Studijos viename seniausių ir garsiausių Jungtinės Karalystės universitetų, Kembridže – daugelio pasaulio jaunuolių svajonė, todėl dažnas su pavydu žiūri į panevėžiečio Tado Kartano pasiekimus.

Vaikinas ne tik įstojo ir baigė šį prestižinį universitetą, bet ir šiemet pradėjo studijuoti doktorantūroje. Penktus metus Kembridže studijuojantis T. Kartanas – atviras: Lietuva tokia švietimo sistemos kokybe negalės pasigirti dar ilgai.

„Kembridže mokslai yra labiau specializuoti ir orientuoti į paties studento norus. Dėstytojai dažniausiai tik nukreipia studentus ir duoda pakankamai informacijos pačiam domėtis bei gilinti žinias. Įvairūs bendro išsilavinimo kursai (psichologijos pagrindai ir panašiai) yra pamiršti ir tikimasi, kad tokių žinių žmogus įgaus natūralioje aplinkoje, o ne „zubrinant“ 2 dienas prieš egzaminą“, – kritikos Lietuvos švietimo sistemai negailėjo vaikinas.

Mokosi mažiau, o rezultatai geresni

Nors jis niekada nesimokė jokioje Lietuvos aukštojoje mokykloje, iš draugų pasakojimų susiformavo griežtą nuomonę apie aukštojo mokslo kokybę savo tėvynėje. Anot vaikino, beveik visos studijų programos Lietuvoje vis dar turi daugybę privalomų mokytis dalykų, kurie iš tiesų jokios naudos studentams nesuteikia. Dėl to studentams Lietuvoje neretai tenka mokytis ilgiau nei gyvenantiems kitose pasaulio šalyse.

„Kembridže studijos yra trumpesnės: bakalauro studijos čia trunka 3 metus, magistro – 1. Mokslo metai yra suskirstyti į 3 trimestrus – per metus yra 20 mokymosi savaičių. Visas kitas laikas yra atostogos. Jos skirtos gautos informacijos apdorojimui, susigulėjimui galvoje bei tiesiog kūniškam atsigavimui nuo intensyvaus paskaitų maratono. Visi 4 mėnesių atostogas turi ir po egzaminų, jos prasideda birželio pradžioje. Galėtų pasirodyti, kad Kembridže žmonės visai nestudijuoja, tačiau yra visiškai priešingai. Tiesiog bandoma kiekvieno studento širdyje išugdyti įprotį, kuris bus neįkainojamas gyvenime, - efektyviai dirbti savarankiškai“, – pastebi T. Kartanas.

Stengėsi būti tarp žmonių, į kuriuos norisi lygiuotis

Studijuoti Kembridže buvo jo svajonė, tikslas, kurio siekti vaikinas pradėjo nuo 11-os klasės. Tuomet jis susipažino su šiame universitete studijuojančiais lietuviais, kurių pasakojimų klausėsi su didžiausia nuostaba ir neslepiamu susižavėjimu.

„Svajonės pildosi, jei nelauki sudėjęs rankų, o nuožmiai sieki savo užsibrėžto tikslo. Patarimai, padrąsinimai iš Kembridžo studentų buvo labai vertingi ir kėlė pasitikėjimą, o noras pakliūti į tobulėjimui idealią aplinką pastūmėjo dirbti dar daugiau. Dalyvavau jų organizuotoje stovykloje, kur sužinojau visas datas, pavyzdžiui, iki kada reikia siųsti aplikacijas, turėjau bandomąjį interviu, gavau patarimų, kaip rašyti motyvacinį laišką. Po to buvau pakviestas į svarbiausią interviu, kuriame sulaukiau pasiūlymo studijuoti Kembridžo universitete. Žinoma, buvo viena sąlyga – puikiai išlaikyti 12-os klasės brandos bei papildomus STEP matematikos egzaminus, kurie yra organizuojami stojantiems į matematikos krypties studijas. Visus egzaminus išlaikiau sėkmingai, todėl 2010 rugsėjį išvažiavau į Kembridžą studijuoti matematikos ir fizikos“, – prisimena T. Kartanas.

Anot jo, norintis įstoti į prestižinį universitetą jaunuolis turi būti labai ambicingas ir privalo nešvaistyti savo laiko nesvarbiems dalykams.

„Visus mokykloje praleistus metus stengiausi atsidurti rate žmonių, kurie būtų labiau patobulėję, pažengę, daugiau už mane pasiekę. Tokiu būdu buvau įkvėptas stengtis ir susilyginti su jais. Geriausias būdas tai padaryti dar besimokant mokykloje – aktyviai dalyvauti įvairiose olimpiadose bei papildomo ugdymo mokyklose. Ten susipažįsti su bendraminčiais ir užmezgi draugystes visam gyvenimui“, – pastebi vaikinas.

Į universitetą pateko ne tik todėl, kad gerai mokėsi

Nors sužinojęs, kad įstojo į Kembridžo universitetą, jis išgirdo ir neigiamų atsiliepimų, esą, ką jis čia sugalvojo, ir spėjimų, kad į Lietuvą tai jau tikrai nebegrįš, visiems skeptikams T. Kartanas sugebėjo argumentuotai atsikirsti.

„Manau, prie Lietuvos vystymosi gali prisidėti ne tik fiziškai joje būdamas. Studijos užsienyje yra neįkainojamas šansas praplėsti akiratį. Lietuva turėtų skatinti studentus vykti į pasaulį semtis patirties ir tapti ateities lyderiais. Įgyta jaunuolių patirtis duos grąžą šaliai su kaupu“, – įsitikinęs jis.

Tačiau jis nėra linkęs pernelyg didžiuotis tuo, kad mokosi viename geriausių pasaulio universitetų. Anot jo, nė vieno universiteto diplomas durų neatveria, svarbiausia – žmogaus pastangos ir konkretūs pasiekimai.

„Kaip ir mokykloje, taip ir universitete – norint pasiekti gerų rezultatų reikia skirti dėmesio papildomai veiklai: vasaromis atlikti praktikas, savanoriauti, įsitraukti į studentų organizuojamų bendrijų veiklą. Visi šie užsiėmimai išmoko to, ko ir ieško darbdaviai bandydami išskirti studentą iš didelės minios. Šiuo atžvilgiu Kembridžas yra tikrai tinkama vieta karjeros pradžiai – geras universitetas turi savo ekosistemą, kurioje yra daug šansų įgyti tų įgūdžių. Pabuvęs motyvuojančioje atmosferoje studentas pradeda mąstyti unikaliai, dėlto jį vertina aplinkiniai. Per ateinantį dešimtmetį, mano nuomone, Kembridžas taps dar ryškesniu technologijų centru Europoje. Labai noriu būti to dalimi“, – ryžtingai kalbėjo T. Kartanas.

Mokslus tęs doktorantūroje – ugdo ne tik mokslininką, bet ir verslininką

Pirmaisiais studijų metais jis studijavo matematiką su papildomu fizikos moduliu, skirtu visiems gamtamoksliams. Nors studijos jam labai patiko, vis dėlto T. Kartanas apsisprendė toliau savo žinias gilinti gamtos mokslų srityje. Antrais studijų metais jis perėjo į gamtos mokslų studijų kryptį (ang. Natural Sciences), šiemet baigė fizikos magistro studijas, kur specializavosi biologinės ir kietojo kūno fizikos mokslų srityje, o dar spalį pradėjo doktorantūros studijas nanotechnologijų srityje.

Jis taip pat dalyvauja ir Kembridžo universiteto lietuvių bendrijos (CULS) veikloje, kur šiuo metu užima vyresniojo iždininko pareigas, yra CULS krepšinio komandos kapitonas.

„Doktorantūros studijų programa „NanoDTC“ Kembridže trunka 4 metus. Jos organizatoriai stengiasi skatinti doktorantų bendradarbiavimą tarp skirtingų disciplinų ir nori išauginti mokslininkus, kurie išmano ne tik fiziką, chemiją ir biologiją, tačiau turi žinių pagrindus verslo srityje. Jie yra suinteresuoti, kad doktorantai dalyvautų aukštųjų technologijų įmonių kūrime ar jų veikloje. Pirmus metus doktorantūroje studentai yra apmokomi naudotis įvairia naujausia mokslinių tyrimų įranga, kuria gali tekti naudotis darant tyrimus ateityje. Taip pat studentas turi atlikti tris 8-10 savaičių praktikas skirtingose laboratorijose, o verslumas skatinamas rašant verslo planus bei atliekant kelių savaičių mokslo konsultacijos projektą stengiantis komercializuoti išradimą vienoje iš Kembrižo laboratorijų. Galų gale, po intensyvios metus trunkančios programos, pasirenkama laboratorija, kurioje studentas turės tęsti tyrimus bei parašyti doktorantūros tezę“, – pasakojo T. Kartanas.

Nanotechnologijų studijų sritį jis pasirinko todėl, kad jam ši mokslų sritis yra įdomiausia. Vaikinas įsitikinęs – šiuo metu nebėra profesijos: fizikas, chemikas ar biologas, šiuolaikinis mokslininkas turi būti išprusęs visose disciplinose.

„Įdomiausi neatsakyti klausimai būtent ir yra mokslų sankirtose. Nanotechnologijos tai – disciplinų apibendrinimas studijuojant procesus labai mažose struktūrose. Jei paklaustumėte, kas yra vienas nanometras: tai maždaug toks atstumas, kuriuo žmogaus nagas paauga per vieną sekundę. Mane patį labai domina biofizika. Biofizika tiria įvairius procesus biologinėse sistemose naudojant fizikos ir chemijos metodus. Esu pasiryžęs sunkiai dirbti, kad kurčiau ir tobulinčiau šiuos metodus. Artimiausiuose planuose nusimato projektai su super rezoliucijos optiniais mikroskopais ir mikrofluidika. Taip pat ateityje esu linkęs prisijungti prie industrinių tyrimų, technologijų komercializavimo“, – ateities planais dalijosi vaikinas.

Jis neslepia – ateityje labai norėtų bendradarbiauti su kompanijomis bei laboratorijomis Lietuvoje.

„Noriu toliau mokytis ir kaupti patirtį. Visų pirma, turiu sėkmingai pasirinkti doktorantūros studijų kryptį bei vykdyti efektyvius mokslinius tyrimus. Tuo pat metu noriu mokytis verslumo, vystyti santykius su industrija. Galų gale, stengsiuosi neatitrūkti nuo Lietuvos. Seku įvykius Lietuvoje ir, kai tik turėsiu pakankamai žinių ir patirties, kursiu ar prisijungsiu prie iniciatyvų mūsų šalyje. Mano svajonė būtų suburti komandą ir dalyvauti technologijų kompanijos kūrime Lietuvoje“, – atsisveikindamas prasitarė vaikinas.

Rūta Pukenė