Du Kalifornijos mokytojai, peržiūrėję savo sąskaitas, nutarė 30 dienų maistui leisti ne daugiau nei po dolerį per dieną. Jie rado, kaip paruošti pietus už 15 amerikietiškų centų ar suvalgyti desertą už 6 centus, bei išmoko patys kepti duoną. Švieži vaisiai ar daržovės porai tuo metu tapo neįkandami. Kad turėtų vitamino C šaltinį, jiedu gėrė apelsininį gėrimą.

Nors 28-erių Christopheris Greenslate`as ir 29-erių Kerri Leonard eksperimentą jau baigė, jie iki šiol dalija patarimus ir interviu žiniasklaidai. „Tik norėjome pažiūrėti, ar pavyks. Tai nebuvo politinis pareiškimas. Svarsčiau, ar galėtume tai padaryti“, – televizijos kanalui sakė Ch. Greenslate`as. „Viskas prasidėjo tuo, kad diskutavome, kiek išleidžiame savo kasdienėms prekėms“, – priduria K. Leonard.

Kaip jiedu teigė laikraščiui „The New York Times“, dėl biudžeto apribojimų, be valgymo restoranuose ar kavinėse, teko atsisakyti netgi daugelio pusgaminių – net duona ir pupelės skardinėse tapo per brangiu maistu. Pora nebegalėjo įpirkti ir šviežių vaisių ar daržovių – neįkandama būtų buvusi ir mėsa, tačiau abu jos ir įprastai nevartoja.

Vietoje tokių produktų Ch. Greenslate`as ir K. Leonard pirko paprastas pupeles, ryžius, avižas, kitus grūdus didelėmis pakuotėmis ir patys gamino, pavyzdžiui, duoną ar tortilijas. Be to, perkant dideles pakuotes tas pats kiekis kokio nors maisto tapdavo pigesnis.

Pusryčiams pora valgydavo avižų košę be priedų, pietums – sumuštinius su riešutų sviestu ar želė, vakarienei – ryžius ar pačių pasigamintas tortilijas. Jie taip pat galėjo sau leisti išsikepti blynų, bet neturėjo pinigų sirupui prie jų. Valgiaraštis buvo ypač vienodas.

Anot K. Leonard, pirmosiomis eksperimento dienomis jiedu jautėsi netgi geriau nei anksčiau, nes iki tol abu „buvo linkę persivalgyti“. Tačiau vėliau ėmė justi nuovargį. Kad gautų nors kiek vitamino C, jie atidėjo šiek tiek pinigų apelsininiam gėrimui.

Ch. Greenslate`as sakė, per eksperimentą praradęs apie 14 svarų (daugiau nei 6 kilogramus). „O tai visai nėra sveika“, – kalbėjo jis.

Įsivaizduojama kava

Pirmąją eksperimento dieną K. Leonard interneto dienoraštyje rašė: „Šįryt kavą „gėriau“ panašiai kaip visuomet. Praleidau kelias minutes vaikštinėdama aplink su įsivaizduojamu kavos puodeliu, kaskart stabtelėdama gurkštelėti. Gerai, kad Christopheris žino, jog aš pamišusi, todėl nebuvo pernelyg priblokštas“.

Septintą eksperimento dieną pora atrado najų būdų prasimanyti maisto. „Šiandien pabudusi išvydau Christopherį su velnišku žvilgsniu akyse sėdintį ant mano lovos. Jis pasakė, kad turi siurprizą ir ištraukė tris klevų sirupo pakuotes – du iš „Burger King“ ir vieną iš „McDonalds“, – rašo K. Leonard.

„Mokykloje prireikė visos pietų pertraukos, kad suvalgyčiau pusę savo sumuštinio su riešutų sviestu ir želė. Ne todėl, kad nebuvau alkana, bet todėl, kad duona buvo labai sausa ir jau tapo mano nemėgstamiausiu maistu“, – rašoma devintąją dieną.

Penkioliktąją dieną pora nebesutilpo į 1 dolerį.

„Vakar kažkur apsiskaičiavau ir dieną baigiau su perviršiu. Manau, kad tai buvo apelsininis gėrimas. Mes nervinomės dėl vitamino C stokos ir nutarėme, kad geriau šiek tiek gauti iš tokio gėrimo nei išvis negauti. Šiaip ar taip, vakarykštė diena jau praėjo, aš išmokau pamoką“, – rašė K. Leonard.

Valgiaraštis

Štai keletas dienos valgiaraščio pavyzdžių, kuriuos Ch. Greenslate`as ir K. Leonard užfiksavo savo interneto dienoraštyje.

Pirmoji eksperimento diena:

Pusryčiai: puodelis virtos avižų košės (6 centai)

Pietūs: sumuštinis iš namuose gamintos duonos, riešutų sviesto ir želė (36 centai), 2 puodeliai spragintų kukurūzų su druska (7 centai)

Vakarienė: dvi pupelių ir ryžių buritos (42 centai)

Desertas: vienas didelis šaukštas riešutų sviesto (5 centai)