Ketvirtadienį parlamentas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, taip baigdamas tvirtinti kitų metų pajamų ir išlaidų planą.

Jame numatyta, kad išlaidos kitais metais bus 7,987 mlrd. litų didesnės nei pajamos. Trūkumas sieks 9,56 proc. prognozuojamo kitų metų bendrojo vidaus produkto. Todėl valstybei reikės trūkstamas lėšas pasiskolinti.

Už valstybės biudžetą ketvirtadienio pavakarę balsavo 81 parlamentaras iš 139 dalyvavusių parlamente. Salėje nebuvo tik dviejų parlamentarų. Iš nesutikusių 56 balsavo „prieš“, 2 susilaikė.

„Už“ balsavo visa valdančioji koalicija, išskyrus susilaikiusį libcentristų frakcijos narį Žilviną Šilgalį. Taip pat jam pritarė frakcija „Viena Lietuva“.

„Valdančiojoje daugumoje nei lieku, nei išeinu kažkur. Esu liberalų ir centro frakcijos narys. Jei šiandien kai kurie kolegos nesupranta, į kokią prarają mus stumia konservatorių politika, atėjus laikui supras“, – savo balsavimą žurnalistams aiškino Ž. Šilgalis.

Socdemų vadovas Algirdas Butkevičius piktinosi „vienalietuviais“, esą jie nesilaiko pažadų opozicijai.

„Jie nejaučia atsakomybės už savo veiksmus, nesupranta, kas yra politinė sistema. Vieną dieną jie aiškina, kad prisijungs prie opozicinių frakcijų, turi rimtą politinį stuburą, tačiau jau tą pačią dieną kiti frakcijos nariai nueina pas kitus“, – pasakojo A. Butkevičius.

Jis yra girdėjęs, jog už palaikyta biudžetą „vienalietuviams“ buvo pažadėtos dvi ministerijos, „bet gali būti, kad po balsavimų vakar ir šiandien valdančioji koalicija gali jų paslaugų atsisakyti.“

„Biudžetą priimti būtina“, – sprendimą aiškino frakcijos „Vienos Lietuvos“ seniūnas Laimontas Dinius, kartu kritikavęs, jo nuomone, neveiklią ir dirbti negebančią vyriausybę. Kitų metų valdžios planą jis apibūdino, jog „tai yra pats prasčiausias biudžetas lyginant su iki šiol buvusiais“.

Prastas, bet atspindi Lietuvos padėtį

Premjeras Andrius Kubilius biudžetą irgi vadino prastu, tačiau atspindinčiu prastą Lietuvos padėtį.

Anot jo, biudžetas „pasižymi vienu bruožu: atspinti šių dienų mūsų realybę, gyvenimo, tikrai didelių iššūkių realybę. Jis pasižymi tuo, kad nemeluoja apie situaciją šiandieninėje Lietuvoje. Biudžetas nėra toks, kuris keltų džiaugsmą, jį galima vadinti prastu, bet todėl, kad yra prasta ekonominė situacija. Ne tik pas mus, bet ir pas kaimynus latvius ir estus. [...] Biudžetas nekelia jokio džiaugsmo, tai visų mūsų atsakomybės ir solidarumo su tauta, žmonėmis biudžetas. Žmonėms tikrai nelengva, daugelį išlaidų reikia mažinti daugiau nei galėjome planuoti praėjusių metų pabaigoje“.

Po sėkmingo balsavimo jis dėkojo parlamentarams, kurie už biudžetą „svyravo, bet balsavo“. Taip pat dviem pagyvenusioms moterims, kurios ketvirtadienį pikete Vilniuje laikė plakatą „pritariame taupymo politikai“.

Skurdus dėl valdančiųjų klaidų

Parlamentaras „tvarkiečių“ frakcijos narys Petras Gražulis perdavė dvi virvių kilpas premjerui Andriui Kubiliui bei Laimontui Diniui, ir aiškino, kad perduoti jas prašė neįvardintas jo sutiktas žmogus.

Socdemų lyderis Algirdas Butkevičius kaltino, kad biudžetas yra skurdus dėl dabartinių valdančiųjų padarytų klaidų.

„Šis biudžetas, kuris yra kukliausias per visą Lietuvos kūrimo laikotarpį, toks yra dėl to, kad buvo padaryta nemažai klaidų. Nebuvo numatyti prioritetai, į kuriuos turėjo atsižvelgti vyriausybė, kurie būtų finansuojami 100 proc., pirmiausia orientuojantis į darbo vietų išsaugojimą, kad nedidėtų bedarbystė, šešėlinė ekonomika“, – pastebėjo opozicijos atstovas.

Socdemas Vytenis Andriukaitis žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes, jo nuomone, biudžeto įstatymai yra priimami ne ta tvarka, pvz., visų pirma patvirtinamas biudžeto dydis, po to – įstatymai, reikalingi, kad pajamos ir išlaidos yra suplanuoto dydžio. „Seimas taip ir anksčiau elgėsi, bet šią praktiką reikia kuo greičiau keisti“, – aiškino V. Andriukaitis.

Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis kaltino valdančiuosius, kad neatsižvelgia į esminius opozicijos siūlymus.

Nors ketvirtadienį opozicija teikė siūlymus daugiau skirti lėšų vieniems projektams ir nukirpti nuo kitų, bet socdemų, „tvarkiečių“ tinklapiuose „veiksmų programa ir konkretūs pasiūlymai parašyti aiškiai juodu ant baltu“, sakė V. Mazuronis.

„Jei premjeras nieko nemato, tai ne opozicinių partijų problema“, – kalbėjo jis.

Prezidentė turėtų pasirašyti

Svarstant biudžetus, buvo įrašyti visi prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalavimai, todėl, manoma, kad biudžeto įstatymus ji turėtų pasirašyti.

Svarstant Seime biudžetas buvo papildytas tik 1,2 mln. litų, visoms šioms pataisoms pritarti leido vyriausybė. Kitos keliasdešimt parlamentarų siūlytų pataisų, siūliusių biudžete perskirstyti ar jį pildyti daugiau kaip 150 mln. litų, buvo nepritarta.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kitų metų valstybės finansų planą yra kritikavusi kaip „rekordiškai praskolintą“, o „Sodros“ biudžetą – kaip lopantį tik šiandienos problemas ir negalvojantį apie ateitį, nepasižymintį moralumu. Kita vertus, ji pabrėžė, jog nepatvirtinus biudžetų „Lietuva grims į didžiulį ir gilų ekonominį nuosmukį, kada negalėsime nei atlyginimų, nei pensijų mokėti“.

Tarp D. Grybauskaitės reikalavimų buvo nebedidinti valstybės biudžeto deficito jį svarstant Seime, atsisakyti planų didinti „Sodros“ mokesčius, nemažinti pensijų pirmos grupės invalidams, nenaikinti transporto lengvatų neįgaliesiems, išmokas motinoms mažinti tik nuo metų vidurio ir kt.

Daugiausia pajamų – iš pridėtinės vertės mokesčio

Valstybės biudžete, kurį parlamentas patvirtino ketvirtadienį, numatyta gauti 21,3 mlrd. litų pajamų bei išleisti 26,2 mlrd. litų. Į šiuos skaičius įrašyta per valstybės biudžetą perskirstoma Europos Sąjungos parama, kurios numatyta gauti ir išleisti 7,9 mlrd. litų. Šio biudžeto trūkumas – 4,9 mlrd. litų (5,9 proc. BVP).

Į „Sodros“ biudžetą ketinama surinkti 9,9 mlrd. litų, o išleisti 12,6 mlrd. litų. Šiame biudžete skylė pasieks 2,7 mlrd. litų (3,2 proc. BVP).

Valstybės finansų deficitą taip pat padidins numatyti pervedimai iš Rezervinio fondo į privačius pensijų fondus, Alfa.lt sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Šių pervedimų planuojama padaryti lygiai 350 mln. litų, tikslino ministerijos atstovė spaudai Giedrė Balčytytė.

Savivaldybės kitais metais surinks 3,1 mlrd. litų mokesčių bei rinkliavų, tiek pat ir išleis, įrašyta biudžeto įstatyme. Sveikatos apsauga, kuriai pinigai pervedami iš valstybės bei „Sodros“ biudžetų, gaus bei išleis 4 mlrd. litų.

Kitais metais į šį biudžetą daugiausia pajamų planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (6,1 mlrd. litų), akcizų (3,3 mlrd. litų), pelno mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčių (po 0,9 mlrd. litų).

Trūkumui mažinti kitiems metams buvo sumažintos senatvės pensijos (sutaupyta 270 mln. litų) bei kitos socialinės išmokos.

Andrius Sytas