Personalo atrankos specialistai pastebi, kad lietuviai yra itin sėslūs žmonės. Jei Vakaruose įprasta į darbą važiuoti 50 ar net daugiau kilometrų, Lietuvos gyventojai dažniau renkasi prasčiau apmokamą darbą ar net sėdėjimą namuose, nei naudojasi galimybe darbo ieškoti kituose miestuose.

Dažna Lietuvos įmonė savo darbuotojams kompensuoja transporto išlaidas, o įmonės automobilis tapo papildomu būdu didinti darbuotojų lojalumą. Dažnai automobilis siūlomas ne tik įmonės vadovui ar daug keliaujantiems vadybininkams, bet ir paklausiems specialistams, kuriuos lengvai gali pervilioti konkurentai.

Važinėti nelinkę

Nors Lietuvos didmiesčiuose nedarbo problema nėra tokia aštri, provincijoje stebima įdomi situacija.

Dažnas investuotojas skundžiasi, kad negali pradėti verslo, nes toliau nuo didesnių miestų nepavyks rasti darbuotojų. Tuo pat metu būtent kaimo vietovėse nedarbo problema yra aštriausia.

ES vykdo jaunimo mobilumą skatinančius projektus, tačiau kol kas jaunus žmones priversti žvelgti plačiau savo kiemo nėra taip paprasta. Vieną tokių projektų vykdantis VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ direktorius Žydrūnas Šipka teigė, kad jaunimas į kitus miestus dirbti ar savanoriauti nenoriai vyksta net tuo atveju, kai kelionė jiems kompensuojama.

„Daug priklauso ir nuo to, kur asmuo gyvena. Bene sunkiausiai pasiekiami atokiau gyvenantys jaunuoliai, kurie nėra motyvuoti toli važinėti į darbą ar savanorišką veiklą. Už tokį važinėjimą galima gauti kompensaciją, tačiau ji jų nedomina. Kita vertus, valstybė tokiems asmenims įtraukti į darbo rinką ir turėtų skirti didžiausią dėmesį“, – teigė jis.

Atstumas iki toliau esančios darbovietės tampa neįveikiama kliūtimi ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Net gavę patrauklų pasiūlymą jei dažniausiai nelinkę kelionėms gaišti savo laiko.

Prasta infrastruktūra

„Grafton Recruitment Lietuva“ Personalo atrankų konsultantė Rūta Jančytė teigė, kad didesnės kompanijos rūpinasi darbuotojų nuvežimu, jeigu darbo vietą pasiekti sunkiau. Taip pat darbuotojams kompensuojamos išlaidos degalams arba jiems tiesiog pasiūlomas didesnis atlyginimas, žinant, kad dalį jo teks skirti transportui.

„Atrankų metu pastebiu, kad kandidatai tikrai nesidžiaugia, jei darbo vieta yra toli. Užsienyje iki darbovietės važiuoti šimtą kilometrų yra įprasta, tuo tarpu Lietuvoje tokie atvejai reti. Yra žmonių, kurie važinėja ir tokius atstumus, bet labai dažnai jie yra lengvi taikiniai personalo atrankos specialistams. Juos pervilioti lengviausia pasiūlius panašią darbo vietą arčiau namų“, – sakė personalo atrankos specialistė.

Pasak jos, mažas lietuvių mobilumas susijęs ne tik su mūsų kultūra, bet ir su gana prasta infrastruktūra. Pavyzdžiui, Airijoje išvystyti aplinkkeliai, kuriuose leidžiamas didesnis greitis. Tuo tarpu Lietuvoje iš didesnių miestų išvažiuoti gali užtrukti valandą rytinio piko metu.

Automobiliu „pririša“ darbuotoją

R.Jančytė teigė, kad automobilis kaip darbuotojo motyvavimo priemonė populiarėja. Dažniausiai įmonės automobiliai skiriami vadybininkams, kurie turi nemažai judėti darbo metu, tačiau kai kuriais atvejais tai siūloma ir kaip darbuotojų pritraukimo priemonė.

„Paklausiam IT specialistui įmonės automobilis gali būti pasiūlomas, nes tai papildomas būdas didinti darbuotojo lojalumą ir jį labiau „prisirišti“. Tokių kandidatų teko matyti ne vieną. Žmogui labai patogu, kad bendrovė pasirūpina automobiliu, servisu, degalų kortele. Į kitą įmonę, kurioje to nėra, jie nebenori eiti“, – sakė pašnekovė.

Dažnai įmonių vadovams labai svarbu, kad darbuotojai vairuotų automobilį. Neretai įmonė iš darbuotojo nuomojasi transporto priemonę. „Vis daugiau specialistų priversti daugiau judėti pas klientus. Mobilumas didėja. Jeigu anksčiau atrodydavo, kad tarnybinį automobilį gali turėti tik direktorius ir pardavimų vadybininkas, tai dabar situacija keičiasi“, – minėjo R.Jančytė.

Ilgus atstumus įveikia vienetai

Darbo paieškos portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis teigė, kad darbuotojų problema kai kuriose Lietuvos vietose tikrai aštri.

„Žemesnių grandžių darbuotojams organizuojamos kelionės autobusais ar kitu transportu. Aukštesnių lygių darbuotojams siūlomi tarnybiniai automobiliai“, – jos sprendimo būdus pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, dažniausiai tarnybiniai automobiliai suteikiami ne todėl, kad darbovietė yra toli, o todėl, kad transporto priemonė būtina darbui. Taip pat tai yra gera motyvacijos priemonė.

T.Toleikio nuomone, visiškai suprantama, kodėl žmonės nenori savo gyvenimo laiko gaišti kelyje: „Atvejai, kai, pavyzdžiui, žmonės gyvena Kaune, o važinėja į Vilnių, yra pavieniai. Galima sakyti, kad lietuviai yra sėslesni ir darbo ieško arčiau namų. Kad ir šimto kilometrų kelionė kasdien atima tris valandas laiko ir reikalauja nemažų pastangų.“

Mobilumo problemą išspręs internetas

Darbuotojų vežiojimas autobusais vis dar aktualus gamykloms, tačiau vis mažiau aštrus biurams. Atstumus sparčiai mažina tobulėjančios technologijos.

„Mūsų portale rasite skelbimų, kuriuose siūlomas darbas namuose. Teoriškai, jau dabar technologijos sparčiai pažengusios ir labai nemažai daliai darbuotojų būtų galima dirbti iš namų, bet praktikoje taip nėra.

Darbas biure ir betarpiškas bendravimas turi savo privalumų. Vadovai vis dar renkasi tradicines darbo vietas.

Šiuo metu namuose siūloma dirbti daugiau mechaninį darbą – pavyzdžiui, suvedinėti duomenis. Toks darbas apmokamas pagal rezultatą, yra griežtai apibrėžti terminai“, – pasakojo T.Toleikis.