Anglija.lt skaitytoja Anastasija Bučienė tęsia savo pasakojimų apie keliones po Angliją ciklą. Šį kartą - apie savaitgalio kelionę maršrutu Peterborough – Fineshade wood – Uppingham – Egleton – Oakham – Barnsdale Gardens – Empingham – Peterborough.

Šeštadienio rytą žentas atsikėlė rūškanas. Vaikams pasiteiravus, kur keliausime, pasakė, kad dar nespėjo atsigauti po kelionės į Lietuvą. Jeigu ir keliausime, tai netoli Piterboro. Be to, kelionė turi būti nebrangi, nes po atostogų - daug išlaidų ir mažai pajamų. Duktė prasitarė, kad norėtų nuvažiuoti į kokį nors anglišką mišką. Vaikams, kaip visada, rūpėjo pramogos, o aš norėjau bent kiek susipažinti su Vidurine Anglija.

Išvažiavę iš Piterboro, pasukome į vakarus. Po pusvalandžio privažiavome Fainšeido (Fineshade) mišką. Kaip rašoma informaciniame stende, Fineshado miškas – karališkosios Rockinghamo girios širdis. Rockinghamo giria tęsiasi nuo Nyno upės iki Velando upės ir nuo Keteringo miesto iki Stamfordo miesto. Jos plotas - 518000 ha.

Fineshade miškas – ideali vieta šeimos poilsiui. Pamiškėje – lankytojų centras Top Lodge, stovėjimo aikštės automobiliams ir vežimams, kempingas. Miške - Juros kelias. Jūros? Jurijaus? Ne, jura yra geologinė sistema. Juros kelias (Jurassic way) – 142 km ilgio pėsčiųjų takas iš Benbrio (Banbury) į Stamfordą, einantis per nuosėdinę dangą, susidariusią dino, ichtio, plezio ir kitokių zaurų laikais.

Paviršiuje atsidengiančios juros periodo uolienos - didžiulė gamtos dovana Anglijos žmonėms. Molis, smiltainis, skalūnas, kalkakmenis pradėti naudoti statyboms mūsų eros priešaušryje. Iš kalkakmenio pastatytos Piterboro, Ylio katedros, Tornėjaus, Kroulendo abatijos. Skalūnu dengti pastatų stogai. Itin plačiai nuosėdinės uolienos naudojamos mūsų laikais.

Juros keliu keliauja tolimų distancijų mėgėjai. Tiems, kurie atvažiuoja į mišką neilgam, įrengti penki įvairaus ilgumo takai, paženklinti skirtingų spalvų skrituliukais. Keliukų, takų sankirtose – rodyklės su takų pavadinimais. Jos padeda neišklysti iš pasirinkto tako.

Mes pasirinkome dviratininkams skirtą, mėlynu skrituliuku pažymėtą Mill Wood taką. Tikėjomės pasiekti Jakobinų stiliaus puošmeną - Apethorpe rūmus, kuriuose lankydavosi Anglijos karaliai HenrikasVIII, Elizabeta I, Jokūbas I. Apethorpo kaime yra aktoriaus Rowano Atkinsono rezidencija. Iš šalia Apethorpo esančio Kings Cliffo kaimo kilęs žymus architektas Džonas Torpas. Anglijoje nėra užkampių. Ketinimas atstatydinti generalinį prokurorą dėl to, kad jis kilęs ne iš Londono, o iš Apethorpo, Anglijoje būtų laikomas nepadoriu ir diskriminuojančiu to krašto žmones.

Apethorpo nepasiekėme. Pavargome, nuėję kokius keturis kilometrus. Mus lenkė visokiausio amžiaus dviratininkai. Ilsėjomės ir pietavome sumaniai įrengtose poilsio aikštelėse. Anglijos centrinėje dalyje esantis miškas mums priminė Vidurio Lietuvos – Lančiūnavos, Ramygalos, Pašilių - miškus.

Išvažiavę iš miško, pasiekėme Northamptono grafystės kaimą Duddingtoną. Už jo, kitapus Velando upės, – Tichovero kaimelis, priklausantis Ratlendui (Rutland) – mažiausiai iš 48 Anglijos grafysčių.
Informaciniame kelio ženkle, žyminčiame grafystės pradžią, parašyta: „Multum in Parvo”(“Daug mažame”).

Tichovero plotas - 340 ha. Jame - 178 gyventojai. Per Tichoverą link Barrowdeno eina Juros kelias. Nuo Tichovero iki Barrowdeno – 2,6 km. Vaizdingo, tarp kalvų ir upių įsikūrusio Barrowdeno kaimo plotas – 840 ha. Jame - 420 gyventojų. Kaime yra Šv. Petro bažnyčia, bendruomenės salė, parduotuvė, vaistinė, mobilioji biblioteka, kriketo klubas. Dydžiu ir gyventojų skaičiumi panašūs ir kiti prie Tichovero – Apingemo (Uppingham) kelio esantys kaimai: South Luffenham, Morcott, Wing, Seaton, Bisbrook. O juk nuo Tichovero iki Apingemo - tik 12 kilometrų! Tuo keliu važiuodamas supranti, ką reiškia aukštas arba žemas demografijos lygis.

Anglijos (vien Anglijos – neskaičiuojant Škotijos, Velso, Šiaurės Airijos) plotas tik du kartus didesnis už Lietuvos plotą, bet Anglijoje gyvena 15 kartų daugiau žmonių, negu Lietuvoje. Ratlende gyventojų tankis - 99 žmonės vienam kvadratiniam kilometrui. Rietavo rajone – 17,4, Molėtų rajone - 17,2, Ignalinos rajone - 14,3, Varėnos rajone – 13,1.

Ratlendo plotas – 38200 ha. Grafystė centre – geriamo vandens rezervuaras ”Rutland water”, kuris užima 1300 ha. Nei Ratlendo pamiškėse, nei paupiuose nėra kaimų su keliomis griūvančiomis trobelėmis ir vos krutančiomis vienišomis senutėmis, kurioms nereikia nei sporto klubo, nei kirpyklos, nei mokyklos. O jeigu kaime yra bent trys ar keturi šimtai jaunų žmonių, prireikia ir gydytojų, ir vaistininkų, ir mokytojų, ir bibliotekininkų, ir kirpėjų, ir pardavėjų, ir padavėjų. Tarp daugelio žmonių atsiranda ir labai kūrybingų, ir labai veiklių. Kažkas sukuria Velėnų labirintą, atkartojantį Šartro Dievo Motinos katedros labirintą. Kažkas organizuoja Laisvųjų menų festivalį, Derliaus šventę ar Amatų dieną. Kažkas atidaro alaus barą ir pavadina jį „Boot & Shoe”. Iš 17 000 darbingo amžiaus Ratlendo žmonių 29,7 procentai dirba aptarnavimo sferoje, 30,8 procento – užsiima administravimu, švietimu, sveikatos apsauga.

3947 gyventojus turintis Apingemas seniau garsėjo šokančiomis meškomis, besipešančiais gaidžiais, drambliu ir gyvulių turgumis. Dabar jis garsėja teatru, vargonais,bažnyčios choru, dviem pradinėmis, vidurine, muzikos ir vasaros mokyklomis, koledžu. Apingemo vidurinė mokykla, kuri tęsia britų švietėjo Edwardo Thringo tradicijas, - viena prestižiškiausių Jungtinėje Karalystėje. Muzikos mokykla žinoma visame pasaulyje. Sprendžiant iš pavadinimų, Apingeme dainuoja net Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčios varpai, nes pirmasis iš aštuonių varpų vadinamas Diskantu, antrasis Tenoru ir t. t.

Išvažiavę iš Apingemo, per 10 minučių atvykome į Egletoną. Šio kaimo bažnyčia garsi puošniu, aukšto meninio lygio timpanu. Prie Egletono įlankos įsikūrusi Anglijos paukščių stebėjimo stotis. Joje – lankytojų centras. Jame – suvenyrų parduotuvė, puikiai įrengta klasė su daugybe vaizdinių priemonių, paukščių stebyklos. Matėme krykles, cyples, pilkąsias, smailiauodeges, žiląsias antis, žąsis, gulbes, narus ir daug kitokių paukščių. Vaikus buvo sunku atitraukti nuo žiūronų.

Už poros kilometrų nuo Egletono – administracinis Ratlendo centras Ouhemas (Oakham). Jame - 9975 gyventojai. Regis, miestas ne toks ir didelis, bet mes jame paklydome. ”Kur jūs važiuojate? - barėsi mūsų navigacinis gidas. - Tučtuojau stokite! Jūsų kelionės tikslas – dešinėje.“ O mes sukome ir sukome ratus po miesto centrą, niekaip nerasdami pilies. Muziejus, parkas, savivaldybė, parduotuvės, turgaus aikštė, bažnyčia.... Kur pilis? Teko klaustis kelio. Pasirodo, pilis - čia pat. Tik mes ją ne tokią įsivaizdavome.

Įėjimas į Ouhemo pilį nemokamas. Pilies didžiojoje salėje vyko rankdarbių paroda – pardavimas. Buvo jauku, šventiška ir šurmulinga. Kitaip, regis, pilis atrodo tomis dienomis, kai, vežini pasagomis, į Ouhemą atvyksta užjūrių svečiai, karališkos šeimos ar kitų grafysčių atstovai. Padovanoti piliai pasagą – 500 metų gyvuojantis paprotys. Žalia Ratlendo vėliava su pasaga ir 13 gilių bei dailios auksu sidabru žvilgančios pasagos puošia menės sienas.

Iš Ouhemo nuvažiavome į Barnsdale sodus. Už įėjimą visiems penkiems - 16 svarų. Informacijos centre sužinojome, kad sodai įkurti prieš 30 metų. Jų įkūrėjas - mokslininkas, rašytojas, televizijos laidų vedėjas Geoffas Hamiltonas. Iš tiesų, tai - ne sodai, o sodeliai. 3 hektarų plote klesti 38 sodeliai! Sodeliai vienas nuo kito atskirti aukštomis gyvatvorėmis. Vienas sodelis japoniškas, antras skirtas Viduržemio jūros pakrančių augalams, trečiame sodelyje – rožynas, ketvirtame – labirintas, penktame – karalienės Elžbietos daržas ir t.t. Kasmetėje Čelsio gėlių parodoje eksponuojami Bernsdeilo sodų daugiamečiai augalai, krūmai, žolės.

Gal mums vertėjo važiuoti tiesiai į Čelsį? Deja, Čelsis - ne mūsų nosims. Ten renkasi aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės. Be to, sakoma, kad tų, kurie pabuvojo Čelsyje, nebenustebinsi niekuo, o mes bijome prarasti sugebėjimą stebėtis ir džiaugtis tuo, kas mums duota. Mūsų vaikai ir Bernsdeile patyrė daug džiaugsmo. Kiekviename sodelyje jie jautėsi lyg mažame stebuklų pasaulėlyje. Išvažiuoti iš Bernsdeilo jie sutiko tik todėl, kad labai norėjo nuvažiuoti į Empingemą.

Empingeme 1470 metais kovo 12 dieną įvyko Losecoato mūšis - vienas iš daugelio Rožių kare. Aš karų istorija nesižaviu. Iš vaikystėje skaityto Roberto Stivensono romano „Juodoji strėlė“ prisimenu, kad baronams pradėjus tarpusavyje kariauti, artojams tekdavo maitintis šaknimis. Regis, kad ir patys anglai kovų dėl valdžios neromantizuoja. Pasakojama, kad po Empingemo mūšio laukas buvo panašus į kiaulių laidarą, o Lankasterių kariauna pabėgo palikusi apsiaustus. Vietovė, kur vyko Losecoato mūšis, dabar vadinama Kruvinaisiais ąžuolais.

Dabartiniams monarchams kariauti nebereikia. Užtat kovų neišvengia prezidentai. Vieni nušaunami, kitiems pakišama mergaitė mėlyna suknele, tretiems po langais sustatomos šiukšlių dėžės, ketvirti vadinami CŽV ar Kremliaus statytiniais, penktiems prikišamos ne itin dorovingos trečios eilės pusseserės. Nėra nė vieno prezidento, kuris, perfrazavus R. L. Stivensoną, patiktų visiems žmonėms, gyvenantiems prie to paties Braierlio kelio. Tie, kurie balsavo (kariavo) už Volsingemą, visaip kenks Berkliui. Ir atvirkščiai – Berklio šalininkai per visą kadenciją visais įmanomais būdais trukdys dirbti Volsingemui. Ir visada, ir visur atsiranda seras Danielius, kuris kursto kariauti kitus, o pats žvalgosi, iš ko išpešti daugiau naudos.

Važiuodami iš Ratlendo namo, dar kartą perskaitėme šios grafystės moto „Multum in Parvo”. Tikra tiesa: mažiausioje Anglijos kunigaikštystėje - labai daug įdomių dalykų.

Anastasija Bučienė