Kam pykti ant rumunų? Jie tokie pat, kaip mes. 

Britanijos premjerui šiomis dienomis paskelbus apie pašalpų imigrantams iš Rytų Europos šalių apribojimą, pasipylė lietuvaičių komentarai – ir gerai, seniai taip reikėjo, privažiuos čia rumunų ir bulgarų pašalpų kaulyti. O mes pašalpų neprašom, duokit darbo.

Mano tautiečiai, matyt, beveik šventieji, tik aš viena to nepastebiu. Daugelis tvirtina, kad seniai laikas nedalinti išmokų į kairę ir į dešinę, nes visokie valkatos ir pašalpų turistai plūsta į JK. O lietuviui pašalpų net nesiūlyk - neima. Duokit bet kokio darbo nesvarbu už kokią algą, mes norim plušti.

Juokingai skamba, ar ne? Lietuviai, kaip ir visi normalūs žmonės, nori ne itin sunkaus ir įdomaus darbo už padorų atlygį. Ar aš klystu? O jeigu nedirbant galima gyventi geriau, net lietuvis tuo pasinaudos. Kitu atveju jie būtų tiesiog idiotai.

Kai girdžiu šūkius - atimkit pašalpas ir tinginiai išnyks, kurie pastaruoju metu tapo itin populiarūs, mane išties suima sveikas pyktis. Duokit darbus, kuriuos dirbti apsimokėtų, tada tinginiai išnyks. Jei tokių darbų nėra Lietuvoj ar Rumunijoj, žmonės netingi ir į Angliją nusidanginti jų ieškodami. O jei ir Anglijoj tokių darbų nebėra, kur tada dėtis? Į žemę gyvam lįsti?

Beje, rumunai ir bulgarai, kiek teko girdėti, irgi skelbiasi ne pašalpų, o darbų, kurių anglai nenori, dirbti atvykstantys. Tai kuo jie skiriasi nuo mūsų? Kad vėliau į Europos Sąjungą įstojo? Kad jų daugiau? Kad jie tamsesnio gymio, negu lietuviai?

Tiesą sakant man gaila rumunų. Prieš keletą mėnesių susipažinau su dviem atvykėlėmis iš Bukarešto – dirba, mokosi, stengiasi susikurti padorų gyvenimą. Kaip ir mes visi. Bet jaučiasi atpirkimo ožiais, kurių nemėgsta ne tik vietiniai, bet ir čia kiek ankstėliau atvykę imigrantai iš Rytų Europos.

Kita vertus, kai viskas brangsta, kai maisto, komunalinių paslaugų, būsto nuomos kainos auga kaip ant mielių, o atlyginimai beveik ne, kaip už minimumą dirbantys lietuviai, suduria galus? Gyvena susigrūdę karavanuose, kad būstas mažiau kainuotų? Prisipirkę pigaus sarvalo prisigeria vietoj pramogos, nes pramogos kainuoja nemažai, o kad būtų įvairiau - prisigėrę vienas kitą aptalžo? Tokiais atvejais patarčiau pamiršus savo lietuvišką išdidumą kreiptis į valdžią ir prašyti paramos, negu gyventi nepakeliamose sąlygose.

O kad pašalpas Britanijoje lengva gauti yra grynų gryniausias mitas. Išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai kreipiamasi, jiems neblogai sumokant, į sukčius, kurie puikiai perprato, kaip pašalpų sistema manipuliuoti.

Išgaudytų sukčius ir lengvai gaunamų pašalpų problema subliukštų. O dabartinis pašalpų ribojimo planas atvykėlių srautą iš Bulgarijos ir Rumunijos kažin ar sumažins, bet darbo netekusiam ir per 6 mėnesius - tik tiek laiko ketinama mokėti imigrantams bedarbystės pašalpą - panašaus darbo nesuradusiam geram specialistui, tikrai gali pakenkti.

Zita Čepaitė

Britanijos premjerui šiomis dienomis paskelbus apie pašalpų imigrantams iš Rytų Europos šalių apribojimą, pasipylė lietuvaičių komentarai – ir gerai, seniai taip reikėjo, privažiuos čia rumunų ir bulgarų pašalpų kaulyti. O mes pašalpų neprašom, duokit darbo.

Mano tautiečiai, matyt, beveik šventieji, tik aš viena to nepastebiu. Daugelis tvirtina, kad seniai laikas nedalinti išmokų į kairę ir į dešinę, nes visokie valkatos ir pašalpų turistai plūsta į JK. O lietuviui pašalpų net nesiūlyk - neima. Duokit bet kokio darbo nesvarbu už kokią algą, mes norim plušti.

Juokingai skamba, ar ne? Lietuviai, kaip ir visi normalūs žmonės, nori ne itin sunkaus ir įdomaus darbo už padorų atlygį. Ar aš klystu? O jeigu nedirbant galima gyventi geriau, net lietuvis tuo pasinaudos. Kitu atveju jie būtų tiesiog idiotai.

Kai girdžiu šūkius - atimkit pašalpas ir tinginiai išnyks, kurie pastaruoju metu tapo itin populiarūs, mane išties suima sveikas pyktis. Duokit darbus, kuriuos dirbti apsimokėtų, tada tinginiai išnyks. Jei tokių darbų nėra Lietuvoj ar Rumunijoj, žmonės netingi ir į Angliją nusidanginti jų ieškodami. O jei ir Anglijoj tokių darbų nebėra, kur tada dėtis? Į žemę gyvam lįsti?

Beje, rumunai ir bulgarai, kiek teko girdėti, irgi skelbiasi ne pašalpų, o darbų, kurių anglai nenori, dirbti atvykstantys. Tai kuo jie skiriasi nuo mūsų? Kad vėliau į Europos Sąjungą įstojo? Kad jų daugiau? Kad jie tamsesnio gymio, negu lietuviai?

Tiesą sakant man gaila rumunų. Prieš keletą mėnesių susipažinau su dviem atvykėlėmis iš Bukarešto – dirba, mokosi, stengiasi susikurti padorų gyvenimą. Kaip ir mes visi. Bet jaučiasi atpirkimo ožiais, kurių nemėgsta ne tik vietiniai, bet ir čia kiek ankstėliau atvykę imigrantai iš Rytų Europos.

Kita vertus, kai viskas brangsta, kai maisto, komunalinių paslaugų, būsto nuomos kainos auga kaip ant mielių, o atlyginimai beveik ne, kaip už minimumą dirbantys lietuviai, suduria galus? Gyvena susigrūdę karavanuose, kad būstas mažiau kainuotų? Prisipirkę pigaus sarvalo prisigeria vietoj pramogos, nes pramogos kainuoja nemažai, o kad būtų įvairiau - prisigėrę vienas kitą aptalžo? Tokiais atvejais patarčiau pamiršus savo lietuvišką išdidumą kreiptis į valdžią ir prašyti paramos, negu gyventi nepakeliamose sąlygose.

O kad pašalpas Britanijoje lengva gauti yra grynų gryniausias mitas. Išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai kreipiamasi, jiems neblogai sumokant, į sukčius, kurie puikiai perprato, kaip pašalpų sistema manipuliuoti.

Išgaudytų sukčius ir lengvai gaunamų pašalpų problema subliukštų. O dabartinis pašalpų ribojimo planas atvykėlių srautą iš Bulgarijos ir Rumunijos kažin ar sumažins, bet darbo netekusiam ir per 6 mėnesius - tik tiek laiko ketinama mokėti imigrantams bedarbystės pašalpą - panašaus darbo nesuradusiam geram specialistui, tikrai gali pakenkti.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 33)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: