Karadžičius pirmą kartą stojo prieš Hagos tribunolą  

Karo metų Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius ketvirtadienį pirmą kartą stojo prieš Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismą, kuriame jis pasiskundė dėl "netikslių" teiginių apie jo suėmimą ir primygtinai tvirtino, jog teisme ginsiąsis pats.

Išklausęs teisėjo Alphonso Orie perskaitytų 11 kaltinimų, kurie jam buvo reikšti dar 1995-aisiais, R.Karadžičius pasirinko skelbti savo gynybos pareiškimą po 30 dienų.

Nusiskutęs barzdą, apsikirpęs ilgus plaukus, kurie buvo jo maskuotė iki suėmimo liepos 21-ąją, 63-ejų metų vyras vėl tapo atpažįstamas - tai viena ryškiausių dešimtojo dešimtmečio konflikto Bosnijoje asmenybių.

Vilkintis tamsiai mėlyną kostiumą, pasirišęs kaklaraištį, R.Karadžičius susikaupęs sėdėjo Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) salėje ir klausėsi jam skaitomų kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.

Jis iš karto atsisakė teisės gauti patarimus svarstant bylą teisme ir sakė, kad tokio požiūrio jis laikysis per visą procesą.

"Aš ketinu pats save atstovauti per nagrinėjimą, nepaisydamas ką aš manau apie šią instituciją, su visa pagarba jums", - sakė jis teisėjui A.Orie.

Tokios taktikos laikėsi ir buvęs jo sąjungininkas velionis Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kuris kelerius metus vilkino savo bylos svarstymą TTBJ ir mirė 2006-ųjų kovą, nesulaukęs teismo pabaigos.

"Jūs neteisingai informavote apie mano arešto datą", - sakė jis teisėjui, skųsdamasis apie "daugybę netikslumų apie mano ryšį su šia institucija ir mano pasirodymu čia".

Dar R.Karadžičius ketvirtadienį pareiškė, jog baigiantis Bosnijos karui (1992-1995) sudaręs sandėrį su JAV derybininku Richardu Holbrooke'u ir pagal šį susitarimą turėjo pasitraukti iš visuomeninės veiklos.

Teisėjas sustabdė kaltinamąjį, kai šis norėjo pateikti daugiau skundų, ir pasakė, jog visa tai jis galėsiąs pateikti teismui vėliau.

Nors ir akivaizdžiai susikrimtęs, R.Karadžičius laikėsi savitvardos, nekėlė balso, ir kalbėjo tik teisėjo paklaustas.

Pasak jo brolio, R.Karadžičius rimtai rengėsi savo gynybai dar besislapstydamas.

"Jis buvo gerai pasirengęs galimam areštui ir mano, jog viskas baigsis gerai", - sakė dienraščiui "Izvestija" Luka Karadžičius, kuris dar minėjo, kad suimdami Radovaną teisėsaugininkai konfiskavo jo nešiojamąjį kompiuterį ir daugiau kaip 50 diskų su dokumentais, parengtais gynybai teisme.

R.Karadžičius teisiamas dėl savo vaidmens per Bosnijos 1992-1995 metų karą, pirmiausia - dėl trejus metus ir aštuonis mėnesius trukusios Sarajevo apsiausties, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių, taip pat - maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų žudynių Srebrenicoje 1995 metų liepą ir Bosnijos musulmonų ir kroatų "etninio valymo" kai kuriose šios buvusios Jugoslavijos respublikos dalyse.

Jei teisiamojo kaltė bus pripažinta, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

www.anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Karo metų Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius ketvirtadienį pirmą kartą stojo prieš Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismą, kuriame jis pasiskundė dėl "netikslių" teiginių apie jo suėmimą ir primygtinai tvirtino, jog teisme ginsiąsis pats.

Išklausęs teisėjo Alphonso Orie perskaitytų 11 kaltinimų, kurie jam buvo reikšti dar 1995-aisiais, R.Karadžičius pasirinko skelbti savo gynybos pareiškimą po 30 dienų.

Nusiskutęs barzdą, apsikirpęs ilgus plaukus, kurie buvo jo maskuotė iki suėmimo liepos 21-ąją, 63-ejų metų vyras vėl tapo atpažįstamas - tai viena ryškiausių dešimtojo dešimtmečio konflikto Bosnijoje asmenybių.

Vilkintis tamsiai mėlyną kostiumą, pasirišęs kaklaraištį, R.Karadžičius susikaupęs sėdėjo Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) salėje ir klausėsi jam skaitomų kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.

Jis iš karto atsisakė teisės gauti patarimus svarstant bylą teisme ir sakė, kad tokio požiūrio jis laikysis per visą procesą.

"Aš ketinu pats save atstovauti per nagrinėjimą, nepaisydamas ką aš manau apie šią instituciją, su visa pagarba jums", - sakė jis teisėjui A.Orie.

Tokios taktikos laikėsi ir buvęs jo sąjungininkas velionis Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kuris kelerius metus vilkino savo bylos svarstymą TTBJ ir mirė 2006-ųjų kovą, nesulaukęs teismo pabaigos.

"Jūs neteisingai informavote apie mano arešto datą", - sakė jis teisėjui, skųsdamasis apie "daugybę netikslumų apie mano ryšį su šia institucija ir mano pasirodymu čia".

Dar R.Karadžičius ketvirtadienį pareiškė, jog baigiantis Bosnijos karui (1992-1995) sudaręs sandėrį su JAV derybininku Richardu Holbrooke'u ir pagal šį susitarimą turėjo pasitraukti iš visuomeninės veiklos.

Teisėjas sustabdė kaltinamąjį, kai šis norėjo pateikti daugiau skundų, ir pasakė, jog visa tai jis galėsiąs pateikti teismui vėliau.

Nors ir akivaizdžiai susikrimtęs, R.Karadžičius laikėsi savitvardos, nekėlė balso, ir kalbėjo tik teisėjo paklaustas.

Pasak jo brolio, R.Karadžičius rimtai rengėsi savo gynybai dar besislapstydamas.

"Jis buvo gerai pasirengęs galimam areštui ir mano, jog viskas baigsis gerai", - sakė dienraščiui "Izvestija" Luka Karadžičius, kuris dar minėjo, kad suimdami Radovaną teisėsaugininkai konfiskavo jo nešiojamąjį kompiuterį ir daugiau kaip 50 diskų su dokumentais, parengtais gynybai teisme.

R.Karadžičius teisiamas dėl savo vaidmens per Bosnijos 1992-1995 metų karą, pirmiausia - dėl trejus metus ir aštuonis mėnesius trukusios Sarajevo apsiausties, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių, taip pat - maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų žudynių Srebrenicoje 1995 metų liepą ir Bosnijos musulmonų ir kroatų "etninio valymo" kai kuriose šios buvusios Jugoslavijos respublikos dalyse.

Jei teisiamojo kaltė bus pripažinta, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: