Užsienyje įsikūrusių lietuvių potencialą norinti panaudoti valstybė turėtų telkti profesionalus – mokslininkus, menininkus, verslininkus. Jie galėtų prisidėti prie Lietuvos ekonominio augimo, gerovės kūrimo, mokslo ir kultūros populiarinimo, turizmo plėtros, teigia Mykolo Romerio universiteto mokslininkai.

Mokslininkai Dangis Gudelis, Lyra Jakulevičienė ir Ingrida Gečienė atliko tyrimą „Lietuvos diasporos potencialo panaudojimas valstybės gerovei kurti‟, kurio tikslas buvo išanalizuoti užsienio valstybių patirtį ir pasiūlyti galimus mechanizmus bei priemones panaudoti lietuvių diasporos potencialą.

Mokslininkai atliko Airijos, Škotijos, Graikijos, Portugalijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diasporos politikos lyginamąją analizę. Jie bendravo su skirtingų Lietuvos diasporos grupių atstovais, kad nustatytų šių galimybes dalyvauti kuriant šalies gerovę. Tyrime taip pat buvo siekiama nustatyti, kas trukdo emigrantams įsitraukti į Lietuvos gyvenimą. Tyrėjai padarė išvadą, kad viena iš pagrindinių diasporos įtraukimo į valstybės gyvenimą politikos krypčių turėtų būti profesionalų tinklų telkimas.

Tai patvirtino ES šalių narių gerosios praktikos ir diasporos ekspertų interviu analizė. Lietuvai siūloma pasinaudoti Airijos („Globalus airių forumas“) ir Škotijos („GlobalScot‟), kurios politiką diasporos atžvilgiu formuoja pasitelkdamos profesionalų ir kitus tinklus, patirtimi.  Anot mokslininkų, tikslinga kalbėti apie keletą tinklų: ne tik profesionalų (verslininkų, menininkų, mokslininkų), bet ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių; iš Lietuvos kilusių, tačiau Lietuvos pilietybės neturinčių ir nelietuvių tautybės asmenų, taip pat kitataučių, kurie turi įvairių nuopelnų Lietuvai; kraštiečių. 

„Profesionalų tinklų nariai, išnaudodami savo patirtį ir ryšius, reklamuotų Lietuvą užsienyje, padėtų Lietuvos įmonių produkcijai įsitvirtinti naujose rinkose užsienyje, pritraukti verslo investicijas į Lietuvą, konsultuotų Lietuvos įmones verslo plėtros užsienyje ir kitais klausimais, padėtų užsienyje studijuojantiems lietuviams susitarti dėl stažuočių klestinčiose Lietuvos verslo kompanijose‟, – viliasi tyrėjai. Šalies įmonės pagalbą iš tinklo esą gautų nemokamai.  

Mokslininkų ir menininkų tinklai vykdytų bendrus mokslinių tyrimų projektus, populiarintų Lietuvos mokslą ir kultūrą užsienyje, skatintų kultūrinį turizmą. Kraštiečių tinklai galėtų padėti pritraukti emigrantų investicijas įvairiems verslo, socialiniams ir kultūriniams projektams Lietuvos savivaldybėse; skatintų savo narių filantropinę veiklą.  Tyrimo ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, nors ir gali balsuoti rinkimuose, savo atstovo Seime neturi.

Apklausti išeiviai pageidautų ne tik išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei gaunamas kitos valstybės pasas, bet ir lengvesnių pilietybės įgijimo bei atvykimo sąlygų.  "(…) kai kurios valstybės politikos priemonės, nukreiptos į lietuvių tautybės asmenų ir/arba Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, socialinę apsaugą, galėtų būti svarstomos. (…) Paramą grįžtantiems diasporos nariams teikia beveik visos tirtos valstybės, todėl galima daryti išvadą, kad tai svarbi politikos priemonė‟, – pabrėžia mokslininkai. Antai Airijoje taikomas palankesnis teisės aktų reikalavimų aiškinimas. Estijoje ir Lenkijoje darbdaviams teikiamos subsidijos. Mokslininkai taip pat siūlo apsvarstyti reintegracinę paramą.

Mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje parama turėtų būti siejama su geresniu informacijos prieinamumu, o ne su finansinės paramos teikimu, mat valstybės finansinės galimybės verčia abejoti konkrečių priemonių šioje srityje realumu.

Komentuodami investicijų skatinimą, mokslininkai nurodo, kad lengvatų išeiviams taikymas gali būti nepalankiai sutiktas kitų užsienio investuotojų. „Lietuvoje būtina gerinti investicinį klimatą, o ne kurti išskirtines investicines sąlygas diasporai, nors darbo vietų ir verslo perkėlimo į Lietuvą subsidijavimo praktiką būtų verta panagrinėti detaliau. Kai kurios bendros užsienio investicijų skatinimo politikos priemonės gali būti naudingos būtent diasporos nariams, siekiantiems palaikyti ekonominius ryšius su kilmės valstybe‟, – sako jie.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją