Vytautas Kraujalis

Pastaraisiais metais iš Lietuvos išvykus keliems šimtams tūkstančių lietuvių nemažai tėvynėje likusių tautiečių apsidžiaugė sumažėjusia bedarbyste, kylančiais atlyginimais bei didesniu darbdavių dėmesiu jiems. Tačiau tuo pat metu išeiviai pradėti kaltinti nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimu bei prekių ir paslaugų branginimu. Apie tai, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai atneša emigrantai, Anglija.lt kalbėjosi su SEB banko prezidento patarėju Dr. Gitanu Nausėda.

Pasak ekonomisto, apskaičiuoti, kiek vienas emigrantas kainuoja ar atneša naudos Lietuvos ekonomikai, teoriškai gal ir būtų galima, tačiau praktiškai tą atlikti turbūt neįmanoma, kadangi emigracijos pasekmės yra ir tiesioginės, ir netiesioginės.

Įvertinti naudą ar žalą ekonomikai - praktiškai neįmanoma

G. Nausėda sako, kad ne visada emigraciją reikia laikyti tik kaip žalingą procesą. Kai kuriais atvejais tai esą duoda ir teigiamos įtakos šalies ekonomikai: “Aišku, tas faktas, kad daugelis žmonių, kurie gavo išmokslinimą Lietuvoje, palieka mūsų darbo rinką ir dirba kažkur kitur bei ten moka mokesčius, griežčiau pasakius, yra labai kenksmingas šaliai, bet jeigu konkrečioje situacijoje, žmogus, nerasdamas geresnės perspektyvos, dirba svetur ir uždirbtus pinigus siunčia į Lietuvą savo giminėms ar tiesiog investuoja čia į nekilnojamąjį turtą, jis taip pat prisideda prie mūsų šalies ekonomikos kilimo. Emigracijos veiksniai yra labai prieštaringi, tad tą balansą apskaičiuoti ir pasakyti, kiek vieno emigranto išvykimas kainuoja šalies ūkiui būtų sudėtinga. Vargu ar tokius skaičiavimus apskritai būtų įmanoma atlikti.”

G. Nausėdos teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl itin sunku suskaičiuoti ne tik kelių šimtų tūkstančių emigravusių lietuvių kainą ekonomikai, bet ir į šalį patenkančius svetur jų uždirbtus pinigus – statistikos netobulumas. Anot ekonomisto, bent įsivaizduoti apytikrį į Lietuvą atvežamų pinigų mąstą būtų galima atlikus anoniminę apklausą.

“Tokių skaičiavimų nėra, kadangi niekas tokio klausimo nekėlė. O gaila, nes emigraciją reikia iš įvairių kampų panagrinėti. Geriausiai čia tinkantis tyrimų būdas tikriausiai būtų sociologinė apklausa, nes įprastiniais statistiniais metodais nustatyti, kiek asmuo Lietuvoje išleidžia, yra tiesiog neįmanoma. Į šį klausimą žmogus galėtų atsakyti anoniminėje anketoje. Tiesa, dabar tyrimus labai apsunkina ir tai, kad mes nesugebame apskaityti žmonių, nes didelė jų dalis išvyko kaip turistai ir jie neidentifikuojami kaip emigrantai” – Anglija.lt sako G. Nausėda.

Mitas: dėl emigrantų brangsta prekės ir paslaugos

Nors tikslių skaičiavimų ir nėra atlikta, emigrantai dažnai linksniuojami kalbant apie kylančias įvairių produktų, prekių ar paslaugų kainas. Ar tikrai užsienyje prakutę išeiviai lemia pastaruoju metu tarsi ant mielių Lietuvoje augančią infliaciją? Pasak G. Nausėdos, tokios kalbos yra visiškas mitas. Anot jo, akivaizdu, kad vidaus rinką pirmiausiai formuoja Lietuvoje gyvenantys žmonės. Pastaruoju metu jų atlyginimai ir kitos išmokos sparčiai augo, o dar svarbiau - jų lūkesčiai buvo geri – ilgą laiką buvo tikimasi spartaus ūkio kilimo, šviesių perspektyvų, tad esą natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis žmonės nėra linkę taupyti. Atvirkščiai - jie skolinasi ir vartoja. “Visas tas bumas vyko pirmiausiai vietos žmonių pastangomis, o kas be ko, infliacijos negalima sieti vien tik su paklausa ar pirkimu. Infliaciją lėmė ir gamybos sąnaudų didėjimas daugelyje ūkio sektorių, darbo užmokesčio spartus augimas lyginant su vidutiniu darbo našumu, tad emigrantų įtaka čia yra veikiau simbolinė” – mano G. Nausėda.

Ekonomistas pripažįsta, jog išeivių įtaka būsto rinkoje, pastaruosius kelerius metus buvo gerokai ryškesnė negu mažmeninėje prekyboje: “emigrantų pinigai tikrai veikė nekilnojamojo turto rinką, tačiau vėliau iš šios rinkos jie praktiškai pasišalino ir 2007 metų pabaigoje jų įtaka buvo visai menka.”

Migracijos tendencijos teikia vilčių

“Aš galvoju, kad didžiausia nauda šalies ekonomikai būtų, jei tie žmonės su savo patirtimi ir su savo uždirbtais pinigais sugrįžtų į Lietuvą, tačiau užkeikimais ar panašiais būdais mes tikrai to nepasieksime” - G. Nausėdos teigimu, išeiviai sugrįš tada, kai Lietuvoje pamatys ir geresnes materialines sąlygas ir teisingesnę valdžią. Nemažai daliai emigrantų didelis postūmis esą būtų ir geresnių galimybių smulkiajam verslui sudarymas. Kaip vieną to priemonių ekonomistas mini rizikos kapitalo fondų, kurie ryžtųsi padėti versle pradedantiems žmonėms, steigimas.

Pasak eksperto, jau pastebimos ir teigiamos migracijos tendencijos – dėl kylančių atlyginimų statybos, transporto ir kai kuriuose kituose sektoriuose prasideda, taip vadinamas, reemigracijos procesas, tad, anot G. Nausėdos, bendra tendencija teikia šiek tiek vilčių.