Kelionės tikslas: Australija - Anglija.lt
 

Kelionės tikslas: Australija 

Pasaulio emigracijos specialistai jau kurį laiką stebi naują tendenciją: vis daugiau europiečių išvyksta dirbti į Australiją ir Lotynų Amerikos šalis. Australijos ekonomikos stabilumas ir dolerio kurso augimas žadina viltis ir lietuviams, kad ten bus įmanoma susikurti gyvenimą net pradedant nuo nulio.

Agentūrų, siūlančių galimybę iškeliauti į Australiją, Lietuvoje nedaug. Agentūros „Ismira Group“ direktoriaus pavaduotoja Svetlana Iljina pasakojo, kad į Australiją jau išleido apie šimtą tautiečių. Pastebima, kad šį sausį studijomis ir darbu Australijoje domimasi dar aktyviau. Daugumai Australija - svajonių šalis, o iškeliauti ten - avantiūra.

„Australiją pasaulinė krizė palietė bene mažiausiai: ekonomikos augimas ten tik sulėtėjo, bet tikrai nesustojo. Šalyje vis dar pakankamai lengva susirasti darbą – nedarbo lygis vienas mažiausių pasaulyje. Studijos nepigios, tačiau kokybiškos ir pripažįstamos visame pasaulyje. Klimatas puikus, gamta – egzotiška“, – priežastis, kodėl lietuviams Australija tampa vis patrauklesnė, vardijo S.Iljina.

S.Iljina pasakoja, kad yra žmonių, kurie Lietuvoje per krizę prarado verslą, dėl to keliasi į Australiją, tikėdamiesi ten susikurti naują - mat įstatymai toje šalyje palankesni.

Kai neturi ką prarasti

Vilniuje gyvenanti 24 metų Aleksandra Gurinovich darbą banke išmainė į studijas Australijoje, nes mano, kad neturi ką prarasti. Lietuvoje mergina skaičiuoja paskutines dienas: skrydis į Sidnėjų – jau sekmadienį.

„Iš pradžių viename koledže tobulinsiu anglų kalbos įgūdžius – šešias savaites lankysiu intensyvius kursus. Po to studijuosiu rinkodarą“, – artimiausius planus vardijo A.Gurinovich.

Pustrečių metų trukmės studijas ji ketina derinti su darbu – studentams Australijoje leidžiama dirbti iki 20 val. per savaitę. Tačiau uždarbio turėtų visiškai pakakti pragyventi.

„Visų pirma – ten stabili ekonominė padėtis. Kiek teko domėtis, rasti darbą gana nesudėtinga. Tačiau važiuoju ne tam, kad susikraučiau turtus ir likčiau visam gyvenimui. Noriu pakeliauti, kol jauna, kol nesu sukūrusi šeimos, neturiu finansinių įsipareigojimų. Norisi praplėsti akiratį: juk netoli Naujoji Zelandija, Tailandas. Jei kas, grįšiu ir vėl įsidarbinsiu banke. Juk ne mirties nuosprendį pasirašau“, – optimizmu tryško pašnekovė, sustabdžiusi finansų rinkų studijas Mykolo Riomerio universitete.

Kad išvažiuotų į Australiją, mergina investavo apie 20 tūkst. litų. Tiek užteko sumokėti už pusmečio studijas, sveikatos draudimą, lėktuvų bilietus ir poros mėnesių būsto nuomą. Už vienus metus studijų koledže A.Gurinovich turės pakloti apie 14 tūkst. litų.

Viltis užsikabinti ir likti

Sekmadienį su Lietuva atsisveikins ir Klaipėdoje gyvenantys sutuoktiniai Alina ir Arvydas Veismaniai. Alinai – 41-eri, jos vyrui – 45 metai. Gyvenimo perspektyvų Lietuvoje šeima jau kuris laikas neregi.

„Turėjome savo verslus. Be to, buvome ir visuomeniškai aktyvūs, pilietiškai nusiteikę žmonės, įsitraukę į savanoriškas veiklas. Deja, vieną dieną supratome, kad, nepaisant visų pastangų, tėvynė per daug kraujo išgeria. Kad ir kiek besistengtum, niekada nebūsi tikras, kad ką nors turėsi. Australijoje viską pradėsime nuo nulio, tačiau čia irgi kaip diena – taip naujiena: nauji įstatymai, nutarimai, mokesčiai ir t.t. Dvidešimt metų atidirbęs vieną dieną gali būti tame pačiame nulyje kaip ir pačioje pradžioje“, – kartėlio balse nė nesistengė nuslėpti ponia Alina.

Alina - diplomuota specialistė, turinti vadybos ir finansų specializacijas. Klaipėdoje moteris vertėsi įmonių konsultacijomis. Vyras Vilniuje užsiėmė nestandartinių baldų gamyba.

Prieš porą metų draugėn susiėję žmonės darkart kurti oficialią šeimą nusprendė iš išskaičiavimo: kad kelionė į Australiją būtų pigesnė. Į tolimąją šalį sutuoktiniai vyks Alinos studijų pagrindu. „Iš pradžių važiuojame 24 savaitėms. Pasirinkau anglų kalbos studijas, o vyras bandys įsitvirtinti per darbą, per kvalifikaciją – turi auksines rankas“, – aiškino A.Veismanė.

Vaikus užauginusi pora nusprendė pabandyti viską pradėti iš naujo, nes Lietuvoje jie pavargę - nerealus gyvenimo kainos ir pajamų santykis, neprieinamos kokybiškų medicinos paslaugų kainos ir kiti dalykai atima norą gyventi šioje šalyje.

Liko tik nusivylimas

A.Veismanės žiniomis, Australijoje būstą įmanoma įsigyti už 5–8 metų vidutinį atlyginimą.

„Ten vertinamas žmogaus darbas. Studijuojant ir dirbant iki 20 val. per savaitę, trijų savaičių atlyginimo pakanka būtinosioms išlaidoms: būstui, maistui ir t.t. Vadinasi, vienos savaitės atlyginimas lieka kelionėms ir pramogoms. Lietuvoje dirbdamas daugiau nei 40 val. per savaitę negali leisti sau bent šiek tiek sutaupyti. Domėjomės ir verslo steigimo galimybe: ten pasitvirtinęs kvalifikaciją, tarsi savaime įgyji licenciją vykdyti veiklą. Australijoje galioja tiek fizinių, tiek juridinių asmenų bankroto įstatymas. Ten įstatymų laikomasi iš esmės“, – įsitikinusi emigruoti pasiryžusi klaipėdietė.

Prieš 21 metus per kruvinuosius sausio įvykius ji budėjo ir prie Televizijos bokšto, ir prie Parlamento. Tačiau anuomet išgyventų emocijų, patriotinio pakilimo ir sentimentų nebeužteko kurstyti norą ir toliau gyventi Lietuvoje.

„Esu labai nusivylusi tėvyne. Gaila dabartinių pensininkų – nenoriu kada nors būti jų vietoje. Turime 25–30 metų darbingo amžiaus ir tikimės, kad kur nors kitur galėsime senti oriai“, – viltimis dalijosi A.Veismanė.

Pašalpų ieškotojams - ne vieta

Įdarbinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja S.Iljina atkreipė dėmesį, kad parazituojančių atvykėlių australai nemyli ir socialinių pašalpų lengva ranka nežarsto.

Australiją emigracijai pasirinkę lietuviai dažniausiai kurdinasi Sidnėjuje. Ten daug tarpusavyje konkuruojančių švietimo įstaigų, todėl studijų kainos žymiai mažesnės. Be to, Sidnėjuje smarkiai išplėtotas turizmo sektorius, todėl visada reikia darbo jėgos aptarnavimo srityje.

Vykdami į Australiją lietuviai dažniausiai renkasi ne turisto, bet studento vizą. „Tiesa, turėjau keletą klientų, kurie vyko su turistine viza, leidžiančia nepertraukiamai šalyje praleisti tris mėnesius. Tai dažniausiai – verslininkai. Jie apsiuostė, sudarė sutarčių su partneriais, grįžo į Lietuvą, žmonų vardu pirko studento vizas ir išvyko gyventi“, – vieną iš galimų modelių apibūdino S.Iljina.

Ekonomistas Povilas Gylys komentuoja, kad natūralu, jog emigracija į Australiją aktyvėja - tai šalis, kurią sunkmetis palietė mažiausiai. Anot jo, vidutinių gabumų darbininkams rinka neturėtų būti svetinga, nes staigiai papildomų darbo vietų nesusikuria, tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų visuomet reikės. Specialistas liūdnai priduria, kad iš Anglijos lietuvių "protai" dar gali grįžti, o iš Australijos - vargu, nes palaikyti ryšį su tokia tolima šalimi kur kas sudėtingiau.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

www.anglija.lt

Pasaulio emigracijos specialistai jau kurį laiką stebi naują tendenciją: vis daugiau europiečių išvyksta dirbti į Australiją ir Lotynų Amerikos šalis. Australijos ekonomikos stabilumas ir dolerio kurso augimas žadina viltis ir lietuviams, kad ten bus įmanoma susikurti gyvenimą net pradedant nuo nulio.

Agentūrų, siūlančių galimybę iškeliauti į Australiją, Lietuvoje nedaug. Agentūros „Ismira Group“ direktoriaus pavaduotoja Svetlana Iljina pasakojo, kad į Australiją jau išleido apie šimtą tautiečių. Pastebima, kad šį sausį studijomis ir darbu Australijoje domimasi dar aktyviau. Daugumai Australija - svajonių šalis, o iškeliauti ten - avantiūra.

„Australiją pasaulinė krizė palietė bene mažiausiai: ekonomikos augimas ten tik sulėtėjo, bet tikrai nesustojo. Šalyje vis dar pakankamai lengva susirasti darbą – nedarbo lygis vienas mažiausių pasaulyje. Studijos nepigios, tačiau kokybiškos ir pripažįstamos visame pasaulyje. Klimatas puikus, gamta – egzotiška“, – priežastis, kodėl lietuviams Australija tampa vis patrauklesnė, vardijo S.Iljina.

S.Iljina pasakoja, kad yra žmonių, kurie Lietuvoje per krizę prarado verslą, dėl to keliasi į Australiją, tikėdamiesi ten susikurti naują - mat įstatymai toje šalyje palankesni.

Kai neturi ką prarasti

Vilniuje gyvenanti 24 metų Aleksandra Gurinovich darbą banke išmainė į studijas Australijoje, nes mano, kad neturi ką prarasti. Lietuvoje mergina skaičiuoja paskutines dienas: skrydis į Sidnėjų – jau sekmadienį.

„Iš pradžių viename koledže tobulinsiu anglų kalbos įgūdžius – šešias savaites lankysiu intensyvius kursus. Po to studijuosiu rinkodarą“, – artimiausius planus vardijo A.Gurinovich.

Pustrečių metų trukmės studijas ji ketina derinti su darbu – studentams Australijoje leidžiama dirbti iki 20 val. per savaitę. Tačiau uždarbio turėtų visiškai pakakti pragyventi.

„Visų pirma – ten stabili ekonominė padėtis. Kiek teko domėtis, rasti darbą gana nesudėtinga. Tačiau važiuoju ne tam, kad susikraučiau turtus ir likčiau visam gyvenimui. Noriu pakeliauti, kol jauna, kol nesu sukūrusi šeimos, neturiu finansinių įsipareigojimų. Norisi praplėsti akiratį: juk netoli Naujoji Zelandija, Tailandas. Jei kas, grįšiu ir vėl įsidarbinsiu banke. Juk ne mirties nuosprendį pasirašau“, – optimizmu tryško pašnekovė, sustabdžiusi finansų rinkų studijas Mykolo Riomerio universitete.

Kad išvažiuotų į Australiją, mergina investavo apie 20 tūkst. litų. Tiek užteko sumokėti už pusmečio studijas, sveikatos draudimą, lėktuvų bilietus ir poros mėnesių būsto nuomą. Už vienus metus studijų koledže A.Gurinovich turės pakloti apie 14 tūkst. litų.

Viltis užsikabinti ir likti

Sekmadienį su Lietuva atsisveikins ir Klaipėdoje gyvenantys sutuoktiniai Alina ir Arvydas Veismaniai. Alinai – 41-eri, jos vyrui – 45 metai. Gyvenimo perspektyvų Lietuvoje šeima jau kuris laikas neregi.

„Turėjome savo verslus. Be to, buvome ir visuomeniškai aktyvūs, pilietiškai nusiteikę žmonės, įsitraukę į savanoriškas veiklas. Deja, vieną dieną supratome, kad, nepaisant visų pastangų, tėvynė per daug kraujo išgeria. Kad ir kiek besistengtum, niekada nebūsi tikras, kad ką nors turėsi. Australijoje viską pradėsime nuo nulio, tačiau čia irgi kaip diena – taip naujiena: nauji įstatymai, nutarimai, mokesčiai ir t.t. Dvidešimt metų atidirbęs vieną dieną gali būti tame pačiame nulyje kaip ir pačioje pradžioje“, – kartėlio balse nė nesistengė nuslėpti ponia Alina.

Alina - diplomuota specialistė, turinti vadybos ir finansų specializacijas. Klaipėdoje moteris vertėsi įmonių konsultacijomis. Vyras Vilniuje užsiėmė nestandartinių baldų gamyba.

Prieš porą metų draugėn susiėję žmonės darkart kurti oficialią šeimą nusprendė iš išskaičiavimo: kad kelionė į Australiją būtų pigesnė. Į tolimąją šalį sutuoktiniai vyks Alinos studijų pagrindu. „Iš pradžių važiuojame 24 savaitėms. Pasirinkau anglų kalbos studijas, o vyras bandys įsitvirtinti per darbą, per kvalifikaciją – turi auksines rankas“, – aiškino A.Veismanė.

Vaikus užauginusi pora nusprendė pabandyti viską pradėti iš naujo, nes Lietuvoje jie pavargę - nerealus gyvenimo kainos ir pajamų santykis, neprieinamos kokybiškų medicinos paslaugų kainos ir kiti dalykai atima norą gyventi šioje šalyje.

Liko tik nusivylimas

A.Veismanės žiniomis, Australijoje būstą įmanoma įsigyti už 5–8 metų vidutinį atlyginimą.

„Ten vertinamas žmogaus darbas. Studijuojant ir dirbant iki 20 val. per savaitę, trijų savaičių atlyginimo pakanka būtinosioms išlaidoms: būstui, maistui ir t.t. Vadinasi, vienos savaitės atlyginimas lieka kelionėms ir pramogoms. Lietuvoje dirbdamas daugiau nei 40 val. per savaitę negali leisti sau bent šiek tiek sutaupyti. Domėjomės ir verslo steigimo galimybe: ten pasitvirtinęs kvalifikaciją, tarsi savaime įgyji licenciją vykdyti veiklą. Australijoje galioja tiek fizinių, tiek juridinių asmenų bankroto įstatymas. Ten įstatymų laikomasi iš esmės“, – įsitikinusi emigruoti pasiryžusi klaipėdietė.

Prieš 21 metus per kruvinuosius sausio įvykius ji budėjo ir prie Televizijos bokšto, ir prie Parlamento. Tačiau anuomet išgyventų emocijų, patriotinio pakilimo ir sentimentų nebeužteko kurstyti norą ir toliau gyventi Lietuvoje.

„Esu labai nusivylusi tėvyne. Gaila dabartinių pensininkų – nenoriu kada nors būti jų vietoje. Turime 25–30 metų darbingo amžiaus ir tikimės, kad kur nors kitur galėsime senti oriai“, – viltimis dalijosi A.Veismanė.

Pašalpų ieškotojams - ne vieta

Įdarbinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja S.Iljina atkreipė dėmesį, kad parazituojančių atvykėlių australai nemyli ir socialinių pašalpų lengva ranka nežarsto.

Australiją emigracijai pasirinkę lietuviai dažniausiai kurdinasi Sidnėjuje. Ten daug tarpusavyje konkuruojančių švietimo įstaigų, todėl studijų kainos žymiai mažesnės. Be to, Sidnėjuje smarkiai išplėtotas turizmo sektorius, todėl visada reikia darbo jėgos aptarnavimo srityje.

Vykdami į Australiją lietuviai dažniausiai renkasi ne turisto, bet studento vizą. „Tiesa, turėjau keletą klientų, kurie vyko su turistine viza, leidžiančia nepertraukiamai šalyje praleisti tris mėnesius. Tai dažniausiai – verslininkai. Jie apsiuostė, sudarė sutarčių su partneriais, grįžo į Lietuvą, žmonų vardu pirko studento vizas ir išvyko gyventi“, – vieną iš galimų modelių apibūdino S.Iljina.

Ekonomistas Povilas Gylys komentuoja, kad natūralu, jog emigracija į Australiją aktyvėja - tai šalis, kurią sunkmetis palietė mažiausiai. Anot jo, vidutinių gabumų darbininkams rinka neturėtų būti svetinga, nes staigiai papildomų darbo vietų nesusikuria, tačiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų visuomet reikės. Specialistas liūdnai priduria, kad iš Anglijos lietuvių "protai" dar gali grįžti, o iš Australijos - vargu, nes palaikyti ryšį su tokia tolima šalimi kur kas sudėtingiau.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

 (Komentarų: 7)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: