Pristatome straipsnių - dienoraščių ciklą, kurį iki rudens rengs mūsų kompanijoje praktiką atliekanti Rasa. Ji studijuoja žurnalistiką Vilniaus Universitete ir artimiausius kelis mėnesius portalui Anglija.lt ruoš įvairaus pobūdžio informaciją.
10 valandų- tiek truko mano kelionė autobusu iš Utrechto Olandijoje į Londoną. Sudėjus, kiek laiko užtrukau ieškodama kambario Londone, skaičius būtų toks pat- 10 valandų. O štai laiką Utrechto kambario paieškoms skaičiuočiau ne valandomis, o paromis. Dvi šalys, trys pakeistos gyvenamos vietos ir labai skirtingos istorijos.
Olandiška kova už lovą
Pirma mano stotelė beveik metus trunkančiame nuotykyje užsienyje buvo nedidelis istorinis Olandijos miestas Deventeris. Čia aš mokiausi olandų kalbos. Turėjau kambarį bendrabutyje mėnesiui, vadinasi turėjau mėnesį susirasti kambarį Utrechte, mieste, kuriame mokysiuosi vėliau. Kadangi universiteto siūlomi bendrabučiai man buvo per brangūs, turėjau ieškoti kambario nuomai pati. Paieškos prasidėjo dar birželį Lietuvoje. Užsiregistravau į visus populiariausius kambarių nuomos puslapius, parašiau daug laiškų apie save ir kodėl noriu gyventi būtent tame vieninteliame bute. Ar daug atsakymų gavau? Ogi ne. Na ir gerai, galvojau, atvažiuosiu liepos pabaigoje į Olandiją ir pradėsiu normalias paieškas. Jei pasiseks, rugpjūčio viduryje jau turėsiu kur gyventi. Teisi buvau tik iš dalies, būnant Olandijoje tikrai sekėsi geriau, nes bent į laiškus atsakydavo mano ir butų pažiūrėti pakviesdavo, bet ne taip gerai, kaip tikėjausi.
Pirmasis vizitas į butą buvo ir pirmasis vizitas į Utrechtą, todėl jaudinausi dvigubai. Kaip visada atvažiavau kiek anksčiau, nes norėjau pasivaikščioti po rajoną. Tada aišku pasiklydau, nes olandai kai kur keistai gatves yra sužymėję- A gatvė yra kairėje pusėje, perėjus per gatvę, jau B gatvė. Na ir galiausiai radusi namą, sutikau pirmąjį savo konkurentą, nors tada jo dar tokiu nelaikiau. Žinojau, kad bute yra nuomojami du kambariai. Su berniuku pasikalbėjau apie tai, jis kaip tik ir norėjo kito kambario, todėl buvau rami, kai ėjome į butą. Šeimininkė aprodė kambarius ir pasiūlė prisėsti, kol kiti ateis. Bet pala, kas tie kiti? O tie „kiti“ buvo kovotojai dėl kambarių, kurių nesitikėjau išvysti. Atėjo dar šeši vieni už kitą puikesni žmonės. Nelabai tada dar supratau kas vyko, bet žinojau, kad reikia pasirodyti kuo draugiškesniu, protingesniu, rūpestingesniu ir visokiu kitokiu, ko tik buto šeimininkei reikia. Vakaras pasibaigė, sprendimas turėjo būti priimtas po kelių dienų. Labai keista patirtis tai buvo, bet maniau, kad čia tik viena tokia keistuolė organizuojanti tokius vakarėlius.
Bet ne, Utrechte visi darė tą patį.
Olandai tokius vakarėlius vadina hospiteeravond- svetingumo vakaras. Per hospiteeravond žmonės, gyvenantys bute ir turintys kambarį nuomai, pasikviečia potencialius nuomininkus, kad susipažintų ir nuspręstų, kas yra tinkamiausias. Dažniausiai hospiteeravond yra rengiamas pagal paprastą modelį, kiekvienam žmogui yra paskirtas laikas, kada jis turi ateiti ir sužavėti kitus. Vienam asmeniui yra skirta 15-20 minučių. Per tą laiką reikia sužibėti- papasakoti apie save, sužinoti apie bendrą buto tvarką ir pasiklausinėti apie būsimus kambariokus.
Atrodo, kad idėja gal ir būtų nebloga, bet olandai šiek tiek peržengė ribas savo svetingumo. Per vieną iš vakarų trys olandės aptarinėjo mano svorį ir problemas, kurias neva turiu dėl jo. Kitame bute vyrukai užsirašinėjo viską apie kandidatus ir, matyt, pridėdavo savo komentarų, nes konspektų lapas keliaudavo ratu ir visi krizendavo. Pasitaiko ir kitokių vakarėlių, kai visi susidomėję kambariu yra sukviesti į butą vienu metu, ir po 15minučių prasideda atmetinėjimo procesas- bute gyvenantys žmonės paprašo tylesnių svečių išeiti iš vakarėlio, nes jie nėra tinkami gyventi tame bute.
Liūdna ir graudu buvo, kai mėnuo Deventeryje ėjo į pabaigą, o gyventi Utrechte vis dar neturėjau kur. Bet tada atsirado lietuviai, kurie turėjo laisvą kambarį savo bute ir mane priėmė. Anksčiau jie net neplanavo kambario nuomoti, bet lietuvis lietuvį nelaimėje pažins.
Britiškas asortimentas
Pasibaigus mokslo metams Utrechte turėjau važiuoti į Londoną atlikinėti praktikos. Neturėjau kur gyventi, todėl, po olandiškos butų ieškojimo patirties, pradėjau paieškas su lengva įtampa. Ir ne tik aš jaudinausi- mano draugai ir šeima vis atakuodavo mane klausimais apie butą, o aš vis neturėdavau ką atsakyti. Bet paieškoms prasidėjus, viskas buvo daug paprasčiau nei tikėjausi.
Užsiregistravau į kelis populiariausius kambarių paieškos tinklalapius, aprašiau kas tokia esu, ką veiksiu Londone ir viskas. O tada pradėjau gauti laiškus iš butų savininkų, kurie sutiko laukti kad ir mėnesį vien tam, kad ateičiau pasižiūrėti kambario. Pradžioje atrodė, kad viskas einasi lengvai ir paprastai. Vienintelis dalykas, su kuriuo anksčiau nebuvau susidūrusi, tai rekomendacijų bei pažymų apie mano pajamas reikalavimas, bet tai neatrodė neįgyvendinama. Niekas per daug netestavo mano asmenybės ir mano pomėgių. Ir ta sistema man patiko. Juk galų gale ne man, o jiems manęs reikėjo! Žinoma, aš suprantu, kad Londonas tai ne Utrechtas, čia daug daugiau galimybių, bet į Londoną ir atvažiuoja daug daugiau žmonių nei į Utrechtą.
Dar būnant Olandijoje į mano elektroninio pašto dėžutę atėjo laiškas apie organizuojamą Speed Flatmating. Tai jau britiškas vakarėlis, kai į barą susirenka žmonės, kurie ieško ir siūlo kambarius. Kiekvienas dalyvaujantis prisiklijuoja kortelę su informacija apie save: vardas, kurioj dalyje siūlo/ieško kambario ir suma, kurią gali skirti nuomai arba kurios prašo. Tada prasideda keistas bendravimas, kai visi vaikšto ratais, žiūri į vienas kito korteles ir tikrina, ar esi tinkamas. Kas mane nustebino, kad didžioji dauguma susirinkusių buvo trisdešimtmečiai. Matyt, dėlto ir nuomos kainos svyravo nuo 550 iki 750 svarų per mėnesį, kas man, studentei bandančiai verstis iš stipendijos, yra labai brangu.
Kadangi kainos kambarių, kuriuos nuomojo britai, kandžiojosi, nusprendžiau pažiūrėti, gal ką gražaus ir įdomaus lietuviai siūlo. Skelbimų buvo daug, bet buvo viena problema- mano studijos. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau negauti gyvenamos vietos vien dėl to, kad studijuoju žurnalistiką. Kai skambinau dėl susitikimo kambario apžiūrėti, pasakiau, ką veiksiu Londone ir į mane sureagavo neutraliai. Bet kai atėjau į namą man pasakė: „Mano draugė iškart sakė tavęs nepriimti, nes tu esi žurnalistė.“ Esu, na ir kas? Aiškinau, kad neužsiiminėju jokiais tyrimais ir jei sugalvosiu rašyti apie tai, ką buto savininkai daro, būtinai viską suderinsiu. Tam kartui patikėjo manimi, bet vėliau kalbant vis grįždavom į tą patį: „Aš nenoriu kad apie mus rašytum.“ Tada vėl aiškinau, kad turiu rašyti savo baigiamajam darbui rašinius, o mano tema susijusi su teatru, lietuviai emigrantai čia ne prie ko. Gerai, įtikinau. Bet po kurio laiko vėl prie to paties grįžome: „Nenoriu, kad pakenktum mums, nerašyk apie mūsų gyvenimą...“ Tada išklausiau pasakojimų apie tai, ką jie veikia Londone, kaip čia pateko, kad yra sąžiningi žmonės ir neturi ko slėpti. Taip ir nesupratau, kuo galėčiau jiems pakenkti, jei gyvena gražiai ir tvarkingai. Matyt, žurnalistas emigrantui ne draugas.
Bet draugas kitiems. Dabar gyvenu su aire, kuriai visiškai vienodai, ką mokausi ar kokias rekomendacijas turiu. Po truputį pratinuosi prie miesto dydžio ir gyvenimo- jau pasidarė normalu skaičiuojant laiką pridėti po 1,5valandos skirtos kelionei, o einant per gatvę pirma pasižiūrėti į ant kelio nupieštas rodykles, kad susigaudyčiau, iš kurios pusės atvažiuos automobiliai. Beliko ausiai susitvarkyti su britišku akcentu.
Komentarai
Zurnalistu nekencia ir uk,ne tik lietuviai.
Kaip profesionalus zurnalistas,galiu pastebeti,kad tavo rasinelis neislaiko demesio,"neuzveda".Monotoniskas ivykiu ATPASAKOJIMAS.Tokius rasinelius rasydavau rajoniniam laikrasciui astuntoje klaseje.
"Kyla didelių abejonių, ar Lietuvisko Lendlordo komentarai gali būti parašyti profesionalaus žurnalisto...
Be to, profesionalus žurnalistas, rašantis anonimiškus komentarus?....;)"
Admin
Palinkesiu as tau ateityje nesivelti i diskusijas su "komentatoriais"-vien del to matosi,kad esi dar labai zalia,pilna ne tik puikybes ,bet ir ginybos.Bent jau neviesintum savo puikybes ir nenuovokos apie gyvenima.Gaila,kad studijuoji TIK zurnalistika-kas lengviausia ir apie nieka.Gaila taves,nes buti geru zurnalistu reikia bent myleti zmones ir tureti talenta-to,deja,universitete neismokstama.Ir,kaip jau sakiau,zurnalistu gai buti ir nieko nebaiges...Kad bent kiek patenkinciau tavo puikybe,pasakysiu,kad pats esu baiges VU Zurnalistika.Nusileisk pagaliau ant zemes,kol kas kitas nenuleido..
"Autorė yra parašiusi vienintelį komentarą - to Studentas (2012-07-12 00:35). Tad apie kokias "diskusijas su komentatoriais" eina kalba?..."
Admin
ir dar mama sirgo,tai velykoms berods misraines recepto klause :)))
Matai, sunku pasakyti, ar užteks 500eurų mėnesiui, bet manau, kad su tokia suma sunku bus. Nežinau, į kurį miestą važiuosite. Tarkime jei į Maastrichtą važiuojate, geriausia yra gyventi Belgijoje ir iš ten dviračiu minti į universitetą- tai yra pigiausias variantas. Tą patį galima daryti kai gyveni šalia Vokietijos miestų.
Nežinau kokias brošiūras skaitėte,bet daug miestų turi google grupes, ten galima įdėti skelbimą ir rasti gerų variantų. Dar prasireklamuokite facebooke universiteto ar studentų organizacijų, esančių tame mieste, profiliuose. Taip pat skelbimai Lietuvių Jaunimas Olandijoje ir Olandijos lietuviu bendruomene gali būti naudingi (taip pat facebooke). Ir marktplaats.nl
Dar svarbu, gali pasitaikyti kambarys pigesnis, bet be baldų. Į tai būtinai kreipkite dėmesį.
Dažniausiai yra nurodoma kambario kaina, o kiek jūsų ten gyvens, tai yra susitarimo reikalas. Kartais aišku gali pasitaikyti variantų, kad kai gyvensi ne vienas, kaina nuomos pakils. Tiesą sakant nelabai girdėjau, kad daug kas dalintųsi kambariu. Yra įmanoma susirasti ir vienvietį kambarį už 325per mėnesį. Arba yra visiškos kamurkės už maždaug 280eurų, bet tokiame kambaryje rankų į šonus neištiesi, nes sienas remsi.
Kas dėl maisto, tai čia jau tik nuo jūsų ir priklauso. Aš išleisdavau kažkur 130eurų per mėnesį. Bet aišku jei dalinatės viskuo, iškart pigiau. Nėra Olandijoje daug pigių maisto parduotuvių, bet jei pasiseks gyventi netoli Lidl, dar pigiau pavyks prasisukti su maistu nei man. Kai kurie eidavo į azijiečių turgus pirkti mėsos- irgi būdas sutaupyti.
Turėkite galvoje, kad reikės pirkti dviratį tik atvažiavus čia, nes transportas yra brangus. Padėvėtų dviračių kainos parduotuvėse yra nuo 45eurų. Aišku visada galima nusipirkti dviratį naktį tamsiame skersgatvyje, tada kainos būna sutartinės ir dažniausiai nesiekia daugiau 25eurų.
Olandijoje nėra sunku susirasti darbą studentui, net ir nekalbant olandiškai. Tada galima gauti ir nemokamą transportą. Jei darbas maisto parduotuvėje, maistui nuolaidos iki 40%. Tad pamačius, kad sunku išsiversti, galima greit sau pagelbėti.
Sėkmės
Velkam, Rasele.
"Antrą komentaro dalį apie Z.Čepaitę ištryniau, bet atsakysiu:
Deja:D Ką tik buvo įdėta nauja Z.Čepaitės "blogo" dalis:)"
Admin
))))))))
cia tai geras))))) rimtai buvo gi visose temose kazkokia moteriske (tik itariu, kad parso pimpis ten is tikruju buvo), kuri atseit del atvaziuojancio tevo apie cizus ir lapelius ir dar, berods, masinos varyma klausinejo))))) Gaila, kad kazko nebeapsireiskia arba as tiesiog neuztaikau ant tu komentaru. nu gal jai nebereikia jau, nes tevas jau atvaziavo)))))
Tau rimtai su galva negerai!
o kas su zodziu "hospiteeravond" negerai?
Jsc, Daiva cia tu?!?!?!:D Kiek ir kokiu cigarieciu tevukas prasiveze?:DDDD
P.S. tiems kas nesuprato - cia vietinis sio portalo bajeris. Kazkoks zmogelis reguliariai rasineja komentaruose apie neva atvaziuojanti pagyvenusi tevuka, kuris metys lapelius, zada veztis cigarieciu ir t.t. ir klausia patarimu del visu siu dalyku:)
Vienas zodis olandiskai ir tas klaidingai parasytas! Ar ne geda? zurnalistai,jus zurnalistai ...:D
Turiu klausimą Rasai arba bet kam, kas yra susidūręs su kambarių paieška Olandijoje.
Kitais metais planuoju pusmečiui išvažiuot studijuot į Olandiją. Ar ten įmanoma išgyvent iš 500 eur/mėn. stipendijos?
Kiek skaičiau viskokias brošiūras, tai būstas daugų daugiausiai kainuotų 425 eur/mėn. Ar būtų įmanoma susirast kokį paprastą kambarėlį dviems (važiuosiu su draugeliu) už kokius 325 eur/mėn.? Ir ar ši kaina nurodyta vienam asmeniui (abu mokėtume po 325 eur), ar iš viso (325 eur. mokėtume per pusę)?
Ir ar nemirtume badu už likusius 100-200 eurų mėnesiui?
Iš anksto dėkui už atsakymus.
Man taip pat pasirode labai pasikeles pries paskutinis komentatorius. Leiboriai-prasigere, lapukininkai nusmurgeliai. Idomu, ka pats dirbi?! Mano tevas, kuriam virs 60 metu mete lapukus ir nei jis prasigeres, nei jis nusmurgelis. Svarbu, kad zmogus saziningas ir dirba. O, tas paskutinis sakinys, kad nuomuoti is lietuviu gali tik nepasiturintys buvo absurdo virsune!
A kur Zituka straipsniukai ?
Perskaiciau visus komentarus ir galiu pasakyt, kad jeigu norejau ironiskai parasyti, nepavyko. Tikrai jokios ironijos tavo poste nesimato.
O tavo paskutinio posto pabaiga prajuokino nerealiai. Rasai, kad tavo nuomininkai jau baige studijas, sekmingai dirba ir uzdirba... Tai ko jie tokie super-sekmingi nuomojasi is lietuviu kambarius?!?!?!:-D
Krc, zmogeli, nusisnekejai konkreciai, o dabar nebezinai kaip issisukt. Tai geriau tiesiog nieko neberasyk ir visi apsimesim, kad cia daugiau nebeuzejai pasiskaityti...;-)
Jei tamsta nesupranti,kas yra ironija ir kodel save pavadinau butent "lietuvisku" landlordu,tai tau nebepades jokios studijos.Del lietuviu kalbos-tamsta vien komentare ne itin taisyklingai lietuviskai kalbate.Del "nusmurgeliu"ir pan.-tamsata ispuikusi labiau nei galvojau.Ziurek,kad paciai netektu papildyti ju gretu viena grazia diena-tarp ju daug busvusiu studentu su aukstaisiais issimokslinimais.Del paskutinio klausimo-mano nuomininkai jau baige bet kokias studijas ir sekmingai dirbantys bei uzdirbantys.Jie-ne ispuikeliai ir niekada nepavadins kitu nusmurgeliais,nes vidine kultura jiems to neleis
"pabandysiu issklaidyti puikybes pilnas iliuzijas", kad esi vienintelis "landlordas" (beje, kas cia per zodis? lygtais lietuviskai snekam, ne?) O tai jau tokiu tonu cia varai, kad atrodo vienintelis esi ir tarei savo paskutini zodi:) Per daug nesusireiksmink;)
ir labai noretusi suzinoti, kam gi nuomoji, jeigu studentems tari grieztai "ne";) geriantiems pagalbiniams? nusmurgusiems lapukininkams? Labai idomu butu suzinoti, kokius darbus dirbancius nuomininkus priimi:)))))
As sitai "zaliai"merguzelei pabandysiu issklaidyti puikybes pilnas iliuzijas,kad jos beda,kad ji neva zurnaliste.Man nereikalingi jokie STUDENTAI.Prie ko cia zurnalistika?Juk zurnalistu musu laikais gali but ir nieko nebaiges.
Blemba zvengiu net susirietes:-D
paskaiciau straipsniuka,galvoju nu jau pagrazino zurnaliste,nieks jau tiek nesikabinetu prie to kad zurnaliste... ir tada pamaciau pirma komentara...:-DDD
jau ta "anglija" pati save pajuokos objektu padare bet dar ir atsilot kazka bando. nu debile visiska. matai net straipsni APIE JA parase:-D
dar prikolas-juk tas pokalbis vyko ryskiai pries geras pora savaiciu (nu bent jau pries kelias dienas), ir "anglija" sedejo sitam portale, stebejo ir lauke sito straipsnio,kad tik jam pasirodzius iskart komentara parase ta pacia diena:-DDDD
Blemba nu kokiu juokingu zmoniu yra neitiketina......
O MAN NUSISPJAUT -AR ZURNALISTE AR PROKURORE AR DVASININKE. BABKES MOKI-BUTAS TAVO. BRANGIAI NEIMAM-90 SVARIUKU UZ VIENVIETI.
IR RASINEKIT SAU KAS KUR IR KAIP-SVARBIAUSIA BABKES NEUZMIRST UZ NUOMA SUSIMOKET
Manau gydytis pats laikas butu tau, nes nera baisesnes ligos kaip hamizmas....
Tai cia tu ta paranojike, pamineta straipsnyje? Na ir stipriai pakenke tas paminejimas? Net vardas nera paminetas (ka jau kalbet apie kita asmenine informacija)!!! Gal pasigydyk nuo paranojos, nors kazin ar tau pades, nes matosi, kad jau paskutine stadija liga pasieke....:)
Na Rasele, graziai aprase musu pasikalbejima , tik liko mano akyse melagiuke ir tiek. pasakysiu kodel... sake nerasys nieko , o vistik parase ir tai irodydama , kad vistik zmones tesisus , jog nereikia turet reikalu su zurnalistais , nes jie parasys taip kaip jiems yra naudingiau:)