Kinijoje pusmetį studijavęs, o dabar BGI biotechnologinių tyrimų institute Shenzhen mieste stažuotę atliekantis 23 m. lietuvis Vytautas Kalinauskas ateitį sieja su Lietuva – norėtų į šalį pritraukinėti Kinijos investicijas.
23 metų Vytautas Kalinauskas Vilniaus kolegijoje baigė prekybos vadybos studijas. Danijoje baigęs išlyginamąsias studijas, lietuvis įstojo į Kopenhagos verslo mokyklą (CBS) studijuoti inovacijų vadybos. Šiuo metu V. Kalinauskas - antrakursis.
Anot studento, Kinijoje jis atsidūrė neatsitiktinai: kelerius metus jis ieškojo galimybių išvykti studijuoti į rimtą Kinijos universitetą. Pagal mainų programą jaunuolis pusmetį studijavo tarptautinį verslo administravimą Šanchajaus Fudan universitete.
Baigęs semestrą, lietuvis pradėjo stažuotę viename didžiausių genetikos tyrimų institutų pasaulyje - BGI - Shenzhen mieste pietų Kinijoje. V.Kalinauskas atsakingas už instituto reklamą socialinėje žiniasklaidoje. Anot studento, kiniškas"Facebook" atitikmuo renren.com ir "Twitter" atitikmuo weibo.com Kinijoje paplitę, tačiau Vakaruose populiarūs socialiniai tinklapiai mažai naudojami. Tad dauguma Kinijos įmonių pradeda skirti vis daugiau dėmesio reklamai būtent šiomis priemonėmis.
Studentas pripažįsta tikėjęsis, kad dėstymo lygis būsiantis "senoviško stiliaus, iš senų vadovėlių ir su socializmo gaidele". Tačiau jis rado kritiškus ir objektyvius dėstytojus, kurie kalbėjo tiek apie Vakarų šalių ekonomiką, tiek apie ekonomikos ir verslo vystymąsi Kinijoje.
V.Kalinauskas pastebi ir tai, kad universitetų lygis Kinijoje labai įvairus - dėmesio verti tik tarptautiniu mastu pripažinti universitetai, nes dauguma universitetų įkurti neseniai, turi menką infrastruktūrą ir nedaug studijų programų anglų kalba.
Vienas pagrindinių lietuvių ir kinų studentų skirtumų, anot V.Kalinausko, yra palyginti maža konkurencija tarp studentų Lietuvoje. Be to, studentas pabrėžė, kad Lietuvoje itin trūksta glaudaus bendradarbiavimo tarp verslo ir universitetų.
Paklaustas apie akivaizdžias socializmo apraiškas Kinijoje, lietuvis paminėjo įsimintiniausius - būriai vaikų, "kurie rytais žygiuoja į mokyklą pasidabinę "spaliukiškais" raudonais kaklaraiščiais. Prie pagrindinių miesto pastatų kaba raudonos vėliavos su kūju ir pjautuvu."
Anot V. Kalinausko, apie Lietuvą kinai žino minimaliai - dominuoja faktai, kad tai krepšinio šalis, posovietinė valstybė, viena iš trijų Baltijos šalių. Pačiame Pekine gyvena apie 20 lietuvių.
Apie Europą kaip apie verslo partnerę kinai šneka be didesnio optimizmo - anot jų, Europos šalių ekonomika kelia susirūpinimą, todėl verslo galimybių jie čia nematantys ir kur kas palankiau vertinantys vietos rinką.
Vytautas Kalinauskas Kiniją apibūdino kaip imlią naujovėms ir greitai besivystančią šalį - nors gamyba čia tebevyksta, tačiau vis daugiau svarbos skiriama aukštos pridėtinės vertės prekėms ir paslaugoms. Žmonės daug vartoja ir šalies viduje - kinai ieško kokybiškų produktų, daug dėmesio skiria prekės ženklams. Patys kinai, anot lietuvio, yra labai darbštūs ir verslūs, dauguma jų dirba daug ir kruopščiai ne dėl itin didelio darbštumo, o dėl milžiniškos konkurencijos dėl darbo vietos.
Paklaustas, kurioje šalyje planuoja gyventi, lietuvis atsakė, kad Kinijoje galėtų praleisti vos keletą metų ir tai tik verslo tikslais. "Nenorėčiau ten praleisti daug laiko dėl užterštumo, kuris yra milžiniškas. Ypač užterštas man pasirodė Pekinas. Ore tvyrantis smogas neleidžia pamiršti, jog Kinija yra pasaulio gamintoja gigantė."
Taigi baigęs mokslus Danijoje, V.Kalinauskas planuoja grįžti į Lietuvą, kur norėtų tarptininkauti tarp Lietuvos ir Kinijos pritraukiant investicijas ir skatinant bio bei aukštųjų technologijų įmonių plėtrą šalyje. Jeigu darbo Lietuvoje jam neatsiras, studentas planuoja pradėti savo verslą.
Parengta pagal www.delfi.lt informaciją
Komentarai
Ne tik protingas, bet ir labai geros širdies žmogus... Ir susitikti teko akimirką ir labai keistomis aplinkybėmis, vyras rūkydamas balkone pamatė per gatvę einančią močiutę su sunkiais nešuliais, staiga prie jos stabtelėjo automobilis škoda ir šnektelėjęs kelis žodžius pradėjo krauti močiutės mantą į savo bagažinę, vyras pakvietė mane. iš pirmo žvilgsnio taip pasielgti galėtų tik geras draugas ar giminaitis, bet paklausus ar vaikinas močiutę pažįsta jis atsakė jog ne, tik nori jai padėti ir veža ją į valakampius, vyras išlėkė į lauką ir vidurį gatvės sustabdė jo mašiną, vaikinas parodė visus savo dokumentus, užsirašė mašinos numerį... ir gaila, kad neužsirašėm jo telefono nr, rašau tikėdamasi, kad, dabar jau žinomas, Vytautas Kalinauskas, paskaitys ir priims iš mūsų nuoširdų atsiprašymą už tai, kad drįsome juo suabejoti ir didžiausią padėką pagelbėjus senam žmogui, Tai vaikinas vertas begalinės pagarbos, tokių žmonių šiais laikais rasti labai sunku :) Ačiū