Kaip užkirsti kelią peršalimo ligoms ir kaip elgtis susirgus? 

Vidurį žiemos ir ankstyvą pavasarį imunitetas nusilpsta, tad ima pulti įvairiausi virusai bei bakterijos. Dažniausi šiuo metu – kvėpavimo takų, peršalimo virusai.
Londone dirbanti vidaus ligų gydytoja Ala Ragauskienė dalinasi patarimais su Anglija.lt skaitytojais, kaip užkirsti kelią šioms ligoms, o jeigu visgi susirgote, kaip greičiau pasveikti.

Per visą gyvenimą apie trejus metus mus kamuoja gerklės skausmas ir varva nosis. Ekspertų skaičiavimais, iki 75-ųjų gyvenimo metų apie 200 kartų susergame persišaldymo ligomis. Kvėpavimo takų ligos yra dažniausios ir, nors paprastai praeina be komplikacijų, jų simptomai labai vargina. Ir kaskart sutrinkame: mažinti vaistais temperatūrą ar ne? Ar gerti antibiotikų? Ar ne vėlu stiprinti imunitetą? Patarimų, kaip kovoti su kosuliu ir sloga, yra daugybė, bet tik kai kurie iš jų tikrai yra naudingi.

Peršalimas yra viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, apimanti nosies ertmę, gerklę ir gilesnius kvėpavimo takus. Sloga, kosulys, gerklės ir sąnarių skausmai – tai dažniausi peršalimo simptomai – ganėtinai varginantys, paprastai nepavojingi. Tačiau peršalimo negalima maišyti su tikru gripu! Gripą iš kitų ūminių peršalimo ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai. Šaltis, staigūs drėgmės ir aplinkos temperatūros svyravimai, antibiotikų vartojimas be gydytojo konsultacijos sumažina organizmo atsparumą infekcijoms arba imunitetą. Norint išvengti peršalimo ir gripo, labai svarbu stiprinti imuninę sistemą. O kad imuninė sistema būtų stipri, reikia nuolat rūpintis savo organizmu, tikrinti sveikatą profilaktiškai.

Nepamirškite, kad peršalimas – tai virusinė liga. Tad pagrindinė profilaktinė priemonė – dažnas rankų plovimas. Pasistengus ligų sukėlėjų galima išvengti. Pavyzdžiui, pavojus užsikrėsti sumažės, jeigu viešajame transporte ar gydytojo laukiamajame kvėpuosite ne pro burną, o tik pro nosį, mat joje esantys plaukeliai stabdo virusus. Be to, žmonių sambūriai kelia ne tokį didelį pavojų užsikrėsti kaip durų rankenos, telefono rageliai ar kopijavimo aparatai, kuriuos čiupinėja sloguojantys žmonės. O nuo pirštų virusai nesunkiai patenka į organizmą, pakanka pasitrinti akis ar nosį. Taigi, svarbiausias patarimas - kuo dažniau plaukitės rankas. Jas plaunant penkis kartus per dieną, galima išvengti net 45 proc. infekcijų!

Šildymo sezono metu patalpos turi būti gerai vėdinamos, oro drėgnumas pakankamas.
Taip pat svarbu laikytis racionalaus darbo ir poilsio režimo, nes žmonės dažnai negalvoja apie savo sveikatą - daug dirba, nekokybiškai ilsisi, mažai miega. Praktikoje tenka stebėti, kad tie, kurie nepailsi, peršalimo ligomis serga dažniau.
Valgyti reikia įvairų maistą, nes valgant monotonišką maistą organizmas negauna visų jam reikalingų medžiagų. Alkoholis ir rūkymas taip pat silpnina imunitetą.

Iš imunitetą stimuliuojančių medžiagų rekomenduoju vartoti imbiero, medaus (jei žmogus nėra šiems produktams alergiškas), česnako.

Susirgus nepadauginkite vitaminų ir paracetamolio. Jeigu organizmui trūko vitaminų prieš susergant, susirgus gerti dideles jų dozes jau per vėlu.

Pasireiškus negalavimo simptomams, visų pirma patartina gulėti lovoje. Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų, jei atsirado dusulys, pradėjote kosėti, karščiuoti (>38,90C). Aukšta temperatūra, vidutinio stiprumo ir stiprūs raumenų, kaulų skausmai būdingesni gripui nei paprastam peršalimui. Jei ligonis karščiuoja, prakaituoja, yra varginamas šaltkrėčio, stipriai kosėja, - jis gali sirgti pneumonija, tad reikia gydymo antibiotikais.

Apskritai, būtina kreiptis į gydytoją, jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei savaitę (nes reikia įsitikinti, ar neatsirado komplikacijų). Sergant lėtinėmis ligomis padidėja komplikacijų rizika, todėl į gydytoją reiktų kreiptis anksčiau.
Noriu atkreipti dėmesį, kad mažesnės nei 38,5 laipsnių kūno temperatūros mažinti vaistais suaugusiajam nėra būtina. Temperatūra padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su infekcija. Reikia gulėti lovoje, gerti daug skysčių.

Pabaigai priminsiu apie vištienos sriubą su riekele skrudintos duonos, dar vadinamą „žydišku penicilinu“, kuri padeda greičiau susidoroti su peršalimu. Senąjį naminį vaistą jau pripažino mokslininkai. Mat vištienos sultinyje yra daug įvairių naudingų sudedamųjų dalių: cinko, kuris neleidžia virusams daugintis, baltymo cisteino, kuris slopina uždegimą. Poveikį sustiprina prieskoniai, pvz., aitriosios paprikos arba imbiero šaknis.

Parengė Ala Ragauskienė,
„Baltic Medical Centre“ vidaus ligų gydytoja

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Vidurį žiemos ir ankstyvą pavasarį imunitetas nusilpsta, tad ima pulti įvairiausi virusai bei bakterijos. Dažniausi šiuo metu – kvėpavimo takų, peršalimo virusai.
Londone dirbanti vidaus ligų gydytoja Ala Ragauskienė dalinasi patarimais su Anglija.lt skaitytojais, kaip užkirsti kelią šioms ligoms, o jeigu visgi susirgote, kaip greičiau pasveikti.

Per visą gyvenimą apie trejus metus mus kamuoja gerklės skausmas ir varva nosis. Ekspertų skaičiavimais, iki 75-ųjų gyvenimo metų apie 200 kartų susergame persišaldymo ligomis. Kvėpavimo takų ligos yra dažniausios ir, nors paprastai praeina be komplikacijų, jų simptomai labai vargina. Ir kaskart sutrinkame: mažinti vaistais temperatūrą ar ne? Ar gerti antibiotikų? Ar ne vėlu stiprinti imunitetą? Patarimų, kaip kovoti su kosuliu ir sloga, yra daugybė, bet tik kai kurie iš jų tikrai yra naudingi.

Peršalimas yra viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, apimanti nosies ertmę, gerklę ir gilesnius kvėpavimo takus. Sloga, kosulys, gerklės ir sąnarių skausmai – tai dažniausi peršalimo simptomai – ganėtinai varginantys, paprastai nepavojingi. Tačiau peršalimo negalima maišyti su tikru gripu! Gripą iš kitų ūminių peršalimo ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai. Šaltis, staigūs drėgmės ir aplinkos temperatūros svyravimai, antibiotikų vartojimas be gydytojo konsultacijos sumažina organizmo atsparumą infekcijoms arba imunitetą. Norint išvengti peršalimo ir gripo, labai svarbu stiprinti imuninę sistemą. O kad imuninė sistema būtų stipri, reikia nuolat rūpintis savo organizmu, tikrinti sveikatą profilaktiškai.

Nepamirškite, kad peršalimas – tai virusinė liga. Tad pagrindinė profilaktinė priemonė – dažnas rankų plovimas. Pasistengus ligų sukėlėjų galima išvengti. Pavyzdžiui, pavojus užsikrėsti sumažės, jeigu viešajame transporte ar gydytojo laukiamajame kvėpuosite ne pro burną, o tik pro nosį, mat joje esantys plaukeliai stabdo virusus. Be to, žmonių sambūriai kelia ne tokį didelį pavojų užsikrėsti kaip durų rankenos, telefono rageliai ar kopijavimo aparatai, kuriuos čiupinėja sloguojantys žmonės. O nuo pirštų virusai nesunkiai patenka į organizmą, pakanka pasitrinti akis ar nosį. Taigi, svarbiausias patarimas - kuo dažniau plaukitės rankas. Jas plaunant penkis kartus per dieną, galima išvengti net 45 proc. infekcijų!

Šildymo sezono metu patalpos turi būti gerai vėdinamos, oro drėgnumas pakankamas.
Taip pat svarbu laikytis racionalaus darbo ir poilsio režimo, nes žmonės dažnai negalvoja apie savo sveikatą - daug dirba, nekokybiškai ilsisi, mažai miega. Praktikoje tenka stebėti, kad tie, kurie nepailsi, peršalimo ligomis serga dažniau.
Valgyti reikia įvairų maistą, nes valgant monotonišką maistą organizmas negauna visų jam reikalingų medžiagų. Alkoholis ir rūkymas taip pat silpnina imunitetą.

Iš imunitetą stimuliuojančių medžiagų rekomenduoju vartoti imbiero, medaus (jei žmogus nėra šiems produktams alergiškas), česnako.

Susirgus nepadauginkite vitaminų ir paracetamolio. Jeigu organizmui trūko vitaminų prieš susergant, susirgus gerti dideles jų dozes jau per vėlu.

Pasireiškus negalavimo simptomams, visų pirma patartina gulėti lovoje. Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų, jei atsirado dusulys, pradėjote kosėti, karščiuoti (>38,90C). Aukšta temperatūra, vidutinio stiprumo ir stiprūs raumenų, kaulų skausmai būdingesni gripui nei paprastam peršalimui. Jei ligonis karščiuoja, prakaituoja, yra varginamas šaltkrėčio, stipriai kosėja, - jis gali sirgti pneumonija, tad reikia gydymo antibiotikais.

Apskritai, būtina kreiptis į gydytoją, jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei savaitę (nes reikia įsitikinti, ar neatsirado komplikacijų). Sergant lėtinėmis ligomis padidėja komplikacijų rizika, todėl į gydytoją reiktų kreiptis anksčiau.
Noriu atkreipti dėmesį, kad mažesnės nei 38,5 laipsnių kūno temperatūros mažinti vaistais suaugusiajam nėra būtina. Temperatūra padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su infekcija. Reikia gulėti lovoje, gerti daug skysčių.

Pabaigai priminsiu apie vištienos sriubą su riekele skrudintos duonos, dar vadinamą „žydišku penicilinu“, kuri padeda greičiau susidoroti su peršalimu. Senąjį naminį vaistą jau pripažino mokslininkai. Mat vištienos sultinyje yra daug įvairių naudingų sudedamųjų dalių: cinko, kuris neleidžia virusams daugintis, baltymo cisteino, kuris slopina uždegimą. Poveikį sustiprina prieskoniai, pvz., aitriosios paprikos arba imbiero šaknis.

Parengė Ala Ragauskienė,
„Baltic Medical Centre“ vidaus ligų gydytoja

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: