Penkis scenarijus po britų pasitraukimo iš ES numačiusi Europa greičiausiai nesugebės žengti pokyčių link ir pasiliks prie pirmojo – nekeisti dabartinės politikos. Taip LRT.lt sako politologai Ramūnas Vilpišauskas bei Laurynas Kasčiūnas. Trečiasis scenarijus – „kelių greičių“ Europa, pasak L. Kasčiūno, yra labai skatinamas Vakarų Europos valstybių, tačiau ir pavojingiausias.

Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas Claude'as Junckeris praėjusią savaitę pateikė penkis ES po „Brexit“ ateities scenarijus. J. C. Junckeris vadinamąją Baltąją knygą (White Paper) pristatė Europos Parlamentui (EP), o vėliau visa tai bus pateikta 27 valstybių ES narių vadovams svarstyti per viršūnių susitikimą Romoje kovo 25 dieną.

Pavojingiausiu vadina trečiąjį scenarijų

Viename iš pateiktų scenarijų teigiama, kad galėtų atsirasti kelių greičių ES, kuomet kai kurios valstybės toliau dalyvautų „vienoje ar keliose savanoriškose koalicijose“ gynybos, vidaus saugumo, mokesčių ir teismų srityse. EK teigimu, šis kelias reiškia „27 valstybių ES vienybės išsaugojimą, paliekant tolesnio bendradarbiavimo galimybę toms, kurios nori“.

L. Kasčiūnas pastebi, kad ir iki šiol iš dalies ES buvo kelių greičių: „Kai kurios šalys rinkdavosi tuos greičius, kaip, pavyzdžiui, britai, danai. Danai, tarkime, nedalyvauja Europos saugumo ir gynybos politikos karinėje dimensijoje, nes supranta, kad NATO yra pagrindinis jų saugumo šaltinis. Dabar, akivaizdu, tai būtų daugiau priverstiniai du greičiai.

Manau, kad J. C. Junckerio siūlomas „dviejų greičių“ Europos scenarijus yra pavojingiausias, nes tai būtų pagalbinė priemonė judėti federalizacijos link. Tai būtų spaudimas ES šalims – arba einame kartu, arba jūs liekate ES periferija. Vyšegrado šalys tai labai jaučia ir akcentuoja. Matau, kad trečias scenarijus yra aktyviai „stumiamas“, ypač Vakarų Europos valstybių, tačiau tai yra ne greičių pasirinkimas, o įtampos viduje kėlimas.“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus R. Vilpišausko teigimu, vienas iš galimų trečiojo scenarijaus rezultatų galėtų būti federalizacija, tačiau mažai tikėtinas.

„Jei manytume, kad glaudesnis bendradarbiavimas tarp mažesnės ES šalių grupės galėtų vėliau išsiplėsti ir į kitas ES šalis, galima kalbėti apie federalizaciją arba federalizaciją mažesnėje grupėje, tačiau manau, kad tai menkai tikėtina. Užtenka pažiūrėti į iki šiol vykusius mėginimus integruotis mažesnėje valstybių grupėje.

Jau ne vienerius metus vyksta diskusijos tarp kai kurių euro zonos valstybių dėl finansinių sandėrių mokesčio, kurį EK yra senokai pasiūliusi, bet net ir 11 šalių iki šiol nepavyko susitarti dėl tokio mokesčio dydžio, jo taikymo taisyklių. Tai gerai iliustruoja, kaip sudėtinga susitarti dėl tokių klausimų, kurios trečiojo scenarijaus atveju EK mini kaip tuos, kuriuose galėtų vykti glaudesnis bendradarbiavimas“, – sako jis.

Vien tik bendrosios rinkos nenori EK

Antruoju scenarijumi po „Brexit“ EK numato, kad sumažėjusios Bendrijos egzistavimo pagrindu tampa bendroji rinka, atsisakant glaudesnės politinės integracijos. To seniai laukė Britanija, tikėdama, kad ES veiktų daug efektyviau kaip bendra ekonomika, jeigu nesivaikytų glaudesnės politinės sąjungos.

„Antrasis scenarijus yra panašus į britiškąją viziją. Tas scenarijus man artimas ideologiškai, nes juo aiškiai pasakoma, kad nacionalinės valstybės yra sau šeimininkės, tokiu atveju išsisprendžia visos demokratijos deficito, atstovavimo problemos.

Kita vertus, grįžti net ne kelis žingsnius, bet kelis etapus atgal būtų labai sudėtinga ir Lietuvai nenaudinga, nes tikrai yra sričių, kur mums reikia Europos. Tai įdomus, suprantamas, bet sunkiai įgyvendinamas ir nebūtinai atitinkantis mūsų interesus scenarijus“, – teigia L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu R. Vilpišauskas sako antrojo scenarijaus atveju aprašyme matantis didelį EK gudravimą, mėginant ypač akcentuoti neigiamas to scenarijaus pasekmes.

„Netgi pati vieningos rinkos sąvoka ten naudojama kitaip nei iki šiol: vieningas yra laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas, tačiau žmonių ir paslaugų laisvo judėjimo nelieka“, – pažymi jis.

L. Kasčiūnas: penktasis kelias prieštarautų mūsų valstybingumui

Penktuoju EK pateikia dar glaudesnio bendradarbiavimo scenarijų, valstybėms narėms nusprendus, kad nei jos, nei ES negali susidoroti su tarptautiniais iššūkiais ir sutinka „daugiau dalintis valdžia, ištekliais ir sprendimų priėmimu“. ES įstatymai atlieka didesnį vaidmenį, nustato daugiau piliečių teisių.

L. Kasčiūnas sako, kad penktasis modelis prieštarautų Lietuvos valstybingumui.

„Jis neatsako į daugybę fundamentalių klausimų dėl Europos integracijos. Kitaip tariant, negali tik fiziškai integruotis, kaip siūlo federalistai, reikia atsakyti į klausimą, kas yra Europa, ką ji gina, kokia jos tapatybė.

Penktasis scenarijus – tarsi valstybės formavimas. Į jį galima žiūrėti federalistiškai, kaip kai kurie Lietuvos federalistai – EK paverskime vyriausybe, EP duokime tiek teisių, kad jis būtų tarsi nacionalinis parlamentas, o ES Taryba, kur susirenka valstybių vadovai, būtų tarsi parlamento antrieji rūmai. Galima taip galvoti, tačiau aš tokią idėją atmetu, kadangi nėra atsakymo į klausimą, kas tokį procesą legitimuoja, kas tai federacijai atstovaus“, – kalba jis.

R. Vilpišauskas: ketvirtasis skamba patraukliai, bet realizuoti sudėtinga

Ketvirtuoju keliu EK įvardija siekį „daryti mažiau, efektyviau“. Vykdydama šį scenarijų, ES turėtų peržiūrėti ir susiaurinti darbotvarkę, pagrindinį dėmesį skirdama toms sritimis, kuriose akivaizdžiai gali būti naudos. Tarp tokių sričių išskiriamos technologinės inovacijos, prekyba, saugumas, imigracija, sienų kontrolė ir gynyba. ES atsitrauktų iš kitų – regioninės plėtros, sveikatos, darbo ar socialinės politikos sričių, palikdama jas nacionalinėms valdžios institucijoms.

Politologas Seimo narys L. Kasčiūnas sako, kad ketvirtas scenarijus jam atrodo įdomiausias.

„Scenarijus pasirinkti sritis, kur reikia dirbti, stiprinti integraciją man atrodo įdomiausias. Reikėtų kalbėti, kokios tai galėtų būti sritys, tačiau manau, kad tokios sritys, kaip energetinis saugumas, infrastruktūros integracija, transportas, turėtų būti labiau integruojamos. Kitaip tariant, tai būdas eiti Europos pažeidžiamumo mažinimo linkme“, – kalba L. Kasčiūnas.

R. Vilpišauskas mano, kad ES ir toliau judės įvairiomis kryptimis, išmėginant galimybes mažesnei grupei šalių integruotis giliau, taigi galvojant ir apie trečiąjį, ir apie ketvirtąjį scenarijų.

„Pastarasis turbūt daug kam skamba patraukliai, bet realizuoti jį yra sudėtinga. Susikoncentravimas ten, kur yra nauda iš bendro veiksmo, reikštų, kad reikia labai efektyviai įgyvendinti sprendimus, juos reikia labai gerai pasverti, atsiriboti nuo siaurų interesų. Tai bent jau bendrosios žemės ūkio politikos srityje, kuriai skiriama apie 40 proc. ES biudžeto, iki šiol nepadaroma. Taigi ketvirtojo scenarijaus tikimybė yra labai nedidelė“, – svarsto R. Vilpišauskas.

Labiausiai tikėtina – jokių didesnių pokyčių

Abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad labiausiai tikėtina baigtis – jokių didesnių pokyčių ES politikoje. Tai – pirmasis EK įvardytas scenarijus, kuriame teigiama, jog po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES likusios 27 Bendrijos valstybės ir toliau laikytųsi dabartinės politikos, pagrindinį dėmesį skirdamos reformoms, darbo vietų ir ekonomikos augimui, investicijoms.

Pasak R. Vilpišausko, labiausiai tikėtina, kad įgyvendinamas bus pirmas scenarijus, iš dalies persidengiantis su trečiuoju – kelių greičių Europos scenarijumi.

„Manau, kad labiausiai tikėtinas yra pirmasis, su trečiuoju persidengiantis ES raidos scenarijus. Euro zona yra mažesnės integracijos grupės pavyzdys, tokių pavyzdžių yra daugiau. Nemanau, kad kovo 25 ar metų pabaigoje bus priimtas konkretus susitarimas tarp visų ar dalies ES valstybių žengti visiškai naują žingsnį, integruojantis naujoje srityje, taip realizuojant trečią ar penktą scenarijų. Nemanau, kad tai yra tikėtina ir politiškai įmanoma, manau bus ir toliau kalbama apie poreikį bendrai spręsti tas problemas, su kuriomis susiduria visos arba daugelis ES šalių“, – kalba jis.

Labiausiai tikėtinu pirmąjį scenarijų vadina ir L. Kasčiūnas, primindamas, kad po sukrėtimų neretai kyla pasiūlymų keistis vajus, tačiau viskam nurimus grįžtama prie įprastos tvarkos.

„Turbūt pirmasis scenarijus bus tarsi atspirties taškas, tačiau labai svarbu, tokie scenarijai nebūtų pateikti kaip grynos formulės: už viso to turime matyt filosofinius, esminius demokratijai klausimus – kokia yra Europos tapatybė, kas jai atstovauja. Neatsakius į šiuos klausimus, bet koks didesnės integracijos scenarijus neturi prasmės“, – tikina L. Kasčiūnas.

Vilija Andrulevičiūtė