Kiek pavojingas yra koronavirusas?

Maždaug 1-am proc. užsikrėtusiųjų virusu prireikia gydymo ligoninėje, jeigu jiems pasireiškia tokie rimti simptomai, kaip kvėpavimo problemos ar plaukių uždegimas. Maždaug 5-iems proc. prireikia intensyvios medicininės priežiūros.

Tačiau dauguma užsikrėtusiųjų tik pakosti ir gali net nesuvokti, kad yra užsikrėtę. Iki šiol visame pasaulyje jau pasveiko apie 51 tūkst. žmonių. Ir tai yra tik tie, kam oficialiai buvo patvirtintas virusas.

Kiek žmonių miršta?

Oficialus mirtingumo rodiklis viršija 3 proc. Tačiau realus rodiklis yra 1-2 proc., nes oficiali statistika neatspindi daugumos atvejų, kai pasireiškia lengvi simptomai, todėl mirtingumo rodiklis yra išpūstas.

Kaip toks mirtingumas palyginamas su kitomis ligomis?

Mirtingumas nuo sezoninio gripo yra maždaug 1.2 proc. Koronavirusas yra 10-20 kartų mirtingesnis. Tačiau jis nėra toks pavojingas kaip SARS virusas, kurio protrūkis buvo fiksuotas Kinijoje 2003 metais. Tuomet mirė 10 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Ar koronavirusas plinta lengviau?

Taip, bet nedramatiškai. Manoma, kad vienas užsikrėtęs virusu žmogus vidutiniškai apkrečia 2,6 žmogaus. Palyginimui, sezoninio gripo atveju vienas žmogus statistiškai apkrečia 1,5 žmogaus.

Ar virusas gali būti perduodamas be simptomų?

Iš pradžių mokslininkai baiminosi, kad viruso nešiotojai jį gali perduoti be simptomų. Tačiau dabar tuo abejojama. Manoma, kad veikiausiai žmonėms, kuriems pasireiškia lengvi simptomai, mano, kad tai tėra paprastas peršalimas ir toliau gyvena įprastą gyvenimą ir kelia grėsmę kitiems.

Per kiek laiko pasireiškia simptomai?

Kol kas neaišku. Iš pradžių mokslininkai manė, kad tai užtrunka iki dviejų savaičių. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki mėnesio, ypač tarp vaikų. Tačiau vidurkis yra trumpesnis. Vienas Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad vidutiniškai suaugusiems simptomai pasireiškia per 5,4 dienos, o vaikams – per 6,5 dienos.

Kam yra didžiausia grėsmė?

Virusas gali paliesti visus. Išnagrinėjus pirmą 41-ą užsikrėtimo atvejį buvo nustatyta, kad du trečdaliai žmonių neturėjo jokių kitų sveikatos problemų. Tačiau didžiausia tikimybė užsikrėsti yra vidutinio amžiaus žmonėms: 78 proc. užsikrėtusiųjų Kinijoje yra 30-69 metų amžiaus.

O kaip dėl vyresnio amžiaus žmonių?

Vyresni nei 80 metų žmonės sudaro tik 3 proc. užsikrėtusiųjų. Tačiau jeigu jie užsikrečia, jų būklė būna sunkiausia. 72 tūkst. atvejų Kinijoje analizė parodė, kad tarp vyresnių nei 80 metų amžiaus žmonių mirtingumas siekia 15 proc. Tarp įkopusiųjų į aštuntąją dešimtmetį mirtingumas siekia 8 proc., o tarp įkopusių į septintąjį dešimtmetį – 4 proc.

Kas dar yra pažeidžiami?

Turintiems chroniškų ligų, kaip diabetas, širdies ligos, aukštas spaudimas, inkstų problemos, yra didžiausia komplikacijų rizika.

Kaip dėl vaikų?

Vaikams, rodos, rizika yra maža. Kinijoje jaunesni nei dešimties metų vaikai sudaro mažiau nei 1 proc. atvejų. O jeigu vaikai ir užsikrečia, tai jie praserga lengva forma. Tačiau virusą jie nešioja ilgiau nei suaugusieji. Vienas tyrimas parodė, kad vaikų išmatose viruso randama praėjus ir mėnesiui po užsikrėtimo.

Ar lytis yra svarbi?

Vyrai virusu užsikrečia šiek riek dažniau nei moterys. Tačiau kodėl taip yra kol kas neaišku.

Kokio gydymo sulaukia pacientai?

Gydytojai mažai ką gali padaryti ir gydo tik simptomus, kaip aukšta temperatūra ar kvėpavimo problemos. Taip pat skiriama antivirusinių vaistų ir antibiotikų, tačiau suvaldyti antrines problemas. Sunkiausiais atvejais pacientai prijungiami prie gyvybę palaikančios įrangos.

Ar jau yra vakcina?

Nors virusas atsirado tik prieš kelias savaites, visame pasaulyje jau 20 mokslininkų komandų kuria vakcinas. Kinija jau pateikė viruso DNR protrūkio pradžioje, kas leido mokslininkams iš karto pradėti kurti vakciną. Skelbiama, kad Londono imperinio koledžo mokslininkai jau artimiausiomis savaitėmis ketina pradėti bandymus su žmonėmis.

Koks gali būti blogiausias scenarijus?

Britanijos vyriausybė sako, kad blogiausiu atveju virusu gali užsikrėsti iki 80 proc. šalies gyventojų. Mokslininkai prognozuoja, kad viruso protrūkio pikas JK gali būti fiksuojamas po dviejų ar trijų mėnesių. Tuomet du ar tris mėnesius bus fiksuojama mažiau atvejų. Tai reiškia, kad protrūkis gali trūkti iki šešių mėnesių. Mokslininkai mano, kad vėliau virusas gali tapti endeminiu, kas reiškia, kad kiekvienais metais jis sugrįš su įprastu gripo virusu.