Kodėl teroro ataka Londone įvykdyta prie parlamento? 

Jei, kaip beveik neabejoja britų policija, mirtinas išpuolis prie Jungtinės Karalystės parlamento iš tiesų buvo teroristinis aktas, bus galima kalbėti apie nukrypimą nuo pastarųjų metų tendencijų kalbant apie atakas Vakaruose, rašo „The Atlantic“.

Pasaulyje, kuriame kovos su terorizmu tarnybos visą parą stebi įtartiną veiklą internete ir kuriame veikia „vieniši vilkai“, teroristai dažniausiai nenaudoja išmanių ginklų – kad neišsiduotų pareigūnams.

Tokiame pasaulyje nėra lengva smogti atidžiai saugomiems taikiniams. Todėl naudojami tokie lengvai pasiekiami ginklai kaip peiliai ir automobiliai, o smogiama į „minkštus“ taikinius – naktinius klubus, kalėdinius turgelius, Bastilijos dieną švenčiančią minią.

Po atakų Paryžiuje 2015 metų lapkritį „The Washington Post“ stebėjosi: „Nebuvo jokio vaizdavimo, kad puolamos galios struktūros – jie nebandė susprogdinti karo laivo, ambasados, kareivinių. Jie nepuolė vyriausybinių pastatų ar policijos nuovadų.

Žudikai taikėsi į besilinksminančius žmones – tuos, kurie vakarieniavo penktadienio vakarą, ėjo į koncertą ar stebėjo draugiškas Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynes.

Trečiadienį Londone užpuolikas irgi smogė neišradingai – jis turėjo du peilius ir sėdėjo ginklu paverstoje mašinoje. Tačiau taikiniu buvo pasirinkti kruopščiai visus metus saugomi Vestminsterio rūmai.

Aukų Londone buvo kur kas mažiau nei Paryžiuje, kur atakos nusinešė 130 žmonių gyvybes. Žinoma, visų pirma dėl to, kad staigiai reagavo policija – užpuolikui nepavyko patekti į parlamento pastato vidų.

Tačiau pasekmės vis tiek buvo jaučiamos: parlamentarai buvo uždaryti posėdžių salėje, o vėliau evakuoti. Premjerė Theresa May buvo skubiai išgabenta iš komplekso sidabriniu „Jaguar“. Aplink gulėjo sužeistieji.

„Taip, teroristai paprastai puola prastai ginamus taikinius, – rašo terorizmo ekspertas Benjaminas Cole'as. – Bet teroristinės grupuotės nuolat kuria planus, kaip įveikti gynybinius barjerus prie konkrečių taikinių.“

O tarp tokių taikinių – vyriausybiniai pastatai. Teroristai, anot B.Cole'o, visada siekia smogti „valstybės pamatams“ ir parodyti, kad „valstybė nesugeba apsaugoti savo politinių lyderių bei strateginių institucijų“.

Statistika rodo, kad vyriausybiniai objektai yra trečiasis pagal populiarumų teroristinių atakų taikinys visame pasaulyje nuo 1970 metų. Juos lenkia privati piliečių nuosavybė ir verslo objektai.

Kitas terorizmo ekspertas Bruce'as Hoffmanas, dirbantis Džordžtauno universitete, priminė teroristinės Airijos Respublikonų armijos (IRA) destrukcinę veiklą.

IRA devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rengė pasikėsinimus į Jungtinės Karalystės premjerus – Margaret Thatcher ir Johną Majorą.

„Atakos techniškai nepavyko, tačiau žiniasklaida atkreipė dėmesį į teroristus, jų tikslus ir įspūdingą sugebėjimą smogti Britanijos vyriausybės nervų centrui net tokiu metu, kai ženkliai sustiprintas saugumas“, – teigė B.Hoffmanas.

„Tada vienas Šiaurės Airijos policininkas teigė, kad IRA – visada vienu žingsniu priekyje“, – pridūrė ekspertas.

www.anglija.lt

Jei, kaip beveik neabejoja britų policija, mirtinas išpuolis prie Jungtinės Karalystės parlamento iš tiesų buvo teroristinis aktas, bus galima kalbėti apie nukrypimą nuo pastarųjų metų tendencijų kalbant apie atakas Vakaruose, rašo „The Atlantic“.

Pasaulyje, kuriame kovos su terorizmu tarnybos visą parą stebi įtartiną veiklą internete ir kuriame veikia „vieniši vilkai“, teroristai dažniausiai nenaudoja išmanių ginklų – kad neišsiduotų pareigūnams.

Tokiame pasaulyje nėra lengva smogti atidžiai saugomiems taikiniams. Todėl naudojami tokie lengvai pasiekiami ginklai kaip peiliai ir automobiliai, o smogiama į „minkštus“ taikinius – naktinius klubus, kalėdinius turgelius, Bastilijos dieną švenčiančią minią.

Po atakų Paryžiuje 2015 metų lapkritį „The Washington Post“ stebėjosi: „Nebuvo jokio vaizdavimo, kad puolamos galios struktūros – jie nebandė susprogdinti karo laivo, ambasados, kareivinių. Jie nepuolė vyriausybinių pastatų ar policijos nuovadų.

Žudikai taikėsi į besilinksminančius žmones – tuos, kurie vakarieniavo penktadienio vakarą, ėjo į koncertą ar stebėjo draugiškas Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynes.

Trečiadienį Londone užpuolikas irgi smogė neišradingai – jis turėjo du peilius ir sėdėjo ginklu paverstoje mašinoje. Tačiau taikiniu buvo pasirinkti kruopščiai visus metus saugomi Vestminsterio rūmai.

Aukų Londone buvo kur kas mažiau nei Paryžiuje, kur atakos nusinešė 130 žmonių gyvybes. Žinoma, visų pirma dėl to, kad staigiai reagavo policija – užpuolikui nepavyko patekti į parlamento pastato vidų.

Tačiau pasekmės vis tiek buvo jaučiamos: parlamentarai buvo uždaryti posėdžių salėje, o vėliau evakuoti. Premjerė Theresa May buvo skubiai išgabenta iš komplekso sidabriniu „Jaguar“. Aplink gulėjo sužeistieji.

„Taip, teroristai paprastai puola prastai ginamus taikinius, – rašo terorizmo ekspertas Benjaminas Cole'as. – Bet teroristinės grupuotės nuolat kuria planus, kaip įveikti gynybinius barjerus prie konkrečių taikinių.“

O tarp tokių taikinių – vyriausybiniai pastatai. Teroristai, anot B.Cole'o, visada siekia smogti „valstybės pamatams“ ir parodyti, kad „valstybė nesugeba apsaugoti savo politinių lyderių bei strateginių institucijų“.

Statistika rodo, kad vyriausybiniai objektai yra trečiasis pagal populiarumų teroristinių atakų taikinys visame pasaulyje nuo 1970 metų. Juos lenkia privati piliečių nuosavybė ir verslo objektai.

Kitas terorizmo ekspertas Bruce'as Hoffmanas, dirbantis Džordžtauno universitete, priminė teroristinės Airijos Respublikonų armijos (IRA) destrukcinę veiklą.

IRA devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rengė pasikėsinimus į Jungtinės Karalystės premjerus – Margaret Thatcher ir Johną Majorą.

„Atakos techniškai nepavyko, tačiau žiniasklaida atkreipė dėmesį į teroristus, jų tikslus ir įspūdingą sugebėjimą smogti Britanijos vyriausybės nervų centrui net tokiu metu, kai ženkliai sustiprintas saugumas“, – teigė B.Hoffmanas.

„Tada vienas Šiaurės Airijos policininkas teigė, kad IRA – visada vienu žingsniu priekyje“, – pridūrė ekspertas.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: