Emigrantų elitas į Lietuvą nenori grįžti ne dėl ekonominių priežasčių. Elitui priklausantys emigrantai labiau akcentuoja prastą Lietuvos psichologinį klimatą, tolerancijos bei pagarbos žmogui trūkumą.

Tai parodė antradienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyti užsienio lietuvių apklausos rezultatai.

Apklausa atskleidė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą ne mažiau nei ekonominiai aspektai svarbūs psichologinio klimato Lietuvoje pokyčiai, didesnė tolerancija bei pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo sugebėjimus. Šiuos veiksnius nurodė 38 proc. respondentų.

Kaip kiti svarbūs veiksniai sugrįžti įvardijami šalies gerovės ekonominis augimas (33 proc.). 27 proc. apklaustųjų nurodo norintys, kad grįžus jų darbo užmokesčio dydis būtų panašus į užsienyje gaunamą atlyginimą.

Taip pat gana reikšmingi veiksniai yra tikėjimas, kad užtenka asmeninių pastangų savo tikslams pasiekti bei planams įgyvendinti (21 proc.). 17 proc. norėtų darbdavių požiūrio į žmogų pokyčių.

Koks Lietuvos įvaizdis užsienyje

Apklausos dalyvių taip pat buvo prašoma įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje. Daugiau nei pusė apklaustųjų atsakė, kad jų gyvenamoje šalyje jis yra patenkinamas arba geras, 35 proc. nuomone – blogas. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvos žinomumas nepakito, šiek tiek daugiau buvo manančių, kad jis pagerėjo.

Užsienio lietuviai taip pat nurodė patys prisidedantys prie teigiamų pokyčių Lietuvoje. 54 proc. sakė garsinę Lietuvą toje valstybėje, kurioje gyvena, 44 proc. rėmė Lietuvoje likusius giminaičius, 20 proc. nurodė padėję užmegzti kontaktus tarp jų buvimo šalies ir Lietuvos atstovų.

Net 89 proc. užsienio lietuvių nurodė, kad domisi įvykiais Lietuvoje. Net 90 proc. pagrindiniu informacijos šaltiniu nurodė internetą, gerokai rečiau renkamasi radiją ir televiziją. Lietuvišką televiziją žiūri 39 proc. apklaustųjų, dažniau ji žiūrima per internetą.

Absoliučiai daugumai užsienio lietuvių (79 proc.) yra svarbus lietuvybės išlaikymas. 42 proc. užsienio lietuvių, turinčių vaikų iki 18 metų amžiaus, nurodė, kad jų vaikai naudojasi lituanistinio švietimo galimybėmis.

Tai tik emigravusio elito nuomonė

Apklausą atlikusio tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys neslėpė nustebęs dėl gautų rezultatų. Pasak V. Gaidžio, iki šiol manyta, kad daugiau emigraciją lemia materialiniai dalykai – atrodydavo, žmonės susitaupys ir grįš. Tačiau paaiškėjo, kad labiau norima daugiau tolerancijos ir pagarbos žmogui.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas profesorius Vytis Čiubrinskas atkreipė dėmesį, kad tyrimas atliktas kiek neproporcingai: apklausta daug respondentų iš Belgijos (10 proc.) ir Liuksemburgo (6 proc.), tuo metu daugybę emigrantų iš Lietuvos priglaudusios Airija ir Ispanija teturi 3 ir 4 proc. Daugiausia apklausta žmonių su aukštuoju išsilavinimu (86 proc.). Pagal socialines grupes dominuoja specialistai, tarnautojai, verslininkai, vadovai, menininkai ir autoriai. Iš viso šios grupės sudaro 69 proc. apklaustųjų.

„Žodžiu, tai elitistinis diasporos paveikslas, neįtraukiantis masinės darbo migracijos paveikslo, labiau kalbantis apie protų nutekėjimą, o ne apie šiuolaikinės ekonominės migracijos srautus. Bet, kaip puikiai paaiškino projekto vadovas, iš tikrųjų buvo daugiausia remtasi aktyviais žmonėmis“, – kalbėjo V. Čiubrinskas.

Pasak B. Čiubrinsko, tyrimas nuteikia optimistiškai, tačiau tai, kad apklausoje beveik nėra paprastų žmonių balso, optimizmą dėl emigrantų saistymosi su viešuoju Lietuvos gyvenimu, lietuvybės išlaikymo šiek tiek smukdo.

URM teigimu, apklausa atlikta siekiant išsiaiškinti esamą užsienio šalyse gyvenančių lietuvių būklę, lūkesčius, planus, nustatyti užsienio lietuvių poreikius lietuvybės išlaikymo, dalyvavimo valstybės gyvenime ir valstybės teikiamų viešųjų paslaugų atžvilgiu. Atlikus apklausą tikimasi įvardyti kliūtis, su kuriomis užsienio lietuviai susiduria bendradarbiaudami su Lietuva, identifikuoti sritis, kuriose jie norėtų ir galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių mūsų šalyje.

Internetinę apklausą ministerijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausoje iš viso dalyvavo 711 užsienio lietuvių, kurie užsienyje praleido ne mažiau nei pusmetį. Apie 70 proc. respondentų buvo iš Europos Sąjungos šalių (daugiausia Jungtinės Karalystės, Belgijos, Švedijos), likę – iš kitų pasaulio šalių, daugiausia JAV.