiu, jankiui liežuvį iškišiu, tankus parduosiu, neutralitetą paskelbsiu, atbėgėlius atgal į tėvynę išvarysiu, savo karius namo sugrąžinsiu, žalius žmogeliukus tautiška spalva nudažysiu ir vėl gimtuose laukuose linelis žydės, Birutės daina po kalnus skambės. Pažadu, ką sutaupysiu- su tauta pasidalinsiu ir jai Rojų žemėje sukursiu.

Gera programa! Valstybiškai mąstau! Tai būkite protingi, išrinkite mane, o ne tuos niekadėjus, kurie dabar lobsta ir tautą tik prieš rinkimus prisimena. Išrinkite mane, ką.... Aš labai noriu.... Pažadu būti geras ir teisingas.

Štai ir viskas. Juk labai paprasta ir aišku, o dabar prašau vieningai prabalsuoti tik už mane furistų vienmandatėje apygardoje ir iš anksto dėkoju už pasitikėjimą. Aš jau žinau, ką darysiu kai mane išrinksite.

Taigi, aš jau deputatas deleguotas Trasos Karalių partijos. Oi, dar ne. Pirmiausia reikia ranką ant knygos padėjus prisiekti. Prisieksiu, nesunku, nes duoda „špargalkę“, o kadangi knyga yra užversta, niekas nemato ar ten konstitucija, ar kelių eismo taisyklių knygutė. Galima drąsiai prisiekinėti, nes nei to, nei to niekas per daug nesilaiko. Svarbu dievo neminėti, nes tas supykęs gali iškrėsti kokį „šposą“.

Einant priesaikos duoti reikia būtinai sublizgėti ir išsiskirti. Juk šimtai įvairių šou projektų vadovų žiūrės ir spręs kuriam projektui aš tiksiu – šokių, dainų, debatų ar tiesiog pasisėdėjimui miesto centre įrengtame akvariume. Sugalvojau. Po kaklu pasirišiu vaivorykštės spalvų šalikėlį, o po nosimi užsiauginsiu bitę. Tokio derinio seime dar buvo.

Po priesaikos reiks prisitrinti prie kokios grupuotės. Kad tik neapsirikti ir prie gerų dėdžių prilipti! Nueisiu į valgyklą, daug patiekalų pasiimsiu ir pasakysiu, kad piniginę pamečiau. Kas apmokės, su tais ir susidėsiu. Jie bus turtingiausi, o kur pinigai ten valdžia, tiesa ir dėmesys.

Aaaaa, reikia teigiamo įvaizdžio. Sukursiu! Sutarsiu su policija, kad jie su žurnalistais lauktų taške X. Aš viršysiu greitį, jie mane sustabdys, stodamas numušiu stulpelį, jų akivaizdoje paskalausiu burną stebuklingu skysčiu, išlipęs savanoriškai pasiduosiu, papūsiu, prisipažinsiu kaltas, bet negirtas, stebint žurnalistui sąžiningai susimokėsiu baudą ir savarankiškai atstatysiu stulpelį. To dar niekas iš seimo narių nedarė. Būsiu pirmas toks sąmoningas ir teigiamas politikas.

Viena ausimi girdėjau, kad reikia kažką dirbti. Darbas - ne vilkas, vilkas - ne darbas... jokios logikos. Vilkus perleisiu medžiotojams, o darbus patarėjams. Pasikviesiu į patarėjus keletą turtingų ir protingų giminaičių, tie pasikvies dar savo giminaičių, o man beliks išmokti Dičiaus parašą suraityti. Kai bus didelis, gražus parašas, bus visko ko tik širdis geidžia. Galėsiu keliauti, pramogauti, vadovauti, dalinti, teisti, teisinti, šokti, dainuoti, o nuvargus ramiai gražios patarėjos ar kolegės glėbyje pasnausti. Ne gyvenimas, o pasaka, sukurta mano darbščios tautos ir tvirtai pareiškiu- aš tos tautos neužmiršiu. Kai tik ko man reikės, būtinai ją prisiminsiu.

Taip, kas dar. Oi, užteks, o tai per tą rūpesčių gausybę galiu pražiopsoti savo eilę prie valdiško katilo. Taigi, brangūs tautiečiai, šventai prisiekiu, kai prie lovio pakliūsiu, virsiu košytę ir ją sąžiningai dalinsiu- sau šaukštą, kaimynui dubenį, rėmėjams ąsotį, giminaičiams menzūrą, o tautai, kad ją kur po paraliais, ir vėl jai neliko. Nepykite, dar kartelį patys paieškokite, bet pažadu po kitų rinkimų būti geresniu. Aš ne kaltas, kalta valdiška aplinka ir neabejoju, kad jūs, brangūs tautiečiai, kantriai palauksite kito karto. Jei kas nekantrus, prašom lagaminus susikrauti ir kol Šengeno zona nepavirto į tikrą zoną, pasekti po Europą keliaujančių pasiklydusių turistų pavyzdžiu.

Visiems sėkmės ir linkėjimai nuo naujo seimo nario New-Dičiaus.

Anglija.lt skaitytojas Kęstutis Grubliauskas

Anglija.lt primena, kad visą informaciją apie balsavimą užsienyje (kaip užsiregistruoti ir pan.), rasite LR Ambasados svetainėje: https://uk.mfa.lt/uk/lt/informacija-balsuojantiems-uzsienyje

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: