Šiuo metu Lietuvoje kuriasi verslo paslaugų centrai, todėl ateityje turėtų didėti paklausa informacinių ir aukštųjų technologijų, lazerių ir finansų specialistų. Tuo neabejoja verslo atstovai, dalyvavę Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) inicijuotuose verslo priešpiečiuose – diskusijoje „Kokių kompetencijų reikia (-ės) Lietuvai?“.
Kiekvienais metais į darbo rinką bando įsilieti tūkstančiai studijas baigusių jaunuolių, kurių žinios ir įgūdžiai labai skirtingi. Daug lengviau tiems, kurie darbą derino su studijomis ir jau turi darbo patirties konkrečioje darbo vietoje, mano darbdaviai.

Lietuvos projektų vadybos asociacijos direktorius dr. Raimundas Andriušaitis pastebėjo, kad jauniems žmonėms integruojantis į darbo rinką trūksta tikslinės praktikos. Daugelis jų menkai žino apie paslaugų, procesų valdymą, kaip skirstomos atsakomybės. O šios žinios yra būtinos tik pradėjus darbą.

Darbdaviai pageidauja, kad po studijų atėję jaunuoliai iš karto galėtų dirbti, nereikėtų daug laiko investuoti į jų apmokymus. Glaudesnis verslo ir mokslo dialogas padėtų studentams išsiugdyti gebėjimus reikalingus darbo rinkai. Žinių ir įgūdžių jaunuoliai galėtų įgauti studijų metu atlikdami privalomąją praktiką, tačiau ji turėtų būtų ne formali, o naudinga visoms trims pusėms – verslui, mokslo įstaigai ir pačiam studentui.

Bendrovės „BOD Group“ direktorius Vladas Sakalauskas pastebėjo, kad šiuo metu rinkoje jaučiamas poreikis žmonių, kurie mokėtų ne tik anglų, bet ir ispanų, prancūzų, italų ar skandinavų kalbas. „Šių šalių verslo partneriai ypač vertina ir nori dirbti su tais, kurie moka jų gimtąją kalbą. Radę tokius partnerius, kartais jiems patys atveda naujų klientų. Didelis privalumas yra ir rusų kalba. Ypač dėl to, kad pažįstame šios šalies mentalitetą, žinome papročius. Dėl to rusai ir mėgsta dirbti su lietuviais. Šioje konkurencinėje kovoje mes laimime prieš estus ir latvius“, – „Bod Group“ direktorius.

„Tiesioginis verslo ir mokslo dialogas šiandien yra būtinas. Norėdami jį suaktyvinti pradėjome diskusijų ciklą. Mums svarbu žinoti, ko iš mūsų tikisi verslas, ką reikėtų tobulinti studijų programose, kokius mokymus organizuoti. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką po pokalbių su verslo atstovais supratę, kad verslui yra reikalingi rusų kalbą mokantys jaunuoliai, o šiais laikais retas ją moka, į studijų programų pasirenkamųjų dalykų sąrašą papildėme šia užsienio kalba.

Verslo atstovams tokios diskusijos leidžia geriau suprasti švietimo sistemą ir mokslo institucijų galimybes rengiant ne tik studijų, bet ir partnerystės mokymų programas konkrečioms verslo įmonėms “, - įsitikinusi VU TVM direktoriaus pavaduotoja vadovų studijoms ir mokymui Birutė Miškinienė.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Všį „Investuok Lietuvoje“, Švietimo ir mokslo ministerijos, SEB banko, „Barclays“ banko, Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva ir kitų įmonių atstovai.