Laura Masiulytė

Prisimenu, kai buvau jaunesnė, vieną vasarą atostogavau su artimaisiais Palangoje. Visi deginasi saulėje, maudosi Baltijos vandenyse ir demonstruoja apnuogitas figūras, toli gražu ne tokias, kaip ant žurnalų viršelių. Staiga vienos draugės, dviejų dukrų mamos, vyras sako savo žmonai: „Na, motin, tau jau reiktų „karkas“ mest“. Gal ta frazė ir nebūtų tokia menka ir įžeidi, jei ją sakytų apoloniško sudėjimo vyriškis, bet kai vyras pro pilvą savo pėdų nemato, už tokią repliką liežuvis nupūti galėtų.

Ar skaitote straipsnius apie lieknėjimą ir dietas? Net jei tuo nesidomite, vargu, ar galima tokių publikacijų išvengti, nes, orams atšilus, visa žiniasklaida jų pilna. Net jei sulieknėti ir nesiekiate, paskaitykite kartais. Pastebėsite, jog daugelyje iš jų į skaitytoją kreipiamasi moteriškąja gimine.

Taip, nutukimas yra aktuali problema. Ne tik dėl to, kad stambus žmogus daugeliui neatrodo labai estetiškai, bet ir dėl to, kad viršsvoris sveikatai į naudą neatsiliepia. Stambūs žmonės apsunkina savo širdies veiklą, kvėpavimo sistemą, sunkiau juda, greičiau pavargsta, suteikia galimybę progresuoti kai kurioms lėtinėms ligoms. Statistikos duomenimis, Lietuvoje apie trečdalis žmonių turi didesnį ar mažesnį viršsvorį. Jungtinėje Karalystėje padėtis dar rimtesnė ir dalis medikų nutukimą prilygina vienodai rimtai problemai kaip globalinis atšilimas. BBC skelbia, jog vien tik Anglijoje nutukimas kasmet būna daugiau nei 30tūkst. mirčių priežastis.

Taigi kad ir kaip besiskųstumėme infliacija, šlubuojančia ekonomika ir sunkiu gyvenimu, faktas tas, jog gal kasdien į restoraną ir neiname, bet tikrai ne duona ir vandeniu gyvi esame. Ką anksčiau, ypač sovietiniais laikais, valgydavome tik švenčių metu, šiandien ant stalo dedame kone kasdien. Juk valgymas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų.

Bet malonu tol, kol orai neatšyla ir nepasižiūrime į veidrodį. Suplanuotas savaitgalis prie ežero, atostogos prie jūros... ir tuomet prasideda dietų maratonas, kuris sveikatai ne tik ne naudingas, bet dažnai net žalingas. O valiai „išsekus“ ir vėl pradėjus valgyti tai, ko nori, kiek nori ir kada nori, numesti kilogramai atauga su kaupu. Amžina problema. Numesti svorį nelengva, išlaikyti – dar sunkiau. Būti liekniems norisi, bet skaniai pavalgyti norisi labiau. Lyg užburtas ratas.

Bet šio blogo tikslas nebuvo pakalbėti apie storėjimo ar lieknėjimo problemas. Aš keliu klausimą, kodėl dietų straipsniuose kreipiamasi į moteris, kodėl ant lieknėjimo produktų vaizduojamos tik moteriškos figūros, kodėl storuliai vyrai drįsta sakyti pastabas viršsvorį turinčioms žmonoms? Kodėl yra daug moterų, kurios išverda cepelinus, bet pačios jų nevalgo? Kodėl tik moterys turi kentėti ir nevalgyti pilna burna to, ko norisi? „Gražiam vyrui ir snarg... po nosim tinka“? Ar nemanote, jog truputi „atgyvenusi“ tokia lietuvių liaudies išmintis? Jei vyras nori, kad žmona atrodytų kaip Angelina Julie, ar neturėtų ir pats pasistengti priartėti prie Brado Pitto išvaizdos?

Tiesa ta, jog geriausia yra rasti tą vadinamą „aukso viduriuką“, kad mūsų lieknumas ar stambumas būtų sveikas. Ir tai turėtų būti aktualu abiejų lyčių atstovams. Mieli vyrai, nesijuokite iš moterų dėl celiulito, kai ant pačių pilvo kelnės nebesilaiko. Būkime supratingesni vertindami kitus ir būkime griežtesni sau kaskart, kai į pirkinių vežimėlį dedamės tortą, traškučių pakelį ar kitą menkavertį „skanėstą“.