Ne taip seniai gan darniai kibę į atlapus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui (TMID) auklėdami, kad jis netinkamai elgiasi su užsienio lietuviais bei Lietuvos jiems skiriamais pinigais, šiandien svetur gyvenantys tautiečiai atrodo persigalvojo – ėmėsi uoliai ginti minėtą departamentą.

Jokiu būdu negalima sakyti, kad absoliučiai visų šalių bendruomenių vadovai buvo nepatenkinti TMID darbu, lygiai kaip ir dabar ne visi jų nusigando galimo rūpesčio emigrantais perdavimo Užsienio reikalų ministerijai. Tačiau visgi panašu, kad nemaža dalis tautiečių pajuto, kad jų kritika TMID, tapo šakos ant kurios patys sėdi kirtimu.

Be to, jau ir seniau piktindamiesi vienokia ar kitokia departamento veikla, svetur gyvenantys tautiečiai tikėjosi, kad departamentas bus padalintas į dvi dalis – tautinės mažumos atskirtos nuo užsienio lietuvių. Tačiau naujoji Vyriausybė pasišovė rūpestį emigrantais paskirti Užsienio reikalų, o tautinėmis mažumomis – Kultūros ministerijai.

Pirmoji į tai sureagavo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė išplatinusi pranešimą, kuriame kviečia naujuosius valdžios vyrus sėsti pokalbiui, kurio metu paaiškintų, jog išeiviai norėtų atskiro departamento savo reikalams.

Laišku į Prezidentą, Ministrą Pirmininką bei Seimo pirmininką kreipėsi ir Europos kraštų (Airijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos, Vengrijos) bendruomenių vadovai, kurie irgi prašo nenaikinti TMID, o tik performuoti jį į Užsienio lietuvių departamentą.

Prašyme teigiama, jog perdavus išeivijos reikalų koordinavimą Užsienio reikalų ministerijai (URM), kurios iki šiol pagrindinės veiklos kryptys buvusios dalyvauti formuojant valstybės užsienio politiką ir atstovauti Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtiems interesams ir juos ginti tarptautinėse organizacijose bei užsienio valstybėse, dings vienos iš pagrindinių lietuvybės palaikymo priemonių – lituanistinis švietimas bei užsienio lietuvių kultūrinė veikla, kuriuos ypač aktyviai ilgą rėmė ir koordinavo būtent TMID.

„Kalbame apie šimtą mokytojų, dirbančių lietuviškose mokyklose 11 užsienio valstybių, kuruojamus aukštųjų mokyklų lituanistikos ar baltistikos centrus, lietuvių švietimo kultūros įstaigas. Pagaliau ir apie porą šimtų šeštadieninių lituanistinių mokyklėlių, kurių savanoriams mokytojams TMID rengė konferencijas ir seminarus, kuriuose buvo keičiamasi informacija bei darbo patirtimi neformalaus lituanistinio švietimo klausimais.

Mokyklėlės aprūpinamos metodine medžiaga ir programomis. Užsienio lietuvių bendruomenės skatinamos steigti lietuviškus kultūros ir informacinius centrus, padedama joms rengti ir įgyvendinti lietuvių kultūrą pristatančias programas, kultūros dienas, skatinama užsienio lietuvių jaunimo veikla“, – rašoma Europos lietuvių bendruomenių laiške.

Senojo žemyno lietuviai sakosi esą labai susirūpinę dėl to, ar susiformuos tokie glaudūs ir efektyvūs ryšiai, kokie jau yra nusistovėję tarp TMID ir kraštų lietuvių bendruomenių, ir kiek tam reikės laiko, kai išeivijos reikalais, įskaitant ir švietimą, pradės rūpintis Užsienio reikalų ministerija ar jos padalinys.

„Ar toks pakeitimas reikštų, jog tiesioginiai ministerijos atstovai krašte ryšiams su bendruomenėmis būtų Ambasados. Tik ar LR Ambasada su minimaliu darbuotojų skaičiumi didelėje valstybėje ar atstovaujanti Lietuvą keliose šalyse vienu metu, tuo pat metu galės bent atkreipti reikiamą dėmesį į Lietuvių bendruomenes tose šalyse? Ar besikurianti jauna lietuvių bendruomenė šalyje, kurioje nėra LR Ambasados, sulauks reikiamo dėmesio ir laiku? Šiuo metu ryšiai tarp kraštų lietuvių bendruomenių ir TMID yra glaudūs?“ – klausimus naujajai valdžiai kelia Europos lietuvių bendruomenių vadovai.

Jie teigia norį, kad TMID, kuris turi didžiulį įdirbį, būtų reorganizuotas į tiesiogiai pavaldų Ministrui Pirmininkui Užsienio lietuvių reikalų departamentą.

Dar prieš gaudami minėtą kreipimąsi sužinojome, jog išgirdę apie Vyriausybės planus naikinti TMID užsienio lietuvių vadovai ėmė tarpusavyje intensyviai diskutuoti, užvirė tikras nuomonių katilas. Tad nusprendėme pasidomėti atskirų kraštų atstovų pozicijomis aptariamu klausimu. Skaitytojams pateikiama tas, kurių sulaukėme. Reikėtų pastebėti, kad domėjomės ir Šiaurės bei Pietų Amerikos opinijomis, tačiau atsakymų iš jų negavome.

Lietuvių-islandų bendruomenės valdybos pirmininkė Inga Minelgaitė

TMID yra pati organizuočiausia valstybinė institucija Lietuvoje, iš visų kitų, su kuriomis man teko turėti reikalų (o teko turėti su daugeliu). TMID darbuotojų kolektyvo profesionalumas, skatinimas bendruomenes veikti lietuviškumo puoselėjimo ir Lietuvos įvaizdžio formavimo linkme yra stebinančiai sėkmingas. Netikiu, jog naujai įkurta, perkurta ar „sujungta“ organizacija galėtų funkcionuoti geriau nei tai darė TMID.

Lietuvių-islandų bendruomenė yra viena aktyviausių iš visų užsienio bendruomenių Islandijoje. Nors mūsų organizacija jungia nuostabius žmones, galiu atsakingai teigti, jog be TMID tiek daug ir tokių vertingų darbų nebūtume nuveikę. Nuoširdžiai tikiuosi, jog TMID bus išsaugotas toks, koks yra, nemanau, jog TMID funkcijų perdavimas URM ar PLB duotų geresnių rezultatų lietuviškumo puoselėjimo srityje.

Živilė Ilgūnaitė, Jungtinės Karalystės lietuvių sąjungos valdybos pirmininkė

Mes tikrai gerokai nustebome, susipažinę su naujosios Vyriausybės programa, kur gana griežtai skamba, kad „Iki 2009 m. birželio 1 d. panaikinsime Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išeivijos reikalų koordinavimą perduodami Užsienio reikalų ministerijai ir Tautinių mažumų reikalų koordinavimą Kultūros ministerijai“.

Kartais pasikeitimai yra labai naudingi, kai jie yra apgalvoti ir aptarti. Šis atvejis kitoks. Departamento veikla yra labai reikalinga užsienio lietuviams. Sukurta veiklos sistema, dirba puiki komanda, kuri prisideda prie visų bendruomeninių idėjų ir projektų įgyvendinimo, nuo lituanistinio švietimo iki lietuviškos veiklos kraštuose. Departamentas - tai ryšys su Lietuva, jos atstovavimas, bendri projektai, seminarai ir konferencijos - veikla, kuri tenkina užsienio lietuvių lūkesčius.

Visiškai nesuprantamas noras kurti naują struktūrą ar prijungti prie Užsienio reikalų ministerijos, ypatingai šiuo metu, kai Lietuvos žmonėms yra didesnių rūpesčių pasaulinės finansų krizės akivaizdoje.

Rasa Pauliukaitė, laikinai einanti Portugalijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės pareigas

Tai veikiau yra Portugalijos lietuvių bendruomenės Valdybos nuomonė: Mes manome, kad geriau tai būtų atskiras departamentas užsienio lietuviams.

Birutė Nenartavičiūtė, Rusijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė

Mano supratimu, TMID šiandien suformuota jauna, profesionali ir tinkamai orientuota komanda. Visi praėję konkursus ir jau įgiję praktinio darbo įgūdžių ir su mažumomis Lietuvoje, ir su išeivija. Parengta kartu su kitomis žinybomis ir specialistais tolimesnes veiklos koncepcija. Valstybės lėšos skirstomos per Koordinacinę tarybą, kurios sudėtyje yra visų suinteresuotų žinybų atstovai. Maksimaliai aukštas TMID kaip valstybinės institucijos statusas. Ko dar reikia?

Visos reorganizacijos – tik papildomos išlaidos iš valstybės biudžeto. Ar gali šiandieninėje Lietuvoje tikslas pateisinti priemones – parodys laikas… Užjaučiu Kultūros ministeriją, kuri gali gauti „dovanų“ gabalą TMID, Turizmo departamentą ir gal dar ką nors tokio visiškai nespecifiško… Kaip išeivijos departamentas įsirašytų į URM struktūrą ir veiklos, ir finansavimo prasme – nesiimu spręsti. Bet prie visų šitų projektų kyla noras dar pasiūlyti įkurti Išeivijos ministeriją užsienyje…

Linas Maknavičius, Prancūzijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas

Vienybės vardan, aš irgi pasirašiau Europos lietuvių bendruomenių laišką, kaip ir dauguma kitų, tuo labiau, kad ir PLB valdybos pozicija ta pati - turėti Užsienio lietuvių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV).

Tik mano nuomonė labiau niuansuota - nemanau, kad atsitiktų didelė tragedija, jei šie reikalai būtų patikėti URM, daug kitų šalių taip tvarkosi su savo diaspora, nes taip patogiau (tik atrodo, kad Lietuvos URM, išskyrus patį ministrą Vygaudą Ušacką, papildoma našta dėl užsienio lietuvių užsikrauti nelabai kas nori).

Tiksliau, aš premjero Andriaus Kubiliaus vietoje irgi taip daryčiau, kad šitie kontraversiškai Lietuvoje vis dar vertinami ryšiai su užsienio lietuviais mažiau badytų akis visuomenėje šiais visuotinės krizės ir taupymo laikais.

Vienok, reikia pripažinti, kad atskiras departamentas prie LRV turėtų didesnių galių nei URM kontorėlė, o svarbiausia, koks sprendimas bebūtų, kad įdirbis ir specialistai pereitų į tą naują struktūrą, ir taip ryšys būtų išlaikytas.

Jūratė Caspersen, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė

Mano nuomone, geriausias variantas - atskiras departamentas užsienio lietuviams prie Vyriausybės. Tautinės mažumos TMID man visai nemaišė, jos gyveno savo gyvenimą, mes - savo. Atskiri žmonės buvo atsakingi už atskirus darbus, bet suprantu argumentus ir tų, kurie norėjo perskirti.

Vis tik yra apie 1 mln. užsienio lietuvių ir jie savo egzistencija ir savo veikla nusipelno atskiro departamento. Gan svarbu, kad jis būtų pavaldus Ministrui pirmininkui, o ne kokiai tai ministerijai. Todėl esu prieš tai, kad būtume pavaldūs Užsienio reikalų ministerija (URM).

Pirmiausia dėl to, kad mes jau su jais seniai ieškome dialogo ir bendradarbiaujame. Puikiai žinom jų sistemą ir darbo metodus ir jie yra daug kur priešingi mūsiškiams. Ten dirba valdiški žmonės, skirti vienai šaliai 3 metams, o mes visuomenininkai, gyvenantys toje šalyje. Ir jei koks iš jų nori Lietuvai ką gero padaryti, tik atvykęs eina susipažinti su bendruomene, bet dauguma jaučiasi viršesni, tai taip ir išvažiuoja nei susipažinę, nei ką gero mums ar Lietuvai padarę.

Gal dėl to, kad žinome mūsų bendradarbiavimo stiprias ir silpnas vietas, nemanau, kad kada nors veiktų tokia sistema, kad ambasados šalyse imtų mums pasakoti ką ir kaip daryti, o dar baisiau, jei imtų spręsti kokį projektą finansuoti ir kokį - ne. Be to, URM yra atsakingas už Lietuvos reprezentaciją diplomatiškai, jie yra teisinėse ribose ginantys Lietuvos piliečius. Bendruomenių veikla yra visa apimanti: ypač stiprus švietimas, kultūra, tapatybė. URM veikla yra per siaura būti mūsų galva. Todėl pasikartosiu: turi būti atskiras departamentas prie Vyriausybės, kaip ir buvo.

Kitas klausimas, kuris mane labai jaudina, tai esančio TMID darbuotojų įdirbio nepraradimas. Jie turi į naują struktūrą įdarbinti visus iki šiol dirbančius Užsienio lietuvių skyriaus žmones. Mes jau pakankamai laukėm, kol pagaliau pradėjome „susikalbėti“. Lietuviškai mes kalbėjome visą laiką, bet vis tiek ne visad supratome vieni kitus. Jų lankymasis kitose šalyse ir seminarų organizavimas pagal mūsų poreikius ir reikalavimus atvėrė akis, ko tiems užsienyje gyvenantiems reikia ir kodėl jie tokie yra, kokie jie yra. Ir vis tik manau, kad būtų be galo gaila prarasti, kas jau ištreniruota, išmokta.