Uostamiesčio valdžia užsimojo pasiekti, kad 2015-aisiais Klaipėdoje vyktų didžiausios ir prestižiškiausios pasaulyje jachtų regatos „Volvo Ocean Race“ finišas. Regatoje dalyvautų ir lietuvių įgula.

Jei Klaipėdai pavyktų laimėti šį konkursą, miestui tektų investuoti dešimtis milijonų litų. Tačiau pasaulinio renginio šalininkų teigimu, lėšos atsipirktų dešimteriopai - tai liudija ir kitų miestų, priėmusių regatą, patirtis. Tiesa, vien rėmėjų ir Klaipėdos pinigų tam neužtektų, tektų prašyti ir valstybės paramos.

Konkurencija - didžiulė

Populiariausia pasaulyje sportinė buriavimo regata „Volvo Ocean Race“ vyksta kas dvejus metus ir sulaukia milijonų žiūrovų bei milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Regatoje nuo vėlyvo rudens iki vasaros geriausi pasaulio buriuotojai (8-12 pasaulio buriavimo elito ekipažų) varžosi lenktynėse aplink pasaulį, užsukdami į uostus įvairiuose žemynuose.

Tam, kad regata finišuotų Klaipėdoje, reikės nukonkuruoti Švedijos uostą Gioteburgą, Danijos sostinę Kopenhagą, Olandijos uostamiesčius Amsterdamą arba Roterdamą.

Kapitonas Simonas Steponavičius, kurio vadovaujama įgula ketina dalyvauti pasaulinėse lenktynėse, teigė, kad Klaipėdos ir Lietuvos šansai turėti pasaulinę šventę yra geri. Entuziazmo suteikia ir tai, kad 2009-aisiais uostamiestis jau buvo tapęs tarptautinės regatos „The Tall Ships Races“ finišo uostu ir renginys sulaukė regatos organizatorių pagyrų, daugybės lankytojų dėmesio.

„Tikrai turime šansą patekti tarp prestižinių pasaulio buriavimo uostų, o tai suteiktų rimtą postūmį ir sportui, ir verslui. Žinoma, mūsų galimybės dalyvauti pasaulinėje regatoje priklauso nuo finansų, tačiau preliminarūs susitarimai su rėmėjais jau yra“, - teigė S.Steponavičius. Pasak jo, būsimos komandos biudžetą sudarytų naujos specialius reikalavimus atitinkančios jachtos įsigijimas, starto mokestis bei aplink pasaulį keliaujančios techninio palaikymo ir buriuotojų komandos išlaikymas. Iš viso reikėtų apie 10 mln. eurų.

Šventė žmonėms ir nauda miestui

Uostamiesčio valdžia kol kas nutarė tik pateikti paraišką dalyvauti regatos priėmimo konkurse, o konkretus atsakymas, ar Klaipėda bus įtraukta tarp kandidatų, paaiškės gegužę. Klaipėdai gali tekti ir atsisakyti pretendento į vieną iš regatos uostų vaidmens, jei organizatorių keliami reikalavimai prasilenks su finansinėmis galimybėmis. Oficialiai dar neaišku, kiek turėtume investuoti, norėdami priimti regatą.

Pasak tarptautinės audito kompanijos PWC, vertinusios regatos poveikį valstybių ir miestų ekonomikai, keturias regatas iš eilės priimsiantis Ispanijos uostas Alikantė vidutiniškai į uosto infrastruktūrą vienam regatos renginiui investavo 4,16 mln. eurų, o teigiamas paskutinės regatos poveikis miesto ekonomikai įvertintas 118,2 mln. eurų. Skaičiuojama, kad vienas lenktynių dalyvis, atvykęs į regatos uostą, per 4-5 dienas išleidžia apie 1 tūkst. eurų, nes „Volvo Ocean Race“ regatoje paprastai dalyvauja pasiturintys žmonės.

Palyginimui, 2009-aisiais Klaipėdoje vykusios regatos „The Tall Ships Races“ renginių metu vienas užsienio turistas per dieną išleisdavo vidutiniškai 70-100 eurų.

Reikėtų pasirengti

Jei būtų priimtas Klaipėdai palankus sprendimas, uostamiesčiui reikėtų sutvarkyti pilies uoste esančią infrastruktūrą, jachtos švartuotųsi kruizinių laivų terminale. Likus mažiausiai savaitei iki regatos finišo, prie krantinių esančiose teritorijose, senamiestyje vyktų įvairūs renginiai: nuo mugių ir daugybės parodų iki europinio lygio muzikos žvaigždžių koncertų.

Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco įsitikinimu, tokios regatos priėmimas būtų vienas geriausių būdų pasauliui parodyti, kad Lietuva - jūrinė valstybė. Juk šią garsiausią pasaulio regatą visada lydi ir gausus žurnalistų būrys.

Regatos „Volvo Ocean Race“ entuziastai teigia, kad pagal žiūrimumą ji prilygsta Pasaulio krepšinio čempionato finalui, o pagal susidomėjimą sportininkų pasaulyje - Paryžiaus-Dakaro lenktynėms.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją