Keliaujančios studentės prostitutės mokesčių inspekcijai nerūpi - Anglija.lt
 

Keliaujančios studentės prostitutės mokesčių inspekcijai nerūpi 


Inesė studijuoja teisę Lietuvoje. Gegužės pabaigoje, jai išvykus į Atėnus, internete atsirado skelbimas su jos teikiamų seksualinių paslaugų sąrašu ir kainomis. Po savaitės Inesė parvyks į gimtinę, skubės į universitetą, o jos skelbimas iš interneto dings iki kito karto, kai mergina vėl užsimanys „pakeliauti į Europą“.

Studenčių mokesčių inspekcija nemedžioja
Lengvas darbelis studentei už 10 tūkstančių eurų per kelias savaites – tereikia savarankiškai išvykti į kitą šalį, įdėti į reikiamą tinklalapį savo anketą. Dauguma šią sistemą perkandusių merginų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų seniai nebedirba su jokiomis agentūromis, neieško sutenerių, o verčiasi savarankiškai. Ir, žinoma, nemoka mokesčių.

Rasa prisistačiusi Alfa.lt skaitytoja pati buvo susiviliojusi šiuo verslu – išgelbėjo tik meilė. Laišką redakcijai parašiusi mergina tikino jau kurį laiką stebinti tam tikrus interneto tinklalapius, kuriuose atpažįsta vis daugiau išsilavinusių, universitetuose studijuojančių lietuvių.
„Sugalvojau pasidalyti šia informacija, nes pirmaisiais kartais, kai atpažindavau paneles, vis sudvejodavau, bet nebeapsikenčiau, kai tiek daug lietuvaičių pradėjau matyti tokiuose tinklalapiuose kaip www.escortnews.eu. Kiek aš žinau, jų niekas neverbuoja, panelės pačios ieško internete kontaktų arba per pažįstamas, drauges. Svarbiausia, kad dauguma jų jau seniai nedirba su agentūromis, nepriklausomai keliauja po miestus, pasiskelbia internete, nurodo paslaugas ir kainas, ir dirba vienui vienos.

Tai kas kita nei žmonių prekyba, kai merginos nežino, ką dirbs, yra išnaudojamos, skriaudžiamos. Čia jos veikia savarankiškai. Grįžusios namo, sumėto pėdsakus, paskui vėl važiuoja – psichologiškai sunku tokį darbą mesti, nes tampa priklausomos nuo pajamų, o poreikiai nemažėja. Vargšai mes, tikime, kad dukros, mylimosios išvyksta dirbti modeliais, o jos – mokesčių nemoka, didžiulius pinigus gabenasi. O moralė? Kaip gali būsima teisininkė dirbti tokį darbą, ir dar šalyse, kuriose prostitucija nelegali?“ – klausė Rasa.

Nelegali, bet finansiškai naudinga. „Pagal gyventojų skaičių lietuvių prostitučių, tarp jų ir aukštųjų mokyklų studenčių, yra ganėtinai daug“, – oficialiai pripažįsta Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė, kuri vis dar nėra girdėjusi atvejo, kad Mokesčių inspekcija domėtųsi kai kurių studenčių papildomu uždarbiu.

Įtarimų sukelia studijų draugams
Atpažinti tokias darbininkes paprasta, kai esi jų bendramokslis. Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų koordinatorė Giedrė Blažytė sakė, kad į jų organizaciją vis dažniau kreipiasi studentai, pastebėję, ką išvykusios „atostogų“ veikia jų kolegės. Naivesnės užkimba ant agentūrų kabliuko, labiau išsilavinusios pačios susikuria sau darbo vietą.

„Ekonominės krizės laikotarpiu vis daugiau jaunų žmonių išvyksta uždarbiauti į užsienį, neretai, susivilioję siūlomu uždarbiu, negalvodami apie pasekmes. Sulaukėme kolegijos studento skambučio: jis sunerimęs dėl dviejų savo bendramokslių. Jau porą savaičių jos susitikinėja su įtartinos išvaizdos labai turtingu vyru, prisistatančiu šokių klubo Didžiojoje Britanijoje savininku. Jis su merginomis susipažino klube ir pasiūlė joms išvažiuoti padirbėti šokėjomis. Įtarimų kėlė ne tik labai didelis jo dėmesys – merginoms buvo perkami drabužiai, suteikta galimybė nemokamai lankyti sporto klubą, buvo skubama kuo greičiau sutvarkyti išvykimo dokumentus“, – pasakojo G. Blažytė.

Pastaruoju metu galvos skausmą jos kolegoms kelia vadinamieji euronašlaičiai, vaikai, palikti be priežiūros emigravusių tėvų. Jie greičiau susivilioja įtartinais pasiūlymais. Šiems vaikams ir paaugliams organizacija skyrė prevencinį projektą „Pasiklydę kibernetinėje erdvėje“, kurio metu moko, kaip atpažinti galimas grėsmes virtualioje erdvėje, apsisaugoti nuo neigiamos informacijos ir gundymų. Galbūt kitą kartą nebenorės abejotinos garbės darbo?

Išgelbėtų artimieji ir meilė?
„Aš susijusi su šia industrija, nes pati esu dirbusi tokį darbą – susigriebiau, kai supratau, kas vyksta. Skaudu ir liūdna būti lietuvaite, nes visi mus žino kaip prostitutes savo noru! Supratau, kad tai netgi labai lengvas būdas užsidirbti pinigų, bet jis kertasi su normaliu gyvenimu, ypač kai atsiranda meilė, – savo istoriją pasakojo Rasa. – Man tik norisi, kad žmonės atsimerktų, kad suprastų, jog jų dukros ne modeliais dirbti išvažiuoja, ne šokti striptizo ir net ne konsumacijai, jos tiesiog dirba prostitutėmis. Palieka nežinioje savo vaikinus, vyrus, šeimas, nors tik tai supratę artimieji galėtų ištraukti jas iš šio savęs žlugdymo liūno.“

Rasa prisipažino jau porą metų nebedirbanti prostitute, bet atsigauti psichologiškai dar nepavyko. Ji nori įspėti, kad žmonės atidžiau žiūrėtų, kur vyksta jaunos jų dukros ar merginos. Masinė prostitucijos migracija, jos nuomone, truputį aprimtų, jei artimieji būtų budresni.
„Patikėkite, tos moterys labai pasikeičia, pati tai patyriau – iki šiol esu kitokia nei normalios moterys, galiu dėkoti tik meilei, kad laiku mane išgelbėjo, bet ir vėl – jeigu jis nebūtų sužinojęs, nebūtų galėjęs padėti. Meluoti nesunku, pinigai didžiuliai ir labai vilioja“, – pasakojo ji.

Viena iš prostitucijos priežasčių, ką pabrėžia kai kurie JAV tyrėjai, yra nepakankamas paauglių seksualinis švietimas. 63 proc. prostitučių, kaip rodo atlikti moksliniai tyrimai, į šią veiklą pastūmėjo iškreipta informacija apie seksualinius santykius, kurią gavo iš draugų ar atsitiktinės asmeninės patirties. Ar lietuviška realybė panaši? „Remiantis policijos duomenimis, pastaruoju metu daugėja aukštosiose mokyklose studijuojančių, užsienio kalbas mokančių, išsilavinusių merginų, kurios Lietuvoje teikia seksualines paslaugas ir sutinka būti parduotos svetur, nes tiki, kad uždirbs daugiau“, – aiškina L.Nemeikaitė.

Išsilavinimas padeda įgyti supratimą, kad galima būti savo pačios vadybininke. „Kaip norėčiau, kad mūsų visuomenė susimąstytų, savigarbos ir gėdos jausmą pažintų geriau“, – tiek apie prostitucija besiverčiančias studentes, tiek apie jų klientus sakė Rasa.

Rugilė Gaidukaitė


Inesė studijuoja teisę Lietuvoje. Gegužės pabaigoje, jai išvykus į Atėnus, internete atsirado skelbimas su jos teikiamų seksualinių paslaugų sąrašu ir kainomis. Po savaitės Inesė parvyks į gimtinę, skubės į universitetą, o jos skelbimas iš interneto dings iki kito karto, kai mergina vėl užsimanys „pakeliauti į Europą“.

Studenčių mokesčių inspekcija nemedžioja
Lengvas darbelis studentei už 10 tūkstančių eurų per kelias savaites – tereikia savarankiškai išvykti į kitą šalį, įdėti į reikiamą tinklalapį savo anketą. Dauguma šią sistemą perkandusių merginų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų seniai nebedirba su jokiomis agentūromis, neieško sutenerių, o verčiasi savarankiškai. Ir, žinoma, nemoka mokesčių.

Rasa prisistačiusi Alfa.lt skaitytoja pati buvo susiviliojusi šiuo verslu – išgelbėjo tik meilė. Laišką redakcijai parašiusi mergina tikino jau kurį laiką stebinti tam tikrus interneto tinklalapius, kuriuose atpažįsta vis daugiau išsilavinusių, universitetuose studijuojančių lietuvių.
„Sugalvojau pasidalyti šia informacija, nes pirmaisiais kartais, kai atpažindavau paneles, vis sudvejodavau, bet nebeapsikenčiau, kai tiek daug lietuvaičių pradėjau matyti tokiuose tinklalapiuose kaip www.escortnews.eu. Kiek aš žinau, jų niekas neverbuoja, panelės pačios ieško internete kontaktų arba per pažįstamas, drauges. Svarbiausia, kad dauguma jų jau seniai nedirba su agentūromis, nepriklausomai keliauja po miestus, pasiskelbia internete, nurodo paslaugas ir kainas, ir dirba vienui vienos.

Tai kas kita nei žmonių prekyba, kai merginos nežino, ką dirbs, yra išnaudojamos, skriaudžiamos. Čia jos veikia savarankiškai. Grįžusios namo, sumėto pėdsakus, paskui vėl važiuoja – psichologiškai sunku tokį darbą mesti, nes tampa priklausomos nuo pajamų, o poreikiai nemažėja. Vargšai mes, tikime, kad dukros, mylimosios išvyksta dirbti modeliais, o jos – mokesčių nemoka, didžiulius pinigus gabenasi. O moralė? Kaip gali būsima teisininkė dirbti tokį darbą, ir dar šalyse, kuriose prostitucija nelegali?“ – klausė Rasa.

Nelegali, bet finansiškai naudinga. „Pagal gyventojų skaičių lietuvių prostitučių, tarp jų ir aukštųjų mokyklų studenčių, yra ganėtinai daug“, – oficialiai pripažįsta Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė, kuri vis dar nėra girdėjusi atvejo, kad Mokesčių inspekcija domėtųsi kai kurių studenčių papildomu uždarbiu.

Įtarimų sukelia studijų draugams
Atpažinti tokias darbininkes paprasta, kai esi jų bendramokslis. Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų koordinatorė Giedrė Blažytė sakė, kad į jų organizaciją vis dažniau kreipiasi studentai, pastebėję, ką išvykusios „atostogų“ veikia jų kolegės. Naivesnės užkimba ant agentūrų kabliuko, labiau išsilavinusios pačios susikuria sau darbo vietą.

„Ekonominės krizės laikotarpiu vis daugiau jaunų žmonių išvyksta uždarbiauti į užsienį, neretai, susivilioję siūlomu uždarbiu, negalvodami apie pasekmes. Sulaukėme kolegijos studento skambučio: jis sunerimęs dėl dviejų savo bendramokslių. Jau porą savaičių jos susitikinėja su įtartinos išvaizdos labai turtingu vyru, prisistatančiu šokių klubo Didžiojoje Britanijoje savininku. Jis su merginomis susipažino klube ir pasiūlė joms išvažiuoti padirbėti šokėjomis. Įtarimų kėlė ne tik labai didelis jo dėmesys – merginoms buvo perkami drabužiai, suteikta galimybė nemokamai lankyti sporto klubą, buvo skubama kuo greičiau sutvarkyti išvykimo dokumentus“, – pasakojo G. Blažytė.

Pastaruoju metu galvos skausmą jos kolegoms kelia vadinamieji euronašlaičiai, vaikai, palikti be priežiūros emigravusių tėvų. Jie greičiau susivilioja įtartinais pasiūlymais. Šiems vaikams ir paaugliams organizacija skyrė prevencinį projektą „Pasiklydę kibernetinėje erdvėje“, kurio metu moko, kaip atpažinti galimas grėsmes virtualioje erdvėje, apsisaugoti nuo neigiamos informacijos ir gundymų. Galbūt kitą kartą nebenorės abejotinos garbės darbo?

Išgelbėtų artimieji ir meilė?
„Aš susijusi su šia industrija, nes pati esu dirbusi tokį darbą – susigriebiau, kai supratau, kas vyksta. Skaudu ir liūdna būti lietuvaite, nes visi mus žino kaip prostitutes savo noru! Supratau, kad tai netgi labai lengvas būdas užsidirbti pinigų, bet jis kertasi su normaliu gyvenimu, ypač kai atsiranda meilė, – savo istoriją pasakojo Rasa. – Man tik norisi, kad žmonės atsimerktų, kad suprastų, jog jų dukros ne modeliais dirbti išvažiuoja, ne šokti striptizo ir net ne konsumacijai, jos tiesiog dirba prostitutėmis. Palieka nežinioje savo vaikinus, vyrus, šeimas, nors tik tai supratę artimieji galėtų ištraukti jas iš šio savęs žlugdymo liūno.“

Rasa prisipažino jau porą metų nebedirbanti prostitute, bet atsigauti psichologiškai dar nepavyko. Ji nori įspėti, kad žmonės atidžiau žiūrėtų, kur vyksta jaunos jų dukros ar merginos. Masinė prostitucijos migracija, jos nuomone, truputį aprimtų, jei artimieji būtų budresni.
„Patikėkite, tos moterys labai pasikeičia, pati tai patyriau – iki šiol esu kitokia nei normalios moterys, galiu dėkoti tik meilei, kad laiku mane išgelbėjo, bet ir vėl – jeigu jis nebūtų sužinojęs, nebūtų galėjęs padėti. Meluoti nesunku, pinigai didžiuliai ir labai vilioja“, – pasakojo ji.

Viena iš prostitucijos priežasčių, ką pabrėžia kai kurie JAV tyrėjai, yra nepakankamas paauglių seksualinis švietimas. 63 proc. prostitučių, kaip rodo atlikti moksliniai tyrimai, į šią veiklą pastūmėjo iškreipta informacija apie seksualinius santykius, kurią gavo iš draugų ar atsitiktinės asmeninės patirties. Ar lietuviška realybė panaši? „Remiantis policijos duomenimis, pastaruoju metu daugėja aukštosiose mokyklose studijuojančių, užsienio kalbas mokančių, išsilavinusių merginų, kurios Lietuvoje teikia seksualines paslaugas ir sutinka būti parduotos svetur, nes tiki, kad uždirbs daugiau“, – aiškina L.Nemeikaitė.

Išsilavinimas padeda įgyti supratimą, kad galima būti savo pačios vadybininke. „Kaip norėčiau, kad mūsų visuomenė susimąstytų, savigarbos ir gėdos jausmą pažintų geriau“, – tiek apie prostitucija besiverčiančias studentes, tiek apie jų klientus sakė Rasa.

Rugilė Gaidukaitė

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: