Kaip imigracija keičia Didžiąją Britaniją - Anglija.lt
 

Kaip imigracija keičia Didžiąją Britaniją 

Im­ig­ran­tai iš Azi­jos skun­džia­si, kad at­vy­kė­liai iš Ry­tų Eu­ro­pos ne­no­ri in­teg­ruo­tis.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mies­tui, ku­rį "pe­rė­mė len­kai", va­do­vau­jan­tis ita­las sa­ko, kad at­vy­kė­liai iš Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių ga­liau­siai in­teg­ruo­sis. Kad ry­tų eu­ro­pie­čiai pa­pras­čiau­siai ne­no­ri įsi­lie­ti į vi­suo­me­nę, skun­džia­si di­džiu­lė šio mies­to im­ig­ran­tų iš Azi­jos bend­ruo­me­nė.

Kal­ba­ma apie Pi­ter­bo­ro mies­tą Ry­tų Ang­li­jo­je. Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį į jį at­vy­ko 24 tūkst. im­ig­ran­tų, o tai su­da­ro dau­giau nei aš­tun­ta­da­lį gy­ven­to­jų. Tarp at­vy­kė­lių la­bai daug len­kų (6500) - štai iš kur tos an­traš­tės lai­kraš­čiuo­se. Bet mies­te įsi­kū­rė ir 5 tūkst. Pa­kis­ta­ne gi­mu­sių žmo­nių. Iš vi­so dau­giau nei penk­ta­da­lis Pi­ter­bo­ro gy­ven­to­jų yra gi­mę ne Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ta­po na­mais dau­giau nei mi­li­jo­nui žmo­nių iš Ry­tų Eu­ro­pos. Im­ig­ra­ci­ja dar kar­tą iš­ki­lo kaip svar­bi po­li­ti­nė te­ma Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Vi­sų tri­jų pa­grin­di­nių po­li­ti­nių par­ti­jų ly­de­riai pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis pa­sa­kė šiuo klau­si­mu įsi­min­ti­nas kal­bas. Vie­na juos pa­ska­ti­nu­sių prie­žas­čių yra ta, kad, kaip ro­do apk­lau­sos, dau­giau kaip pu­sė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­to­jų ma­no, jog im­ig­ra­ci­ją rei­kia ma­žin­ti. Rin­kė­jai jau dau­ge­lį me­tų kal­ba apie tai, bet da­bar, kai im­ig­ran­tų skai­čius pa­dvi­gu­bė­jo - nuo 11 iki 21 proc., - jie tei­gia, jog im­ig­ra­ci­ja da­ro la­bai ne­igia­mą įta­ką ša­liai. Įdo­mu, jog dėl to la­biau­siai jau­di­na­si skur­džiau­sias, pra­sčiau­siai iš­si­la­vi­nęs ir ne­sau­giau­sias vi­suo­me­nės sluoks­nis, pir­mos ir an­tros kar­tos mig­ran­tai.

Vie­na Pi­ter­bo­ro mo­kyk­la ne­se­niai at­sklei­dė, kad jo­je nė­ra nė vie­no mo­ki­nio, ku­riam ang­lų kal­ba bū­tų gim­to­ji. 10 proc. šio mies­to na­mų ūkių nė­ra nė vie­no ang­la­kal­bio.

Anks­čiau im­ig­ra­ci­jos prob­le­ma bu­vo ne­at­sie­ja­ma nuo ra­si­nės, tad po­li­ti­kams bu­vo la­bai su­nku kal­bė­ti šia te­ma ir ne­bū­ti ap­kal­tin­tiems ra­siz­mu. Si­tua­ci­ja vi­siš­kai pa­si­kei­tė, kai į ša­lį at­vy­ko tiek daug bal­tao­džių krikš­čio­nių eu­ro­pie­čių.

Ne vi­si vie­tos gy­ven­to­jai to­kie prieš­iš­ki im­ig­ran­tams. Pa­vyz­džiui, gė­lių par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kas - bal­tao­dis bri­tas iš dar­bi­nin­kų kla­sės - svei­ki­na im­ig­ra­ci­ją. Jis gy­ve­na ne­to­li Pi­ter­bo­ro ir sa­ko, kad apy­lin­kių ūkiuo­se dau­giau­sia plu­ša ry­tų eu­ro­pie­čiai. Jie dir­ba su­nkiai už la­bai ma­žą at­ly­gį. Jų dė­ka to­kie vers­lai kaip šio gė­li­nin­ko ga­li gy­vuo­ti.

Pi­ter­bo­rui va­do­vau­ja ita­las. Mar­co Ce­res­te šei­ma at­vy­ko dar šeš­tą­jį de­šimt­me­tį drau­ge su tūks­tan­čiais tau­tie­čių, ku­rie ieš­ko­jo dar­bo vie­tos ply­tų pra­mo­nė­je. Vie­tos gy­ven­to­jai šio juo­do dar­bo dirb­ti ne­no­rė­jo. Mar­co pri­si­me­na, kaip bu­vo už­gau­lio­ja­mas ir mu­ša­mas mo­kyk­lo­je. Kon­ser­va­to­rius mies­to va­do­vas ma­no, kad ga­liau­siai len­kai įsi­lies į vie­tos bend­ruo­me­nę taip pat, kaip ka­dai­se ita­lai. Dėl im­ig­ran­tų ki­lo rim­tų prob­le­mų mies­to ta­ry­bai, bet jie pa­ska­ti­no ir eko­no­mi­kos au­gi­mą.

Po­li­ti­kams ir vi­suo­me­nei dis­ku­tuo­jant, kaip ap­ri­bo­ti im­ig­ra­ci­ją, kam leis­ti at­vyk­ti, o kam ne, drau­ge kal­ba­ma ir apie tai, kaip in­teg­ruo­ti pa­sta­rai­siais me­tais ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tu­sią Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vi­suo­me­nę.

Im­ig­ran­tai iš Azi­jos skun­džia­si, kad at­vy­kė­liai iš Ry­tų Eu­ro­pos ne­no­ri in­teg­ruo­tis.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mies­tui, ku­rį "pe­rė­mė len­kai", va­do­vau­jan­tis ita­las sa­ko, kad at­vy­kė­liai iš Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių ga­liau­siai in­teg­ruo­sis. Kad ry­tų eu­ro­pie­čiai pa­pras­čiau­siai ne­no­ri įsi­lie­ti į vi­suo­me­nę, skun­džia­si di­džiu­lė šio mies­to im­ig­ran­tų iš Azi­jos bend­ruo­me­nė.

Kal­ba­ma apie Pi­ter­bo­ro mies­tą Ry­tų Ang­li­jo­je. Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį į jį at­vy­ko 24 tūkst. im­ig­ran­tų, o tai su­da­ro dau­giau nei aš­tun­ta­da­lį gy­ven­to­jų. Tarp at­vy­kė­lių la­bai daug len­kų (6500) - štai iš kur tos an­traš­tės lai­kraš­čiuo­se. Bet mies­te įsi­kū­rė ir 5 tūkst. Pa­kis­ta­ne gi­mu­sių žmo­nių. Iš vi­so dau­giau nei penk­ta­da­lis Pi­ter­bo­ro gy­ven­to­jų yra gi­mę ne Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ta­po na­mais dau­giau nei mi­li­jo­nui žmo­nių iš Ry­tų Eu­ro­pos. Im­ig­ra­ci­ja dar kar­tą iš­ki­lo kaip svar­bi po­li­ti­nė te­ma Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Vi­sų tri­jų pa­grin­di­nių po­li­ti­nių par­ti­jų ly­de­riai pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis pa­sa­kė šiuo klau­si­mu įsi­min­ti­nas kal­bas. Vie­na juos pa­ska­ti­nu­sių prie­žas­čių yra ta, kad, kaip ro­do apk­lau­sos, dau­giau kaip pu­sė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­to­jų ma­no, jog im­ig­ra­ci­ją rei­kia ma­žin­ti. Rin­kė­jai jau dau­ge­lį me­tų kal­ba apie tai, bet da­bar, kai im­ig­ran­tų skai­čius pa­dvi­gu­bė­jo - nuo 11 iki 21 proc., - jie tei­gia, jog im­ig­ra­ci­ja da­ro la­bai ne­igia­mą įta­ką ša­liai. Įdo­mu, jog dėl to la­biau­siai jau­di­na­si skur­džiau­sias, pra­sčiau­siai iš­si­la­vi­nęs ir ne­sau­giau­sias vi­suo­me­nės sluoks­nis, pir­mos ir an­tros kar­tos mig­ran­tai.

Vie­na Pi­ter­bo­ro mo­kyk­la ne­se­niai at­sklei­dė, kad jo­je nė­ra nė vie­no mo­ki­nio, ku­riam ang­lų kal­ba bū­tų gim­to­ji. 10 proc. šio mies­to na­mų ūkių nė­ra nė vie­no ang­la­kal­bio.

Anks­čiau im­ig­ra­ci­jos prob­le­ma bu­vo ne­at­sie­ja­ma nuo ra­si­nės, tad po­li­ti­kams bu­vo la­bai su­nku kal­bė­ti šia te­ma ir ne­bū­ti ap­kal­tin­tiems ra­siz­mu. Si­tua­ci­ja vi­siš­kai pa­si­kei­tė, kai į ša­lį at­vy­ko tiek daug bal­tao­džių krikš­čio­nių eu­ro­pie­čių.

Ne vi­si vie­tos gy­ven­to­jai to­kie prieš­iš­ki im­ig­ran­tams. Pa­vyz­džiui, gė­lių par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kas - bal­tao­dis bri­tas iš dar­bi­nin­kų kla­sės - svei­ki­na im­ig­ra­ci­ją. Jis gy­ve­na ne­to­li Pi­ter­bo­ro ir sa­ko, kad apy­lin­kių ūkiuo­se dau­giau­sia plu­ša ry­tų eu­ro­pie­čiai. Jie dir­ba su­nkiai už la­bai ma­žą at­ly­gį. Jų dė­ka to­kie vers­lai kaip šio gė­li­nin­ko ga­li gy­vuo­ti.

Pi­ter­bo­rui va­do­vau­ja ita­las. Mar­co Ce­res­te šei­ma at­vy­ko dar šeš­tą­jį de­šimt­me­tį drau­ge su tūks­tan­čiais tau­tie­čių, ku­rie ieš­ko­jo dar­bo vie­tos ply­tų pra­mo­nė­je. Vie­tos gy­ven­to­jai šio juo­do dar­bo dirb­ti ne­no­rė­jo. Mar­co pri­si­me­na, kaip bu­vo už­gau­lio­ja­mas ir mu­ša­mas mo­kyk­lo­je. Kon­ser­va­to­rius mies­to va­do­vas ma­no, kad ga­liau­siai len­kai įsi­lies į vie­tos bend­ruo­me­nę taip pat, kaip ka­dai­se ita­lai. Dėl im­ig­ran­tų ki­lo rim­tų prob­le­mų mies­to ta­ry­bai, bet jie pa­ska­ti­no ir eko­no­mi­kos au­gi­mą.

Po­li­ti­kams ir vi­suo­me­nei dis­ku­tuo­jant, kaip ap­ri­bo­ti im­ig­ra­ci­ją, kam leis­ti at­vyk­ti, o kam ne, drau­ge kal­ba­ma ir apie tai, kaip in­teg­ruo­ti pa­sta­rai­siais me­tais ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tu­sią Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vi­suo­me­nę.

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: