Katalonijos simboliniame referendume - svari nepriklausomybės nuo Ispanijos šalininkų pergalė 

Per 80 proc. iš maždaug 2 mln. žmonių, sekmadienį dalyvavusių simboliniame referendume dėl Ispanijos turtingo Katalonijos regiono nepriklausomybės, palaikė regiono atsiskyrimo idėją, rodo preliminarūs rezultatai.

Rinkėjų buvo prašoma atsakyti į du klausimus: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, o jeigu atsakymas į šį klausimą buvo teigiamas, reikėjo atsakyti į antrąją: „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“

Suskaičiavus 2 043 226 balsalapius, paaiškėjo, kad 1 649 239 balsavimo dalyviai (80,7 proc.) į abu klausimus atsakė teigiamai, Katalonijos viceprezidentė Joana Ortega sakė per spaudos konferenciją.

Tik kiek daugiau negu 10 proc. dalyvių (206 599) teigiamai atsakė į pirmąjį klausimą, bet neigiamai į antrąjį, o 92 939 balsalapiuose (4,5 proc.) į abu klausimus buvo atsakyta neigiamai, pridūrė ji.

Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, jog sekmadienį įvykęs simbolinis referendumas dėl jo vadovaujamo Ispanijos regiono nepriklausomybės, kuriame balsavo daugiau kaip du milijonai žmonių, buvo „visiška sėkmė“.

„Katalonija vėl parodė, kad ji nori valdyti save“, – sakė jis Barselonoje po to, kai Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione užsidarė balsavimo apylinkės.

Katalonijos, vieno turtingiausių, bet labiausiai įsiskolinusių Ispanijos regionų, senas didesnės autonomijos troškimas pastaraisiais metais buvo kurstomas ekonominių problemų ir Madrido priešinimosi.

Katalonijos regiono vyriausybė balsavimą surengė nepaisydama to, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį nurodė jį sustabdyti, sutikęs nagrinėti Ispanijos vyriausybės užginčijimą, kad šis balsavimas yra nekonstitucinis.

Premjero Mariano Rajoy vadovaujama Ispanijos konservatorių vyriausybė žadėjo ginti šalies, atsigaunančios po didelio ekonominio smukimo, vienybę.

Tačiau katalonai nieko nepaisydami siekė savo, padrąsinti referendumo dėl nepriklausomybės, kurį rugsėjo mėnesį surengė Škotija, net jei škotai ir nusprendė neatsiskirti nuo Didžiosios Britanijos.

M.Rajoy sako, kad jo šalis negali rengti nepriklausomybės referendumo kaip Škotija, nes, skirtingai nuo Didžiosios Britanijos, turi rašytinę konstituciją, kuri tai draudžia.

Ispanijos vyriausybė konkrečiai nenurodė, kokias teisines pasekmes, jeigu išvis tokių bus, patirs Katalonijos lyderiai, savanoriai rinkimų darbuotojai ar rinkėjai.

7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija, kuri didžiuojasi sava kalba ir kultūra, nulemia beveik penktadalį Ispanijos ekonomikos.

Reikalavimai suteikti didesnę autonomiją čia reiškiami jau daug metų, bet naujausias A.Maso bandymas pastūmėjo šį klausimą kaip niekada toli.

Katalonija žingsnį didesnės autonomijos link žengė 2006 metais, kai oficialiai priėmė chartiją, kuria jai buvo priskirtas „nacijos“ statusas.

Parengta pagal BNS informaciją

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Per 80 proc. iš maždaug 2 mln. žmonių, sekmadienį dalyvavusių simboliniame referendume dėl Ispanijos turtingo Katalonijos regiono nepriklausomybės, palaikė regiono atsiskyrimo idėją, rodo preliminarūs rezultatai.

Rinkėjų buvo prašoma atsakyti į du klausimus: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, o jeigu atsakymas į šį klausimą buvo teigiamas, reikėjo atsakyti į antrąją: „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“

Suskaičiavus 2 043 226 balsalapius, paaiškėjo, kad 1 649 239 balsavimo dalyviai (80,7 proc.) į abu klausimus atsakė teigiamai, Katalonijos viceprezidentė Joana Ortega sakė per spaudos konferenciją.

Tik kiek daugiau negu 10 proc. dalyvių (206 599) teigiamai atsakė į pirmąjį klausimą, bet neigiamai į antrąjį, o 92 939 balsalapiuose (4,5 proc.) į abu klausimus buvo atsakyta neigiamai, pridūrė ji.

Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, jog sekmadienį įvykęs simbolinis referendumas dėl jo vadovaujamo Ispanijos regiono nepriklausomybės, kuriame balsavo daugiau kaip du milijonai žmonių, buvo „visiška sėkmė“.

„Katalonija vėl parodė, kad ji nori valdyti save“, – sakė jis Barselonoje po to, kai Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione užsidarė balsavimo apylinkės.

Katalonijos, vieno turtingiausių, bet labiausiai įsiskolinusių Ispanijos regionų, senas didesnės autonomijos troškimas pastaraisiais metais buvo kurstomas ekonominių problemų ir Madrido priešinimosi.

Katalonijos regiono vyriausybė balsavimą surengė nepaisydama to, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį nurodė jį sustabdyti, sutikęs nagrinėti Ispanijos vyriausybės užginčijimą, kad šis balsavimas yra nekonstitucinis.

Premjero Mariano Rajoy vadovaujama Ispanijos konservatorių vyriausybė žadėjo ginti šalies, atsigaunančios po didelio ekonominio smukimo, vienybę.

Tačiau katalonai nieko nepaisydami siekė savo, padrąsinti referendumo dėl nepriklausomybės, kurį rugsėjo mėnesį surengė Škotija, net jei škotai ir nusprendė neatsiskirti nuo Didžiosios Britanijos.

M.Rajoy sako, kad jo šalis negali rengti nepriklausomybės referendumo kaip Škotija, nes, skirtingai nuo Didžiosios Britanijos, turi rašytinę konstituciją, kuri tai draudžia.

Ispanijos vyriausybė konkrečiai nenurodė, kokias teisines pasekmes, jeigu išvis tokių bus, patirs Katalonijos lyderiai, savanoriai rinkimų darbuotojai ar rinkėjai.

7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija, kuri didžiuojasi sava kalba ir kultūra, nulemia beveik penktadalį Ispanijos ekonomikos.

Reikalavimai suteikti didesnę autonomiją čia reiškiami jau daug metų, bet naujausias A.Maso bandymas pastūmėjo šį klausimą kaip niekada toli.

Katalonija žingsnį didesnės autonomijos link žengė 2006 metais, kai oficialiai priėmė chartiją, kuria jai buvo priskirtas „nacijos“ statusas.

Parengta pagal BNS informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: