Vakar kardinolas Audrys Juozas Bačkis Vilniaus arkikatedroje laikė paskutines savo kaip Vilniaus arkivyskupo mišias. Nuo balandžio 23-osios šias pareigas perims popiežiaus Pranciškaus arkivyskupu paskirtas Gintaras Grušas.

„Po dešimtmečių prievartos ir niokojimo Bažnyčios dirvonai buvo kietai suminti ateistinio buldozerio, užžėlę melo, veidmainystės, baimės ir nepasitikėjimo piktžolėmis. Man nereikėjo už ganomuosius rizikuoti gyvybe ir laisve, kaip kad teko mano pirmtakams arkivyskupui Mečislovui Reiniui ir Julijonui Steponavičiui. Tačiau su jumis ir visa Lietuva teko gyventi nelengvus atsikūrimo metus“, – sekmadienį atsisveikindamas su tikinčiaisiais sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Vilniaus arkivyskupu metropolitu A. J. Bačkis buvo paskirtas 1991-aisiais, popiežiui Jonui Pauliui II įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją. 75 metų amžiaus sulaukęs kardinolas, kaip reikalauja kanonai, Šventajam Sostui nusiuntė atsistatydino raštą, popiežius Pranciškus šį atsistatydinimą priėmė.

Sekmadienį, atsisveikinimo Mišiose kardinolas sakė, jog tik drauge su tikinčiaisiais, ragindamas juos ir jų pačių raginamas nepristigo drąsos ir jėgų darbuotis Bažnyčios plėšiniuose.

„Gerai žinote, kad paruošti dirvą sėjai dažnai būna sunkiau, negu berti sėklą į jau supurentą lauką. Todėl noriu iš visos širdies padėkoti kiekvienam, kuris nepabūgo sunkaus darbo, kuris tikėjo, kad Dievo Apvaizda yra drauge su mumis ir mums padeda, kurie dirbo įvairiuose Bažnyčios baruose“, – sakė ganytojas.

Nuo Nepriklausomybės pradžios Vilniaus arkivyskupijai vadovavęs A. J. Bačkis geru žodžiu visų pirma minėjo brolius kunigus, vyskupus, vienuolius ir vienuoles.

„Labai džiaugiuosi savo bendradarbiais pasauliečiais, kurie pasiaukojančiai triūsia įvairiose – ekonominėje, švietimo, kultūros – srityse. Tai artimiausi kurijos talkininkai bei įvairių tarnybų, „Caritas“, Šeimos, Katechetinio, Jaunimo centrų darbuotojai bei savanoriai. Dėkoju įvairiems katalikiškiems judėjimams bei organizacijoms, katalikiškai žiniasklaidai, parapijų bendruomenių pagalbininkams, tarybų nariams, vargonininkams, choristams, zakristijonams, valytojoms, bažnyčių puošėjoms. Ypač noriu padėkoti parapijose įsikūrusiems maldų už kunigus grupių nariams, kurie malda palaiko savo Ganytojus“, – sakė kardinolas.

A. J. Bačkis pasidžiaugė, kad vis daugiau intelektualų, akademinio pasaulio žmonių myli Bažnyčią ir aktyviai joje reiškiasi.

„Negaliu išvardyti visų, kurie yra tokie brangūs mano širdžiai ir kuriems noriu nuoširdžiai padėkoti. Jūs esate gyvieji Bažnyčios akmenys ir nuo jūsų tikėjimo, ištikimybės priklausys mūsų Bažnyčios ateitis. Jeigu būsite vieningi ir atsidavę Dievui bei Jo Bažnyčiai, savo gyvenimo ir darbo vaisiais liudysite Kristų“, – atsisveikinimo pamoksle sakė kardinolas, atskirai prisimindamas ir vyskupą Juozą Tunaitį, kuris dar taip neseniai paliko mus ir iškeliavo į Dangaus tėvynę.

„Norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti visų, kuriuos vienaip ar kitaip įskaudinau. Dievas mato, kad tai padariau iš savo silpnumo ir ribotumo. Kristus mums dovanoja savąjį gailestingumą, kai mes nuoširdžiai jo prašome. Tikiuosi ir iš jūsų sulaukti atleidimo bei gailestingumo“, – sakė kardinolas.

A. J. Bačkio atsisveikinimo diena sutapo su Gerojo Ganytojo sekmadieniu. Tačiau, jo žodžiais, šiandien miesto žmonėms sunku suvokti „ganytojo“ reikšmę. Kas jis yra? Ką ir kodėl jis gano?

„Dievo Žodis mums perduoda svarbią žinią: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę“. Gerasis Ganytojas – Kristus. Jo meilė ir rūpestis visais Jam pavestaisiais yra besąlyginis ir begalinis. Dievas ne tik pažįsta kiekvieną mūsų, bet ir myli. Jis vedasi savo avis į žaliuojančias ganyklas, kur trykšta atgaivinančios skaidriosios versmės“, – kalbėjo kardinolas.

Tačiau ne visos avys išgirsta savo Ganytojo balsą, ne visos jo klauso.