Kas laukia "Maximos", nuslėpusios, kad sugriuvęs pastatas Rygoje priklausė jai? - Anglija.lt
 

Kas laukia "Maximos", nuslėpusios, kad sugriuvęs pastatas Rygoje priklausė jai? 

Paaiškėjus, kad Rygoje sugriuvęs prekybos centras „Maxima“ iš tiesų priklauso susijusiai įmonei, bendrovė pakliuvo į kur kas didesnę įvaizdinę krizę, nei buvo iki šiol. Tokios nuomonės laikosi kalbinti ryšių su visuomene ir rinkodaros specialistai. Dabar, norint suvaldyti krizę, reikia imtis greitų priemonių, nes neprižiūrima žaizda gali lemti kraujo užkrėtimą.

„Pats blogiausias dalykas, kurį galima būtų padaryti krizės atveju – sumeluoti apie vieną iš svarbiausių faktų. (…) Jeigu būtų ieškoma kaltų ir spaudimas iš visuomenės pusės būtų nukreiptas į tą kompaniją, kuri sumelavo. O čia jau mes turime visai kitokią krizę nei tą, kurią turėjome prieš pasirodant šiai informacijai“, – sakė ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ partneris Arijus Katauskas.

Specialisto vertinimu, paaiškėjus, kad pastatas priklauso tai pačiai grupei, nors prieš tai bendrovė sakė, kad yra tik jo nuomininkė, viskas keičiasi.

„Manau, kad reputacijai smūgis yra milžiniškas. Tiesiog prarandamas pasitikėjimas, visuomenė daug jautriau pradeda galvoti apie blogus produktus, kurių gali būti bet kur, nes į veiklą žiūrima labai įtariai. Čia mes jau kalbame apie profesionalų, žmonių, norinčių dirbti, pritraukimą, tiekėjų kainas. Taip pat manau, kad socialinėje žiniasklaidoje prasidės judėjimai prieš kompaniją. Tokiu atveju mes turime sniego laviną. Kompanija turi rūpintis ir savo įvaizdinėmis kampanijomis. Turėkime omenyje jų kampaniją, pavadinimu „Apie viską pagalvota“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo teigimu, dabar bendrovė turi imtis valdyti kur kas labiau padidėjusią įvaizdžio krizę.

„Reikia šnekėti taip, kaip yra. Reikia nustoti galvoti, kad galima nuslėpti informaciją. O tada jau reikia imti ir kiekvieną problemą spręsti iš eilės“, – savo veiksmų seką siūlė jis.

A. Katausko vertinimu, greičiausiai „Maximai“ teks surasti kaltus asmenis ir juos įvardyti.

„Akivaizdu, kad kažkas bus kaltas. Kompanija turės priimti tam tikrus sprendimus. Taip pat turės laikytis duotų įsipareigojimų, kurių jie davė pakankamai daug: našlaičių išlaikymas ir pan. Taip pat turės maksimaliai bendradarbiauti ir maksimaliai greitai išsiaiškinti priežastis ir padėti struktūroms, kad būtų nubausti kaltieji ir kad būtų galima versti naują puslapį. To negalima padaryti per dieną. Tai užtruks ilgai“, – sakė pašnekovas.

Pašnekovas nenorėtų sutikti, kad galbūt komunikavę bendrovės atstovai galėjo nežinoti pastato priklausomybės.

„Kažkas galėjo nežinoti, bet kažkas tikrai žinojo. Tai yra itin svarbi informacija. Jeigu sugriūva pastatas, tai, kas yra pastato savininkas, yra viena iš svarbiausių informacijų. Kažkas lėmė, kad ta nelaimė įvyko. Tai kas gi kaltas, kad tai įvyko. Tai buvo būtina išsiaiškinti. Aš asmeniškai niekada tuo netikiu (kad nežinojo), nes į krizių valdymą yra įtraukiami patys aukščiausi vadovai, o jie turi tą informaciją“, – tvirtino A. Katauskas.

Krizės metu išlenda visi faktai

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis teigia, kad faktas, jog prekybos centrą statė ne pati „Maxima“ tik švelnina aplinkybes, tačiau prekybos tinklas jau pakankamai „prisidirbo“. Didžiausia klaida - bendrovės vadovų drąsos stoka stoti prieš kameras.

„Bet tai, kad nuo pat pradžių jie nuslėpė, kad yra ir savininkai, jau gresia dar vienu krizės posūkiu. Tai tik dar kartą patvirtina taisyklę, kad krizių metu reikia nuo pat pradžių nuoširdžiai sakyti tiesą“, – kalbėjo specialistas.

Pasak jo, krizės metu įmonėms nereikėtų nutylėti informacijos, o tuo labiau - slėptis nuo nemalonių klausimų: „Taisyklė, kad per krizes išaiškėja viskas ir nuslėpti faktus yra sudėtinga“.

Kaip teigė L. Šimonis, jei „Maximos“ atstovai tiesą apie pastato dalies nuosavybę būtų pranešę iškart po tragedijos, visuomenės požiūris į juos būtų kitoks.

„Dabar daugybė žmonių kels klausimus, kodėl iš karto šito (dėl nuosavybės) nepasakė, prasidės sąmokslo teorijos“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat nepateisinamas „Maximos“ žingsnis rinkodaros specialistui atrodo bendravimas su visuomene pranešimų spaudai forma.

„Įmonės vadovas tokiais atvejais turi kuo greičiau atsistoti prieš kameras. Taip, tai nebus malonu, bus daugybė nemalonių klausimų, bet būtent dėl jų ir reikia stoti prieš kameras, kad šie klausimai būtų tinkamai atsakyti, nes kitu atveju – kuo labiau slėpsi, tuo labiau žmonės prisigalvos savo variantų“, – teigė L. Šimonis.

Rinkodaros specialistas tiki, kad „Maximos“ įvaizdis nėra pačioje blogiausioje stadijoje, tačiau tylėjimas, „uodegos sukimas“ ir baimė išeiti į viešumą tik dar labiau sunkina padėtį.

Įspėja, kad neįvyktų kraujo užkrėtimas

Nors nuslėpusi faktą, kad dalis prekybos centro priklauso su „Vilniaus prekyba“ susijusiai įmonei, „Maxima“ pasiblogino situaciją, visgi L. Šimonis didelių ilgalaikių pasekmių prekybos centro įvaizdžiui nemato.

„Prognozuoju, kad ilgalaikiu požiūriu jos (pasekmės – DELFI) labai blogos nebus, tačiau bet kokiu atveju reiks įdėti daug daugiau pastangų komunikuojant įmonės viziją. Tačiau trumpuoju laikotarpiu gali būti visai nemaži nuostoliai“, - komentavo pašnekovas.

Pasak L. Šimonio, versle ilgalaikių ir trumpalaikių laikotarpių rezultatai dažnai skiriasi.

„Šiuo atveju, jei žiūrime trumpalaikiu laikotarpiu, gali prasidėti visokios akcijos boikotuoti prekybos centrą, bet ilgalaikiu laikotarpiu stiprūs prekių ženklai linkę išsilaikyti. Net jei daro dideles klaidas, jos yra linkę atsitiesti“, - kalbėjo rinkodaros ekspertas.

Visgi L. Šimonis dar kartą pabrėžė „Maximos“ komunikacijos spragą, kuri gali tik pasunkinti atsitiesimą – tai aukščiausių vadovų nepasirodymas viešai ir neatsakymas į visuomenės ir žurnalistų keliamus klausimus.

Būtent nuo dabar daromų veiksmų, pasak specialisto, priklausys, kaip greitai „Maximos“ žaizda užgis: „Jei labai žaizdos neprižiūrėsi, tai gali įvykti kraujo užkrėtimas ir mirtis“.

Kaip pranešė Latvijos žiniasklaida, prekybos centro pastatas nuo 2009 m. priklausė bendrovei „Homburg Zolitude“, tačiau prieš metus du trečdalius pastato įsigijo įmonė „Tineo“, susijusi su „Maxima”. Skelbiama, kad sandorio suma daugiau nei 15 mln. Lt.

Kaip patvirtino patys „Maximos” atstovai, parduotuvė Latvijoje buvo atidaryta 2011 m. lapkričio 3 d. Tuo metu pastatas priklausė „Homburg Zolitude“. „Maxima“ parduotuvės patalpos buvo nuomojamos. Tačiau 2012 m. rugpjūčio 6 d. patalpas, kuriose įsikūrusi parduotuvė įsigijo SIA „Tineo“, valdoma iš Kipro.

Skelbiama, kad SIA „Tineo“ ir bendrove „Vilniaus prekyba“ yra susijusios kompanijos dėl to, kad jas kontroliuoja vienas ir tas pats asmuo – Nerijus Numavičius.

Vis dėlto „Maximos“ atstovai tvirtina, kad prekybinio pastato stogas kaip ir anksčiau priklausė SIA „Homburg Zolitude“. Atsakomybės atsikratoma teigiant, kad ir visus tolimesnius statybos darbus, susijusius su šiomis teritorijomis, vykdo SIA „Homburg Zolitude“.

Paaiškėjus, kad Rygoje sugriuvęs prekybos centras „Maxima“ iš tiesų priklauso susijusiai įmonei, bendrovė pakliuvo į kur kas didesnę įvaizdinę krizę, nei buvo iki šiol. Tokios nuomonės laikosi kalbinti ryšių su visuomene ir rinkodaros specialistai. Dabar, norint suvaldyti krizę, reikia imtis greitų priemonių, nes neprižiūrima žaizda gali lemti kraujo užkrėtimą.

„Pats blogiausias dalykas, kurį galima būtų padaryti krizės atveju – sumeluoti apie vieną iš svarbiausių faktų. (…) Jeigu būtų ieškoma kaltų ir spaudimas iš visuomenės pusės būtų nukreiptas į tą kompaniją, kuri sumelavo. O čia jau mes turime visai kitokią krizę nei tą, kurią turėjome prieš pasirodant šiai informacijai“, – sakė ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ partneris Arijus Katauskas.

Specialisto vertinimu, paaiškėjus, kad pastatas priklauso tai pačiai grupei, nors prieš tai bendrovė sakė, kad yra tik jo nuomininkė, viskas keičiasi.

„Manau, kad reputacijai smūgis yra milžiniškas. Tiesiog prarandamas pasitikėjimas, visuomenė daug jautriau pradeda galvoti apie blogus produktus, kurių gali būti bet kur, nes į veiklą žiūrima labai įtariai. Čia mes jau kalbame apie profesionalų, žmonių, norinčių dirbti, pritraukimą, tiekėjų kainas. Taip pat manau, kad socialinėje žiniasklaidoje prasidės judėjimai prieš kompaniją. Tokiu atveju mes turime sniego laviną. Kompanija turi rūpintis ir savo įvaizdinėmis kampanijomis. Turėkime omenyje jų kampaniją, pavadinimu „Apie viską pagalvota“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo teigimu, dabar bendrovė turi imtis valdyti kur kas labiau padidėjusią įvaizdžio krizę.

„Reikia šnekėti taip, kaip yra. Reikia nustoti galvoti, kad galima nuslėpti informaciją. O tada jau reikia imti ir kiekvieną problemą spręsti iš eilės“, – savo veiksmų seką siūlė jis.

A. Katausko vertinimu, greičiausiai „Maximai“ teks surasti kaltus asmenis ir juos įvardyti.

„Akivaizdu, kad kažkas bus kaltas. Kompanija turės priimti tam tikrus sprendimus. Taip pat turės laikytis duotų įsipareigojimų, kurių jie davė pakankamai daug: našlaičių išlaikymas ir pan. Taip pat turės maksimaliai bendradarbiauti ir maksimaliai greitai išsiaiškinti priežastis ir padėti struktūroms, kad būtų nubausti kaltieji ir kad būtų galima versti naują puslapį. To negalima padaryti per dieną. Tai užtruks ilgai“, – sakė pašnekovas.

Pašnekovas nenorėtų sutikti, kad galbūt komunikavę bendrovės atstovai galėjo nežinoti pastato priklausomybės.

„Kažkas galėjo nežinoti, bet kažkas tikrai žinojo. Tai yra itin svarbi informacija. Jeigu sugriūva pastatas, tai, kas yra pastato savininkas, yra viena iš svarbiausių informacijų. Kažkas lėmė, kad ta nelaimė įvyko. Tai kas gi kaltas, kad tai įvyko. Tai buvo būtina išsiaiškinti. Aš asmeniškai niekada tuo netikiu (kad nežinojo), nes į krizių valdymą yra įtraukiami patys aukščiausi vadovai, o jie turi tą informaciją“, – tvirtino A. Katauskas.

Krizės metu išlenda visi faktai

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis teigia, kad faktas, jog prekybos centrą statė ne pati „Maxima“ tik švelnina aplinkybes, tačiau prekybos tinklas jau pakankamai „prisidirbo“. Didžiausia klaida - bendrovės vadovų drąsos stoka stoti prieš kameras.

„Bet tai, kad nuo pat pradžių jie nuslėpė, kad yra ir savininkai, jau gresia dar vienu krizės posūkiu. Tai tik dar kartą patvirtina taisyklę, kad krizių metu reikia nuo pat pradžių nuoširdžiai sakyti tiesą“, – kalbėjo specialistas.

Pasak jo, krizės metu įmonėms nereikėtų nutylėti informacijos, o tuo labiau - slėptis nuo nemalonių klausimų: „Taisyklė, kad per krizes išaiškėja viskas ir nuslėpti faktus yra sudėtinga“.

Kaip teigė L. Šimonis, jei „Maximos“ atstovai tiesą apie pastato dalies nuosavybę būtų pranešę iškart po tragedijos, visuomenės požiūris į juos būtų kitoks.

„Dabar daugybė žmonių kels klausimus, kodėl iš karto šito (dėl nuosavybės) nepasakė, prasidės sąmokslo teorijos“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat nepateisinamas „Maximos“ žingsnis rinkodaros specialistui atrodo bendravimas su visuomene pranešimų spaudai forma.

„Įmonės vadovas tokiais atvejais turi kuo greičiau atsistoti prieš kameras. Taip, tai nebus malonu, bus daugybė nemalonių klausimų, bet būtent dėl jų ir reikia stoti prieš kameras, kad šie klausimai būtų tinkamai atsakyti, nes kitu atveju – kuo labiau slėpsi, tuo labiau žmonės prisigalvos savo variantų“, – teigė L. Šimonis.

Rinkodaros specialistas tiki, kad „Maximos“ įvaizdis nėra pačioje blogiausioje stadijoje, tačiau tylėjimas, „uodegos sukimas“ ir baimė išeiti į viešumą tik dar labiau sunkina padėtį.

Įspėja, kad neįvyktų kraujo užkrėtimas

Nors nuslėpusi faktą, kad dalis prekybos centro priklauso su „Vilniaus prekyba“ susijusiai įmonei, „Maxima“ pasiblogino situaciją, visgi L. Šimonis didelių ilgalaikių pasekmių prekybos centro įvaizdžiui nemato.

„Prognozuoju, kad ilgalaikiu požiūriu jos (pasekmės – DELFI) labai blogos nebus, tačiau bet kokiu atveju reiks įdėti daug daugiau pastangų komunikuojant įmonės viziją. Tačiau trumpuoju laikotarpiu gali būti visai nemaži nuostoliai“, - komentavo pašnekovas.

Pasak L. Šimonio, versle ilgalaikių ir trumpalaikių laikotarpių rezultatai dažnai skiriasi.

„Šiuo atveju, jei žiūrime trumpalaikiu laikotarpiu, gali prasidėti visokios akcijos boikotuoti prekybos centrą, bet ilgalaikiu laikotarpiu stiprūs prekių ženklai linkę išsilaikyti. Net jei daro dideles klaidas, jos yra linkę atsitiesti“, - kalbėjo rinkodaros ekspertas.

Visgi L. Šimonis dar kartą pabrėžė „Maximos“ komunikacijos spragą, kuri gali tik pasunkinti atsitiesimą – tai aukščiausių vadovų nepasirodymas viešai ir neatsakymas į visuomenės ir žurnalistų keliamus klausimus.

Būtent nuo dabar daromų veiksmų, pasak specialisto, priklausys, kaip greitai „Maximos“ žaizda užgis: „Jei labai žaizdos neprižiūrėsi, tai gali įvykti kraujo užkrėtimas ir mirtis“.

Kaip pranešė Latvijos žiniasklaida, prekybos centro pastatas nuo 2009 m. priklausė bendrovei „Homburg Zolitude“, tačiau prieš metus du trečdalius pastato įsigijo įmonė „Tineo“, susijusi su „Maxima”. Skelbiama, kad sandorio suma daugiau nei 15 mln. Lt.

Kaip patvirtino patys „Maximos” atstovai, parduotuvė Latvijoje buvo atidaryta 2011 m. lapkričio 3 d. Tuo metu pastatas priklausė „Homburg Zolitude“. „Maxima“ parduotuvės patalpos buvo nuomojamos. Tačiau 2012 m. rugpjūčio 6 d. patalpas, kuriose įsikūrusi parduotuvė įsigijo SIA „Tineo“, valdoma iš Kipro.

Skelbiama, kad SIA „Tineo“ ir bendrove „Vilniaus prekyba“ yra susijusios kompanijos dėl to, kad jas kontroliuoja vienas ir tas pats asmuo – Nerijus Numavičius.

Vis dėlto „Maximos“ atstovai tvirtina, kad prekybinio pastato stogas kaip ir anksčiau priklausė SIA „Homburg Zolitude“. Atsakomybės atsikratoma teigiant, kad ir visus tolimesnius statybos darbus, susijusius su šiomis teritorijomis, vykdo SIA „Homburg Zolitude“.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: