Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai labiausiai susirūpinę tuo, kad dėl krizės žmonės sunkiau susiranda darbą, rodo Europos Parlamento užsakymu atliktas Eurobarometro tyrimas.

Daug apklaustųjų pripažįsta, kad vaikų turėjimas gali apsunkinti moters priėmimą į darbą, o į profesinę patirtį labiau atsižvelgiama priimant vyrus.

Kita vertus, lietuviai moterų teisių padėtį vertina geriau negu vidutinis europietis. Lietuviai taip pat teikia mažiau svarbos darbo patikimumui bei lankstumui.

Beveik pusė apklaustųjų pripažino, kad dėl krizės jauni žmonės sunkiau susiranda darbą. 39 proc. lietuvių ir 37 proc. europiečių susirūpinę dėl to, kad krizė privertė žmones dirbti darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos.

Tai, kad padaugėjo nepatikimo ar nesaugaus darbo, pripažįsta 42 proc. europiečių, tačiau vos 15 proc. lietuvių. Paklausti apie kovos su krize prioritetus, absoliuti dauguma – 66 proc. europiečių ir net 74 proc. lietuvių – paminėjo kovą su nedarbu, ypač jaunimo.

Palyginti su kitais europiečiais, lietuviai teikia daugiau reikšmės perkamosios galios didinimui, pensijoms ir būstui, o mažiau – investicijoms į švietimą ir mokymą, ūkio augimo skatinimui, valstybės skolos mažinimui ir investicijoms į aplinkosaugą.

35 proc. lietuvių ir 49 proc. europiečių įsitikinę, kad vaikų turėjimas gali paveikti sprendimą dėl moters įdarbinimo, tuo metu šio veiksnio svarbą įdarbinant vyrą paminėjo tik 6–7 proc. apklaustųjų. Įdarbinant moterį daug svarbesnė yra ir išvaizda, pripažino daugelis apklaustųjų. Darbo laiko lankstumo svarbą įdarbinant paminėjo vos 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir beveik trečdalis – visoje ES. Kita vertus, gerokai daugiau lietuvių negu vidutinių europiečių pripažįsta kvalifikacijos, profesinės patirties bei kompiuterinių įgūdžių svarbą įdarbinant moteris.

25 proc. lietuvių ir 30 proc. europiečių mano, kad krizė padidino vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. Padidėjusius sunkumus moterims derinant asmeninį ir profesinį gyvenimą paminėjo 30 proc. europiečių, tačiau tik 19 proc. lietuvių.

Penktadalis apklaustųjų įsitikinę, kad dėl krizės pagausėjo prostitucijos ir prekybos moterimis. Nevienodą lyčių užduočių pasidalijimą šeimoje paminėjo 20 proc. europiečių, bet tik 14 proc. lietuvių. Įdomu tai, kad panašūs rezultatai yra Estijoje, tuo tarpu Latvijoje bei Lenkijoje ši problema suvokiama kaip gerokai opesnė.

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio, sunkumai derinant šeimos rūpesčius su darbu, smurtas prieš moteris bei prekyba jomis įvardinti kaip svarbiausios šios srities problemos, kurias kitąmet vykstančiuose Europos Parlamento rinkimuose turėtų iškelti kandidatai. Tuo metu tai, kad maža dalis moterų įmonėse ar politikoje užima atsakingas pareigas, rūpi vos 6–8 proc. lietuvių ir europiečių.