Kauno strateginis planas - iš fantastikos serijos 

Kalbėdami apie miesto biudžetą Kauno politikai ir valdininkai neslepia, kad šių metų devizas - išgyventi, tačiau šioje situacijoje tragikomiška yra tai, kad Kauno valdantieji, vardydami, kam trūksta pinigų, mintyse jau stato dešimtis milijonų kainuosiančias oro pilis.

Atnaujinus Kauno strateginius planus tapo aišku, kad sunkmetį išgyvenančiam miestui žūtbūt reikia kongresų ir parodų rūmų, kurie greičiausiai išdygtų Nemuno saloje. Gal jiems būtų rasta ir kita vieta, tačiau kad Kaunui šių rūmų verkiant reikia, valdančiojoje daugumoje pirmuoju smuiku grojanti konservatorių frakcija nė neabejoja - ji pasiūlė į strateginį planą įtraukti priemonę, pagal kurią iki 2015 m. būtų įgyvendintas kongresų ir parodų rūmų projektas. Manoma, kad šio projekto kaina - apie 90 mln. litų. Po 10 milijonų esą skirtų Kaunas ir Vyriausybė, 50 mln. litų veikiausiai duotų ES, dar 20 – privatus investuotojas. Kas tas privatus investuotojas su 20 milijonų, dar nežinia. Bet strateginiame plane konservatorių siūlymas užfiksuotas.

Be to, ketvirtadienį kauniečiai veikiausiai išgirs apie naujus mokesčius – už automobilių stovėjimą, už valandas sporto ir muzikos mokyklose, už dailės, choreografijos, saugaus eismo, folkloro ir kitus neformalaus ugdymo užsiėmimus vaikams.

Pasak ES paramos ir strategijos skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus, Kauno strategiją galima apibrėžti trimis žodžiais: mokslas, kultūra, verslas. Jis suskaičiavo, kad parengti du strateginiai planai su pakeitimais ir šešios sektorinės studijos. Jų parengimo kaina - 697 tūkst. litų.

Už ilgalaikį dabartinį planą (2005–2015 m.) privati bendrovė "Europos integracijos projektai" gavo beveik 68 tūkst. litų.

„Pirmas plano pakeitimas kainavo apie 70 tūkst. litų, antras pakeitimas – 60 tūkst. litų, trečias veiklos plano pakeitimas – 70 tūkst. litų, 2008–2010 m. strateginis planas – apie 50 tūkst. litų. Bet noriu pabrėžti, kad savivaldybė finansuoja tik apie 15 proc. kiekvieno projekto, tai išeina apie 11 tūkst. litų vienam projektui“, – apytikslius vardijo S.Lukošius.

Opozicinės Darbo partikos narys Rytis Šatkauskas Kauno strategiją pavadino nesąmone - anot jo, aukštąjį mokslą finansuoja valstybė, kultūrai finansavimas mažinamas, o verslas apkraunamas mokesčiais.

Tarybos narys Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas paskaitęs tik jį dominančias plano vietas, pareiškė, kad strateginis planas baisus - jame esama dalykų, neatitinkančių realybės.

Kai kurie miesto tarybos nariai pastebėjo, kad strateginiame plane yra net šešerių metų senumo duomenų, o tai jiems sukėlė minčių, kad galbūt planą rengė internete panaršę studentai.

Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas nusprendė nuraminti tarybos narius pabrėždamas, kad ši strategija yra visai ne tai, ko miestui reikia. Anot jo, miestui reiktų strateginio plano iki 2026 metų.

"Kauno diena" rašo, kad strateginis dešimtmečio miesto planas primena komunistinę propagandinę literatūrą: ketinama kulti darnią ir veržlią visuomenę, ugdyti asmens vertybines orientacijas. Eai tarsi sentencijos iš sovietinio vadovėlio apie darbo liaudies penkmečio planus. Įdomiausias tikslas - "gerinti miesto valdymo kokybę", šiuo tikslu bus "vystoma savivaldybės informacinė sistema, modernizuotas savivaldybės institucijų darbas ir užtikrintas jų išlaikymas". Abejotina, kaip naujų kompiuterių ir programinės įrangos pirkimas gali būti vienu iš dešimtmečio uždavinių miestui.

Uždavinių apraše galima rasti ir daugiau įdomybių – savivaldybės administracijai išlaikyti plane numatoma skirti 26,7 mln. litų per metus. Tiek kauniečiams kainuoja 780 valdininkų – tai viena didžiausių sumų, minimų strateginiame 2010–2012 m. plane.

"Kauno dienos" žurnalistas, rašydamas apie įtartiną kvapą skleidžiantį miesto strateginį planą pridūrė, kad juo būtų sužavėtas didysis sukčius Ostapas Benderis.

Parengta pagal www.alfa.lt ir kauno.diena.lt informaciją

Anglija.lt

Kalbėdami apie miesto biudžetą Kauno politikai ir valdininkai neslepia, kad šių metų devizas - išgyventi, tačiau šioje situacijoje tragikomiška yra tai, kad Kauno valdantieji, vardydami, kam trūksta pinigų, mintyse jau stato dešimtis milijonų kainuosiančias oro pilis.

Atnaujinus Kauno strateginius planus tapo aišku, kad sunkmetį išgyvenančiam miestui žūtbūt reikia kongresų ir parodų rūmų, kurie greičiausiai išdygtų Nemuno saloje. Gal jiems būtų rasta ir kita vieta, tačiau kad Kaunui šių rūmų verkiant reikia, valdančiojoje daugumoje pirmuoju smuiku grojanti konservatorių frakcija nė neabejoja - ji pasiūlė į strateginį planą įtraukti priemonę, pagal kurią iki 2015 m. būtų įgyvendintas kongresų ir parodų rūmų projektas. Manoma, kad šio projekto kaina - apie 90 mln. litų. Po 10 milijonų esą skirtų Kaunas ir Vyriausybė, 50 mln. litų veikiausiai duotų ES, dar 20 – privatus investuotojas. Kas tas privatus investuotojas su 20 milijonų, dar nežinia. Bet strateginiame plane konservatorių siūlymas užfiksuotas.

Be to, ketvirtadienį kauniečiai veikiausiai išgirs apie naujus mokesčius – už automobilių stovėjimą, už valandas sporto ir muzikos mokyklose, už dailės, choreografijos, saugaus eismo, folkloro ir kitus neformalaus ugdymo užsiėmimus vaikams.

Pasak ES paramos ir strategijos skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus, Kauno strategiją galima apibrėžti trimis žodžiais: mokslas, kultūra, verslas. Jis suskaičiavo, kad parengti du strateginiai planai su pakeitimais ir šešios sektorinės studijos. Jų parengimo kaina - 697 tūkst. litų.

Už ilgalaikį dabartinį planą (2005–2015 m.) privati bendrovė "Europos integracijos projektai" gavo beveik 68 tūkst. litų.

„Pirmas plano pakeitimas kainavo apie 70 tūkst. litų, antras pakeitimas – 60 tūkst. litų, trečias veiklos plano pakeitimas – 70 tūkst. litų, 2008–2010 m. strateginis planas – apie 50 tūkst. litų. Bet noriu pabrėžti, kad savivaldybė finansuoja tik apie 15 proc. kiekvieno projekto, tai išeina apie 11 tūkst. litų vienam projektui“, – apytikslius vardijo S.Lukošius.

Opozicinės Darbo partikos narys Rytis Šatkauskas Kauno strategiją pavadino nesąmone - anot jo, aukštąjį mokslą finansuoja valstybė, kultūrai finansavimas mažinamas, o verslas apkraunamas mokesčiais.

Tarybos narys Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas paskaitęs tik jį dominančias plano vietas, pareiškė, kad strateginis planas baisus - jame esama dalykų, neatitinkančių realybės.

Kai kurie miesto tarybos nariai pastebėjo, kad strateginiame plane yra net šešerių metų senumo duomenų, o tai jiems sukėlė minčių, kad galbūt planą rengė internete panaršę studentai.

Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas nusprendė nuraminti tarybos narius pabrėždamas, kad ši strategija yra visai ne tai, ko miestui reikia. Anot jo, miestui reiktų strateginio plano iki 2026 metų.

"Kauno diena" rašo, kad strateginis dešimtmečio miesto planas primena komunistinę propagandinę literatūrą: ketinama kulti darnią ir veržlią visuomenę, ugdyti asmens vertybines orientacijas. Eai tarsi sentencijos iš sovietinio vadovėlio apie darbo liaudies penkmečio planus. Įdomiausias tikslas - "gerinti miesto valdymo kokybę", šiuo tikslu bus "vystoma savivaldybės informacinė sistema, modernizuotas savivaldybės institucijų darbas ir užtikrintas jų išlaikymas". Abejotina, kaip naujų kompiuterių ir programinės įrangos pirkimas gali būti vienu iš dešimtmečio uždavinių miestui.

Uždavinių apraše galima rasti ir daugiau įdomybių – savivaldybės administracijai išlaikyti plane numatoma skirti 26,7 mln. litų per metus. Tiek kauniečiams kainuoja 780 valdininkų – tai viena didžiausių sumų, minimų strateginiame 2010–2012 m. plane.

"Kauno dienos" žurnalistas, rašydamas apie įtartiną kvapą skleidžiantį miesto strateginį planą pridūrė, kad juo būtų sužavėtas didysis sukčius Ostapas Benderis.

Parengta pagal www.alfa.lt ir kauno.diena.lt informaciją

 (Komentarų: 3)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: