Laisvas lietuviškas žodis gyvuoja jau 108 metus, tačiau brautis pro statomas užkardas jam darosi vis sunkiau. Dėl žodžio laisvės ir nuomonių įvairovės varžymo Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje sunerimę žmonės vakar paragino LRT vadovus trauktis iš postų.

Kraštui minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kelios dešimtys žmonių vakar vidurdienį susirinko prie Valstybės saugumo departamento (VSD) būstinės. Nuo jos prasidėjo eitynės „Siauro kelias“. Rankose laikydami butaforinę skydinę su užrašu „Siauro 110 KV skirstykla“ ir plakatus su užrašais „Teisė nežinoti“, „Valdžioje pinigais valdomos lėlės“, eitynių dalyviai triukšmingai pajudėjo LRT pastato S.Konarskio gatvėje link. Čia buvo surengta stilizuota sueiga „Duokim garo!“

Susirinkusieji reikalavo nacionalinį transliuotoją praturtinti nuomonėmis, nustoti skelbti tendencingą informaciją ir pagaliau paisyti viešojo intereso.

Protesto akcija baigta vienbalsiai pritarus vieno organizatorių rašytojo Liudviko Jakimavičiaus perskaitytam pareiškimui, kuriuo LRT vadovybė - generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, Lietuvos televizijos vadovas Rimvydas Paleckis ir naujienų tarnybos vairininkas Audrius Matonis - raginami atsistatydinti.

Surinko pažymėjimus

Vidurdienį prie VSD būstinės Vytenio gatvėje būriavosi kelios dešimtys žmonių, tarp jų buvo nemažai žurnalistų. Atskubėjęs saugumo pareigūnas iš jų pareikalavo darbo pažymėjimų. Juos surinkęs, dokumentus nusinešė į pastatą, o grįžęs pranešė, kad pažymėjimai buvo užregistruoti ir lakoniškai paaiškino, kad tokia esanti tvarka.

Kaip vėliau teigė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas, budėtojas registruoja visus, kurie bando patekti į departamento pastatą. Tačiau patikslinus, kad į VSD būstinę niekas iš žurnalistų patekti nė neketino, o tiesiog stoviniavo greta akcijos dalyvių, V.Makauskas kartojo, kad budintis pareigūnas vadovavosi nustatyta tvarka.

LRT - visų

Per akciją prie LRT kalbėjusi Nijolė Oželytė tvirtino, kad tikrųjų LRT problemų esmė glūdi anaiptol ne tik nacionalinio transliuotojo dabartinio generalinio direktoriaus asmenyje. „A.Siaurusevičiaus problema yra kiek kitokia. Tačiau jeigu televizija ir radijas yra visų, jiems turi vadovauti bent kiek platesnių pažiūrų žmogus“, - pabrėžė ji.

N.Oželytės tvirtinimu, Lietuvos problema tampa tendencingai pateikiama informacija apie svarbius Lietuvai įvykius, kaip kad drama Garliavoje, teismo procesas prieš signatarus Romualdą Ozolą, Bronislovą Genzelį ir visuomenininką Alvydą Medalinską.

„Po vasario 22 dieną vykusio mitingo prie prezidentūros vakare įsijungusi televizorių pasijutau kaip Rusijoje, kur informacija apie opozicinius renginius pateikiama analogiškai. Turėti tendencingą nacionalinio transliuotojo kryptį yra baisu“, - piktinosi Nepriklausomybės akto signatarė.

Nesuvokia viešojo intereso

Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas Povilas Gylys įsitikinęs, kad nacionalinis transliuotojas privalo atstovauti viešajam interesui, ypač kai rodomos laidos visuomenine tematika. Tačiau dabartinė kryptis - nutylėjimai, kitos nuomonės nepateikimas - skurdina informacinę erdvę ir gerokai prasilenkia su LRT misija.

Anot Ekonomistų asociacijos prezidento P.Gylio, tai ne tik jo asmeninė nuoskauda ir nuomonė - jis atstovaujantis platesniam ratui žmonių. Pavyzdžiui, ekonomistų bendruomenė mielai išklausytų ir kitas nuomones, ne tik LRT pateikiamą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų ar komercinių bankų atstovų. Vienos nuomonės teikimas jau yra savotiška dezinformacijos forma, teigia P.Gylys.

Jo nuomone, būtina keisti nacionalinio transliuotojo valdymo struktūrą. „Prisiminkime Artūro Račo bandymus per teismus išsireikalauti, kad jam, kaip LRT tarybos nariui, būtų leista susipažinti su finansiniais dokumentais. Jeigu tarybos nariui to padaryti neleidžiama, o kiti tyli, reikia keisti valdymo būdą. Taryboje turi būti žmonių, suvokiančių, kas yra viešasis interesas“, - pabrėžė Nepartinio demokratinio judėjimo lyderis.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją