Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas kovo pabaigoje pranešė, kad vykdant KGB dokumentų viešinimą greitai bus paskelbtas 1700 agentų sąrašas ir 62 agentų kortelės, išskyrus tuos, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Jau įpusėjo gegužė, tačiau sąrašas neskelbiamas. KGB dokumentų tyrėjai tvirtina, kad nenorima skubėti, kad nebūtų padaryta klaidų ir nebūtų suterštas nekaltų žmonių atminimas.

A.Anušauskas aiškina, kad pirmiausiai sąrašą reikia sulyginti su prisipažinusiųjų sąrašu, kad nebūtų paskelbti prisipažinę bendradarbiavimu su KGB asmenys bei peržiūrėti, ar nėra fiktyvių asmenų.

Pasak A. Anušausko, agentų sąraše yra ne tik vertingi agentai, bet ir apskritai tik nuorodos į bylas, kurios galėjo būti naudojamos KGB tikslams, bet nebūtinai tie žmonės dirbo KGB. „Tai yra tokia svarbi aplinkybė, kurios nedera neįvertinti, – tęsė A. Anušauskas. – Sąrašas vis vien bus skelbiamas iš eilės, puslapis po puslapio, kad būtų galima parengti ir atitinkamus komentarus.“

Papildomai agentų sąrašas bus lyginamas ir agentų registracijos žurnalais, kurių yra daug tomų, ar įrašai sutampa, ar kalbama apie vieną ir tą patį asmenį. Pirmieji agentų sąrašo puslapiai veikiausiai bus pradėti skelbti gegužės pabaigoje.

Ar nebus rimta problema ir ta aplinkybė, kad Lietuvoje iš esmės nėra likusių asmeninių buvusių KGB agentų bylų? „Šis dokumentas, kurį ketinama skelbti, yra sąrašas su vardais ir pavardėmis. Tai yra identifikacinis sąrašas. O bylų, be abejonės, nėra“, – aiškino A. Anušauskas, pridūręs, kad portale www.kgbveikla.lt yra skelbiami KGB dokumentai, o ne bylos.

Sąraše – aukšti dvasininkai, partizanai, kultūros žmonės

„Įtraukimas ar patekimas į šį sąrašą dar nieko nereiškia," – teigė A. Anušauskas, klausiamas, ar tiesa, kad jame skelbiamos ir kai kurių garsių partizaninio karo vadų, aukšto rango katalikų dvasininkų, garsių kultūros žmonių – rašytojų, aktorių – pavardės. Anot specialisto, dvasininkus buvo stengiamasi verbuoti, tačiau net ir tuomet, kai užverbuoti nepavykdavę, byla būdavo užvedama vien dėl to, kad saugumiečiai raštu užfiksuodavo operatyvinį kontaktą. Labai dažnai žmogaus veikla visiškai nepasikeisdavo po bandymo verbuoti. Be to, anot A.Anušausko, "tiek partinė, tiek kagėbistinė vadovybė to žmogaus atžvilgiu taikydavo visą kompleksą priemonių – ištremdavo, neleisdavo grįžti dirbti į tas parapijas, į kurias buvo paskyrusi dirbti Bažnyčios vadovybė ir pan.“ Todėl minėtame sąraše gali būti nemažai žmonių, kuriems susiklostė būtent tokios aplinkybės.

Kiek anksčiau A. Anušauskas yra skelbęs (šis pasisakymas yra asmeninėje A. Anušausko vieno socialinių tinklų paskyroje), kad nemanęs, kad „kai kurie garsūs ir žymūs žmonės galėjo būti slapti KGB bendradarbiai“.

„Pavardžių minėti negaliu, nes daugelis tų žmonių jau prisipažino apie savo bendradarbiavimą su KGB, o prisipažinus jie nėra viešinami... Tai meno žmonės, mokslininkai, pačių įvairiausių profesijų atstovai. Greičiausiai kai kurių net nebūtume įtarę priklausius KGB agentų kategorijai. Tai buvo žmonės, veikiantys aplinkoje žmonių, kurie galėjo tapti potencialiais valdžios priešais“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Burauskaitė: klaidų jau pridaryta

„Neskubame mes šio sąrašo skelbti, nes tiesiog tiriame jį, – tvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos (LGGRTC) tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. – Atvirai kalbant, man tam tikrų minčių kelia to registracijos žurnalo atsiradimas 1987 m. Koks buvo tikslas daryti to 1600 – toks tikslus yra sąrašo dydis – žmonių atranką?“

Pasak T. B. Burauskaitės, minėtasis sąrašas prasideda užverbuotaisiais 1940 metais, o baigiamas jau gilaus sovietmečio laikais. „Tai gerokai sudėtingesnis darbas, nei pati tikėjausi, tad nesinori daryti klaidų, kai jų ir šiaip šioje srityje nemenkai pridaryta“, – teigė T. B. Burauskaitė.

Tikrų ar tariamų agentų sąrašo viešinimo galimybė atsirado tada, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) KGB dokumentus perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją