Kova su antkainiais: prekių, kainų ir lentelių labirintai  

Kol šalies vadovė ragina mažmenininkus būti atsakingus ir balansuoti kainas taip, kad nebrangtų būtiniausi maisto produktai, vartotojai gali sekti maisto produktų žaliavų supirkimo, pagaminto produkto didmenines bei mažmenines kainas. Tik ar iš to yra nauda vartotojui?

Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė su didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų vadovais aptarė maisto produktų brangimo priežastis ir galimybes mažinti jų kainas. Šalies vadovė paragino „Maxima“, „Iki“, Norfa“ bei „Rimi“ prekybos centrų vadovus būti socialiai atsakingais, rūpintis ne tik pelnu, bet ir visuomenės gerove.

Panašu, kad būta monologo, nes prekybos tinklų atstovai taip ir neatsakė, ką pasižadėjo valstybės vadovei.

Prezidentės iniciatyva Seimui jau pateiktos Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis už draudžiamus susitarimus, dėl kurių kyla produktų kainos, siūloma reikalauti asmeninės įmonių vadovų atsakomybės. Pataisomis taip pat siūloma padidinti baudas už draudžiamus susitarimus ir pailginti jų tyrimams taikomus senaties terminus.

Produktų kainos – naujoje svetainėje

Tikėdamasi praskaidrinti situaciją maisto produktų rinkoje, Konkurencijos taryba kartu su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪMPRIS) sukūrė svetainę. Šios institucijos stebės maisto produktų kainas Lietuvoje ir viešai skelbs didžiausių šalies prekybos tinklų pagrindinių produktų kainas.

Tinklalapyje produktukainos.lt nurodomos tiek vidutinės maisto produktų kainos visuose prekybos centruose ir turguose dabar ir prieš savaitę bei prieš metus, tiek kainų tik didžiuosiuose prekybos centruose vidurkis.

Atskirai nurodomos ir žaliavų, iš kurių gaminti produktai, supirkimo kainos, pagamintų produktų didmeninės kainos. Taip bendresnės kurios nors rinkos, pavyzdžiui, pieno kainos ir jų kitimo analizė. Visa tai ŽŪMPRIS darydavo ir anksčiau, tačiau dabar jos pateikiamos atskiroje svetainėje.

Pasak Viliaus Rekevičiaus, Žemės ūkio ministro Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo, informaciją tinklalapiui renka patys ŽŪMPRIS specialistai, ne prekybos tinklai ją siunčia. Be to, ketinama kartais keisti stebimus maisto produktus.

Daug lentelių – o naudos?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas sako, jog kainų skaičiuotojai išsikėlė sau labai sudėtingą uždavinį – sudėti apie 50 000–80 000 prekių tinklalapyje. Maža to, kad vartotojas jose susigaudytų ir dar pasidarytų tam tikras išvadas.

„Iš visų prekių reiktų atrinkti tokias prekes, kurios leistų vartotojui apsispręsti ir pasidaryti savo išvadas. Vartotojui paprastai rūpi labai konkreti prekė. O ta prekė neatsispindi kainų tinklalapyje, nes pirkėjas, nuėjęs į parduotuvę, greičiausiai už tokią kainą prekės ir neras, juk nurodytas kainų vidurkis, – komentuoja G. Kadziauskas. – Nenaudojamos trumpalaikių nuolaidų kainų vertės, o tai reiškia, kad tos akcijos, kuriomis vilioja vartotojus prekybos centrai mažesnėmis kainomis ir realiai mažesnėmis pardavinėja, čia neatsispindi.“

Siūlo kurti geresnę verslo aplinką smulkiesiems

Pasak jo, jei tikslas būtų informuoti apie galimybes nusipirkti pigiau, taip skatinant konkurenciją, tai jis to tikslo nepasiektų, nes kas savaitę prekybos centrų lankstinukai apie tai informuoja operatyviau ir tiksliau.

„Jei norima tik parodyti supirkimo, perdirbtos produkcijos ir mažmeninės prekybos kainą ir parodyti pabrangimą, teoriškai galima pačiam pasiskaičiuoti pabrangimą. O kokią praktinę reikšmę tai turi?“ – retoriškai klausia LLRI specialistas.

Ir čia pat atsako, toks kainų žinojimas nėra labai naudingas ta prasme, kad ir iki šiol žinojome, kad kažkiek kainuoja primelžti pieną, pagaminti kažkokį iš jo produktą ir parduoti.

„Iš esmės viso to sumanymo tikslas yra tai, kad toks kainų viešinimas padidins konkurenciją ir tai atliekama su išankstine nuomone, kad konkurencijos trūksta. Ar gali konkurenciją padidinti vartotojų informavimas apie tai, kad skirtingomis kainomis perdirbėjai perka iš žemdirbių?“ – svarstė G. Kadziauskas.

Jis siūlo atsisakyti išankstinio nusistatymo, kad kaina turi būti tam tikra.

„Nereikia iš anksto nusiteikti, kad grikių kaina apie 13 Lt/kg yra baisi. Ji baisi gali būti tik dėl to, kad mes lyginame su anksčiau buvusia kaina, bet, kita vertus, dabartinė kaina atitinka sąlygas: šiemet mažai užaugo grikių, tad mes turime kainą tokią, kokią turime.“

Laisvosios rinkos eksperto manymu, užuot svarčius apie galimą kainų reguliavimą geriau didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje. Jis pastebi, kad vis tik individualios veiklos, prekyba su verslo liudijimais, apmokestinimas sveikatos draudimo mokesčiu, prisidėjo prie konkurencijos sumažėjimo.

„Sunku pasakyti, kokią rinkos dalį smulkūs ir vidutiniai prekybininkai galėtų atsikovoti iš stambiųjų prekybos tinklų, tačiau kuo daugiau įvairaus tipo konkurentų bus – ar turgų, ar mažų parduotuvių, tuo ta rinka bus guvesnė“, – tikina G. Kadziauskas.

Anglija.lt

Kol šalies vadovė ragina mažmenininkus būti atsakingus ir balansuoti kainas taip, kad nebrangtų būtiniausi maisto produktai, vartotojai gali sekti maisto produktų žaliavų supirkimo, pagaminto produkto didmenines bei mažmenines kainas. Tik ar iš to yra nauda vartotojui?

Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė su didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų vadovais aptarė maisto produktų brangimo priežastis ir galimybes mažinti jų kainas. Šalies vadovė paragino „Maxima“, „Iki“, Norfa“ bei „Rimi“ prekybos centrų vadovus būti socialiai atsakingais, rūpintis ne tik pelnu, bet ir visuomenės gerove.

Panašu, kad būta monologo, nes prekybos tinklų atstovai taip ir neatsakė, ką pasižadėjo valstybės vadovei.

Prezidentės iniciatyva Seimui jau pateiktos Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis už draudžiamus susitarimus, dėl kurių kyla produktų kainos, siūloma reikalauti asmeninės įmonių vadovų atsakomybės. Pataisomis taip pat siūloma padidinti baudas už draudžiamus susitarimus ir pailginti jų tyrimams taikomus senaties terminus.

Produktų kainos – naujoje svetainėje

Tikėdamasi praskaidrinti situaciją maisto produktų rinkoje, Konkurencijos taryba kartu su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪMPRIS) sukūrė svetainę. Šios institucijos stebės maisto produktų kainas Lietuvoje ir viešai skelbs didžiausių šalies prekybos tinklų pagrindinių produktų kainas.

Tinklalapyje produktukainos.lt nurodomos tiek vidutinės maisto produktų kainos visuose prekybos centruose ir turguose dabar ir prieš savaitę bei prieš metus, tiek kainų tik didžiuosiuose prekybos centruose vidurkis.

Atskirai nurodomos ir žaliavų, iš kurių gaminti produktai, supirkimo kainos, pagamintų produktų didmeninės kainos. Taip bendresnės kurios nors rinkos, pavyzdžiui, pieno kainos ir jų kitimo analizė. Visa tai ŽŪMPRIS darydavo ir anksčiau, tačiau dabar jos pateikiamos atskiroje svetainėje.

Pasak Viliaus Rekevičiaus, Žemės ūkio ministro Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo, informaciją tinklalapiui renka patys ŽŪMPRIS specialistai, ne prekybos tinklai ją siunčia. Be to, ketinama kartais keisti stebimus maisto produktus.

Daug lentelių – o naudos?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas sako, jog kainų skaičiuotojai išsikėlė sau labai sudėtingą uždavinį – sudėti apie 50 000–80 000 prekių tinklalapyje. Maža to, kad vartotojas jose susigaudytų ir dar pasidarytų tam tikras išvadas.

„Iš visų prekių reiktų atrinkti tokias prekes, kurios leistų vartotojui apsispręsti ir pasidaryti savo išvadas. Vartotojui paprastai rūpi labai konkreti prekė. O ta prekė neatsispindi kainų tinklalapyje, nes pirkėjas, nuėjęs į parduotuvę, greičiausiai už tokią kainą prekės ir neras, juk nurodytas kainų vidurkis, – komentuoja G. Kadziauskas. – Nenaudojamos trumpalaikių nuolaidų kainų vertės, o tai reiškia, kad tos akcijos, kuriomis vilioja vartotojus prekybos centrai mažesnėmis kainomis ir realiai mažesnėmis pardavinėja, čia neatsispindi.“

Siūlo kurti geresnę verslo aplinką smulkiesiems

Pasak jo, jei tikslas būtų informuoti apie galimybes nusipirkti pigiau, taip skatinant konkurenciją, tai jis to tikslo nepasiektų, nes kas savaitę prekybos centrų lankstinukai apie tai informuoja operatyviau ir tiksliau.

„Jei norima tik parodyti supirkimo, perdirbtos produkcijos ir mažmeninės prekybos kainą ir parodyti pabrangimą, teoriškai galima pačiam pasiskaičiuoti pabrangimą. O kokią praktinę reikšmę tai turi?“ – retoriškai klausia LLRI specialistas.

Ir čia pat atsako, toks kainų žinojimas nėra labai naudingas ta prasme, kad ir iki šiol žinojome, kad kažkiek kainuoja primelžti pieną, pagaminti kažkokį iš jo produktą ir parduoti.

„Iš esmės viso to sumanymo tikslas yra tai, kad toks kainų viešinimas padidins konkurenciją ir tai atliekama su išankstine nuomone, kad konkurencijos trūksta. Ar gali konkurenciją padidinti vartotojų informavimas apie tai, kad skirtingomis kainomis perdirbėjai perka iš žemdirbių?“ – svarstė G. Kadziauskas.

Jis siūlo atsisakyti išankstinio nusistatymo, kad kaina turi būti tam tikra.

„Nereikia iš anksto nusiteikti, kad grikių kaina apie 13 Lt/kg yra baisi. Ji baisi gali būti tik dėl to, kad mes lyginame su anksčiau buvusia kaina, bet, kita vertus, dabartinė kaina atitinka sąlygas: šiemet mažai užaugo grikių, tad mes turime kainą tokią, kokią turime.“

Laisvosios rinkos eksperto manymu, užuot svarčius apie galimą kainų reguliavimą geriau didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje. Jis pastebi, kad vis tik individualios veiklos, prekyba su verslo liudijimais, apmokestinimas sveikatos draudimo mokesčiu, prisidėjo prie konkurencijos sumažėjimo.

„Sunku pasakyti, kokią rinkos dalį smulkūs ir vidutiniai prekybininkai galėtų atsikovoti iš stambiųjų prekybos tinklų, tačiau kuo daugiau įvairaus tipo konkurentų bus – ar turgų, ar mažų parduotuvių, tuo ta rinka bus guvesnė“, – tikina G. Kadziauskas.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: