Vienas nuošaliausių Lietuvos miestų – Visaginas – iliustruoja šalies lengvosios pramonės problemą: norinčių dirbti sunkų, mažai apmokamą darbą – mažėja.

Nors Darbo biržos specialistai padirbėti prie konvejerio siunčia nuolat, siuvimo įmonėje „Visatex“ įsidarbina vos keli. Tačiau pirkėjų bendrovei netrūksta: nors prie fabriko veikianti parduotuvė dirba sutrumpintu grafiku ir tik šiokiadieniais, vyriški kostiumai po 200 litų sparčiai nyksta iš sandėlio.

Lietuvos darbo biržos Visagino skyriaus vedėjas Eugenijus Tamonis sako, kad siuvimo įmonėje niekas dirbti nenori, todėl bendrovės savininkai jau ne pirmus metus atsiveža siuvėjų iš Šri Lankos.

„Didžioji problema su įmone „Visatex“: ką besiunti ten dirbti, tai žmogus suserga, tai įvairių problemų patiria - įsidarbina vienetai, dėl to šrilankietės čia ir važiuoja. Kas nors Lietuvoje gali tokį kazusą sugalvoti: ateina siuvėja į personalo skyrių ir atneša prašymą atleisti iš darbo. Jos klausia, kas nutiko, juk ji gera siuvėja ir uždirba ganėtinai neblogai, o siuvėja atsako labai paprastai: vasara, man reikia 3-4 mėnesius pagyventi sodo namelyje, pailsėti, žemėje pasiknisti, aš rudenį ateisiu, jūs vis tiek mane priimsite. Ir žmogus išeina iš darbo, nes neapmokamų atostogų niekas tokiam laikotarpiui neišleidžia, o rudenį vėl prašosi priimamas atgal. Kartais įmonė užpyksta, bet dažniausiai gerąsias siuvėjas priima atgal, nes ką be jų darysi“, - situaciją nupasakoja E. Tamonis.

Pasak jo, būtent dėl to įmonė kasmet atsiveža apie 30 darbuotojų iš Šri Lankos, technologių buvo atsigabenusi iš Baltarusijos.

„Situaciją vertinu blogai – ir kaip Darbo biržos skyriaus vadovas, ir kaip miesto gyventojas. Lyg ir nesąmonė gaunasi: patys turime krūvas nedarbių, 1076 moterys ir 802 vyrai neturi darbo, tačiau, matyt, šios pramonės šakos siūlomas atlygis nebeatitinka žmonių poreikių. Jeigu siuvėjai būtų mokami 3-4 tūkst. Lt, gal problema ir išsispręstų savaime. Bet, kiek žinau, Lietuvoje siuvimo įmonėse liūdnas vaizdas visur“, - sako Darbo biržos Visagino skyriaus vadovas.

Anot jo, nors šrilankietės Lietuvoje uždirba šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą, joms ši suma atrodo patraukliai, o darbdaviams patinka azijiečių našumas.

„Žinoma, žmones iš toli atsivežti brangu, reikia ten skraidinti savo atstovus, daryti atrankas, tačiau tokių darbuotojų našumas yra žymiai didesnis. Jos jau paruoštos dirbti siuvėjomis ir prie darbo yra pratusios, galvą nulenkia ir dirba 8, 9 ar 10 valandų - kiek joms reikia. Žmonės atvažiuoja čia užsidirbti: jeigu Šri Lankoje per mėnesį jos uždirba 50 JAV dolerių, čia uždirba 500 JAV dol. ir gali išlaikyti ten esančias šeimas. Dažniausiai siuvėjos iš Šri Lankos keičiasi kas dvejus metus“, - pasakojo E. Tamonis.

Darbo biržos Visagino skyriaus vadovas sako, su įmonės vadovybe bendravęs ne kartą ir matęs įmonės pateiktą algų išklotinę: esą darbuotojai siuvimo pramonėje gali uždirbti nuo 800 iki 2 000 Lt, tačiau tai priklauso nuo darbuotojo pastangų. Nepaisant galimybių, įmonėje darbuotojai keičiasi dažnai.

Buvusi darbuotoja: mums moka mažai, o kostiumai – brangūs

Trumpam iš Jungtinės Karalystės į Visaginą grįžusi buvusi įmonės „Visatex“ darbuotoja Olga Kolesnikova teigia, kad ji iš darbo išėjo, nes darbas buvo sunkus, o atlyginimas – minimalus.

„Kelis kartus buvau priimta dirbti terminuotam triijų mėnesių laikotarpiui ir net jei nepadarydavau normos, vis tiek likdavau įmonėje dirbti ir kitam 3-ijų mėnesių laikotarpiui. Tokiomis terminuotomis sutartimis galima išdirbti ir metus, dvejus, tik kai paskelbiamos atostogos, pavyzdžiui, 2 savaičių, dirbantys pagal terminuotas sutartis už jas negauna pinigų“, - pasakojo ji.

Galiausiai moteris nusprendė, kad taip gyventi – per sunku ir išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, o dabar sako į Visaginą grįžtanti atostogoms, dažniausiai – šiltuoju metų laiku.

„Išvykau tuomet, kai prasidėjo krizė ir vienai operacijai skirtas laikas buvo sutrumpintas, o darbo norma – padidinta. Man nebeužteko laiko darbui padaryti, - sako ji. - Bet kai atvykstu, matau, kad situacija panaši, kaip ir buvo: žmonės „Visatex“ keičiasi, o „Visagino linijoje“ visi nori įsidarbinti šeimomis.“

Susitikti su įmonės „Visatex“ vadovybe nepavyko, tačiau bendrovės parduotuvėje galima apsilankyti kaip pirkėjams.

Parduotuvė prie fabriko - nereklamuojama. Atėjus prie apsaugos reikia pasakyti, kad norima nusipirkti kostiumą, tuomet ateina žmogus, pirkėją lydintis per įmonės teritoriją. Joje galima pamatyti dėžes su žinomais prekių ženklais, pavyzdžiui, „s.Oliver “. Atėjus į patalpą su sukabintais vyriškais kostiumais, pasakoma kostiumo kaina – 200 Lt. Tiesa, anot atlydėjusio darbuotojo, pasiūla – nedidele, daug kas jau išpirkta.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Linas Lasiauskas dėsto, jog per pastaruosius metus situacija nepasikeitė ir šiame sektoriuje dar trūksta apie 10 tūkst. darbuotojų, visgi Visagino atvejis – išskirtinis.

„Įmonė, veikianti Visagine, yra užsienio kapitalo ir darbuotojų atsiveža iš kitos šalies įmonės, kuri priklauso tai pačiai korporacijai. Tačiau tai nėra tipinis sprendimas bendram Lietuvos lengvosios pramonės sektoriui ir nemanau, kad turėtų būti, nes darbuotojų įvežimas iš trečiųjų šalių yra komplikuotas dėl leidimų dirbti ir gyventi“, - sako jis.

Visagino įmonė „Visatex“ įdarbina apie 600 darbuotojų.