Kovoje su jūros piratais – ir lietuviai [išskirtinis Anglija.lt reportažas] 

Ne per seniausiai laikraščių antraštės mirgėjo pranešimais apie prie Somalio krantų pagrobtus laivus. Ir nors šiemet neužfiksuota nė vienos atakos, piratų pavojus išlieka.
Kad išsiaiškintų, kodėl klesti piratavimas ir kuo čia dėti mūsų tautiečiai, Anglija.lt lankėsi ten, kur pakliūti beveik neįmanoma – štabe, iš kur koordinuojamos NATO bei Europos Sąjungos karinės operacijos.

Piratų antpuolių neišvengia ir lietuviai

Prieš penketą metų Lietuvoje pasklido žinia apie klaipėdietį laivo mechaniką, kuris, piratams užgrobus norvegų tanklaivį, buvo paimtas įkaitu. Į laisvę laivas su įgula buvo paleistas tik savininkams sumokėjus daugiau kaip dviejų milijonų dolerių išpirką.

Minėtas laivo mechanikas ne vienintelis Lietuvos pilietis, akis į akį susidūręs su piratais.

Su įvairių kompanijų tanklaiviais pasaulio vandenynus išmaišiusio kapitono Petro Rimkaus nuomone šiuolaikinis piratavimas yra gerai organizuotas nusikalstamas verslas.

“Tiesa, pastaruosius porą metų Somalio įlankoje gana ramu, tačiau saugumo reikalavimai išlieka griežti ir mes turime būti pasiruošę apsiginti nuo piratų”, – Anglija.lt portalui teigė kapitonas.

Prieš įplaukiant į Somalio įlanką, laivo įgula beveik dvi dienas skiria tam, kad apvyniotų viršutinio denio bortus spygliuota viela. Kiekvienas laivas turi naktinio stebėjimo techniką bei sustiprinto saugumo kabiną, vadinamą cele, kur laivo užgrobimo atveju įgula gali pasislėpti. Jei laive esantis krovinys yra itin brangus, susitariama, kad laivą palydėtų karinis konvojus. Tačiau dažniausiai laivų savininkai privačiai samdo ginkluotus apsauginius, kurie budi laive, kol jis plaukia iš vieno uosto į kitą.

“Ne sykį mums yra tekę atsišaudyti, o kartą piratai net buvo įsibrovę į laivą. Surišo denyje budėjusį apsauginį, tačiau šis sugebėjo išsilaisvinti, sukėlė aliarmą ir mes visi spėjom užsirakinti celėje. Iš ten susisiekiau su kariniu laivu ir pranešiau apie ataką. Piratai pamatę, kad laivo lengvai užgrobti nepavyks, sušoko atgal į savo katerį ir dingo. Laivų su ginkluotais apsauginiais piratai paprastai nepuola – užtenka sargybiniui su šautuvu pasirodyti ant denio ir jie sprunka,”– sako kapitonas.

Piratai keičia taktiką

Kapitono Rimkaus nuomone, didžiausia problema kovojant su piratais yra ta, kad juos sunku atskirti nuo paprastų žvejų.

“Piratai labai dažnai apsimeta žvejais ir net jeigu jie artėja prie laivo, sargybiniai negali į juos šaudyti, nebent į valties motorą“.

P. Rimkus pripažįsta, kad sustiprinta apsauga ir tai, kad teritorijoje budi kariniai laivai, piratavimo pavojų Somalio įlankoje labai sumažino.

“Klausimas tik, kodėl anksčiau to nedarė ir leido piratams įsigalėti. Dabar jie ima keisti taktiką, užpuldinėja nebe iš pakrančių, bet nuplaukia kelis šimtus mylių tolyn į jūrą su dideliu, vadinamu motininiu laivu, nuleidžia į vandenį greituosius katerius ir su jais atakuoja. Jeigu karinis kateris priplaukia, jie tuoj išmeta savo ginklus į jūrą ir apsimeta žvejais. Piratai niekur nedingo, tik pasitraukė į kitas vietas,” – sako lietuvis kapitonas, kuriam tarptautinės kompanijos patiki didžiulius tanklaivius, plaukiančius iš Europos į Tolimąją Aziją ir atgal.

Piratų pavojus neišnyko

Kad piratų pavojus išlieka, pripažįsta ir admirolas, ES karinio laivyno antipiratinės operacijos “Atalanta” vadovo pavaduotojas Christoph Mueller-Meinhard.

“ES karinis laivynas Somalio įlanką saugo nuo 2008 metų ir mūsų misija buvo labai sėkminga – šiemet šioje teritorijoje neužfiksuota nė viena piratų ataka, bet kalbėti, kad pavojus išnyko, per anksti. Kol piratai žino, jog yra stebimi, jie pristabdė veiklą, tačiau turime būti budrūs.”

Vakariniame Londono priemiestyje įsikūrusios vadavietės operaciniame centre budima ištisą parą, septynias dienas per savaitę. Didžiuliame monitoriuje darbuotojai stebi laivų judėjimą Somalio įlankoje ir, gavę signalą apie piratų ataką, tuoj pat susisiekia su regione esančiais kariniais laivais, kurie skuba į pagalbą piratų taikiniu tapusiam laivui.

Kraštutinės skubos atveju siunčiami malūnsparniai, kad atbaidytų piratus. Šie, supratę, kad yra pastebėti, paprastai pasitraukia.

“Regione mes turime penkis karinius laivus ir du malūnsparnius. Kartu budi ir du NATO laivai, su kuriais koordinuojame veiksmus. Esant reikalui, mūsų kariniai laivai palydi prekybinių laivų flotilę, tačiau aprėpti didžiulę teritoriją nėra lengva. Kaip žinia, Somalio įlanka per mėnesį praplaukia 4,5 – 5 tūkst. laivų,” – Anglija.lt portalui sako admirolas.

Antipiratinėse operacijose – ir lietuviai

ES karinio laivyno antipiratinės operacijos vadovo pavaduotojas pasidžiaugė, kad ES šalys solidariai dalyvauja kovoje prieš piratus.

“Rugpjūčio pradžioje 16 karo jūreivių iš Lietuvos stojo saugoti laivus, gabenančius maisto labdarą į Somalį. Prieš tai jie dalyvavo specialiuose mokymuose, yra gerai apginkluoti ir puikios formos. Be to, turime ir mūsų vadavietėje sėkmingai dirbantį lietuvį,” – sako Ch. Mueller-Meinhard.

ES operacijos “Atalanta” vadavietės karininkas leitenantas Donatas Gečas ES karinio laivyno štabe pradėjo dirbti prieš gerą pusmetį. Čia darbuojasi įvairių Europos šalių atstovai, tačiau įvairiatautė aplinka jam ne naujiena.

“Aš pats bei nemažai kitų kariniame jūrų laivyne tarnaujančių lietuvių esame baigę studijas užsienyje, tad įvairiakalbė aplinka mums ne naujiena. Operacija „Atalanta“ geras Europos Sąjungos veikimo pavyzdys, kai visos šalys susitelkė kovai su tarptautine problema. Lietuva irgi prisideda – ne tik siunčia žmones, bet ir skiria jų misijai reikalingus finansus, – teigia karininkas.

Kalbas, kad Lietuva beveik neturi laivyno ir mūsų šaliai naudos iš antipiratinių operacijų nedaug, leitenantas D. Gečas griežtai atmeta.

“Mes esame jūrinė valstybė ir to nereikia pamiršti. Be to, daug Lietuvos piliečių yra jūreiviai ir yra samdomi dirbti įvairių kompanijų ir nesvarbu, kokios šalies laivas yra atakuojamas, bet gali būti, kad ten dirba lietuvių, tad turime juos ginti“.

Ar piratai neįveikiami?

Egzistuoja kelios priežastys, kodėl piratavimą sunku išnaikinti. Pirma, tai milijoninės išpirkos, kurias piratams išmoka laivo savininkai, nenorintys prarasti keliasdešimt kartų daugiau kainuojančio laivo ir krovinio.

Paskaičiuota, kad vienas piratų lyderis per šešis metus uždirbo 350 milijonų dolerių. Net paprastas piratas po kiekvieno sėkmingo reido gauna 30 tūkstančių dolerių.

Kovą su piratais sunkina ir tai, kad Somalyje piratavimas nėra laikomas nusikaltimu. Pajutę, kad yra persekiojami, piratai skuba į krantą, kur jaučiasi saugūs.

Pagal įstatymus, tarptautiniuose vandenyse sugauti piratai gali būti teisiami tų, kurie juos sugauna. Pastaruoju metu didžioji dalis sugautų Somalio piratų pagal susitarimą perduodami Seišelių salų jurisdikcijai.

Iki šiol nuteisti 119 piratų, dar 25 laukia teismo. Beje, piratai savo ruožtu tebelaiko 26 įkaitus, kurie įkalinti jau ilgiau nei 3 metus.

“Holivudo filmai yra sukūrę romantizuotą piratų, plaukiojusių jūrose prieš 300 metų, įvaizdį, tačiau šiuolaikiniai piratai yra žiaurūs, negailestingi nusikaltėliai, kuriems rūpi tik pinigai. Nemanau, kad kada nors būtų sukurtas filmas, romantizuojantis šiuolaikinius piratus. Jei taip atsitiktų, labai nustebčiau,” – sako operacijos „Atalanta“ vado pavaduotojas admirolas Ch. Mueller-Meinhard.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

Ne per seniausiai laikraščių antraštės mirgėjo pranešimais apie prie Somalio krantų pagrobtus laivus. Ir nors šiemet neužfiksuota nė vienos atakos, piratų pavojus išlieka.
Kad išsiaiškintų, kodėl klesti piratavimas ir kuo čia dėti mūsų tautiečiai, Anglija.lt lankėsi ten, kur pakliūti beveik neįmanoma – štabe, iš kur koordinuojamos NATO bei Europos Sąjungos karinės operacijos.

Piratų antpuolių neišvengia ir lietuviai

Prieš penketą metų Lietuvoje pasklido žinia apie klaipėdietį laivo mechaniką, kuris, piratams užgrobus norvegų tanklaivį, buvo paimtas įkaitu. Į laisvę laivas su įgula buvo paleistas tik savininkams sumokėjus daugiau kaip dviejų milijonų dolerių išpirką.

Minėtas laivo mechanikas ne vienintelis Lietuvos pilietis, akis į akį susidūręs su piratais.

Su įvairių kompanijų tanklaiviais pasaulio vandenynus išmaišiusio kapitono Petro Rimkaus nuomone šiuolaikinis piratavimas yra gerai organizuotas nusikalstamas verslas.

“Tiesa, pastaruosius porą metų Somalio įlankoje gana ramu, tačiau saugumo reikalavimai išlieka griežti ir mes turime būti pasiruošę apsiginti nuo piratų”, – Anglija.lt portalui teigė kapitonas.

Prieš įplaukiant į Somalio įlanką, laivo įgula beveik dvi dienas skiria tam, kad apvyniotų viršutinio denio bortus spygliuota viela. Kiekvienas laivas turi naktinio stebėjimo techniką bei sustiprinto saugumo kabiną, vadinamą cele, kur laivo užgrobimo atveju įgula gali pasislėpti. Jei laive esantis krovinys yra itin brangus, susitariama, kad laivą palydėtų karinis konvojus. Tačiau dažniausiai laivų savininkai privačiai samdo ginkluotus apsauginius, kurie budi laive, kol jis plaukia iš vieno uosto į kitą.

“Ne sykį mums yra tekę atsišaudyti, o kartą piratai net buvo įsibrovę į laivą. Surišo denyje budėjusį apsauginį, tačiau šis sugebėjo išsilaisvinti, sukėlė aliarmą ir mes visi spėjom užsirakinti celėje. Iš ten susisiekiau su kariniu laivu ir pranešiau apie ataką. Piratai pamatę, kad laivo lengvai užgrobti nepavyks, sušoko atgal į savo katerį ir dingo. Laivų su ginkluotais apsauginiais piratai paprastai nepuola – užtenka sargybiniui su šautuvu pasirodyti ant denio ir jie sprunka,”– sako kapitonas.

Piratai keičia taktiką

Kapitono Rimkaus nuomone, didžiausia problema kovojant su piratais yra ta, kad juos sunku atskirti nuo paprastų žvejų.

“Piratai labai dažnai apsimeta žvejais ir net jeigu jie artėja prie laivo, sargybiniai negali į juos šaudyti, nebent į valties motorą“.

P. Rimkus pripažįsta, kad sustiprinta apsauga ir tai, kad teritorijoje budi kariniai laivai, piratavimo pavojų Somalio įlankoje labai sumažino.

“Klausimas tik, kodėl anksčiau to nedarė ir leido piratams įsigalėti. Dabar jie ima keisti taktiką, užpuldinėja nebe iš pakrančių, bet nuplaukia kelis šimtus mylių tolyn į jūrą su dideliu, vadinamu motininiu laivu, nuleidžia į vandenį greituosius katerius ir su jais atakuoja. Jeigu karinis kateris priplaukia, jie tuoj išmeta savo ginklus į jūrą ir apsimeta žvejais. Piratai niekur nedingo, tik pasitraukė į kitas vietas,” – sako lietuvis kapitonas, kuriam tarptautinės kompanijos patiki didžiulius tanklaivius, plaukiančius iš Europos į Tolimąją Aziją ir atgal.

Piratų pavojus neišnyko

Kad piratų pavojus išlieka, pripažįsta ir admirolas, ES karinio laivyno antipiratinės operacijos “Atalanta” vadovo pavaduotojas Christoph Mueller-Meinhard.

“ES karinis laivynas Somalio įlanką saugo nuo 2008 metų ir mūsų misija buvo labai sėkminga – šiemet šioje teritorijoje neužfiksuota nė viena piratų ataka, bet kalbėti, kad pavojus išnyko, per anksti. Kol piratai žino, jog yra stebimi, jie pristabdė veiklą, tačiau turime būti budrūs.”

Vakariniame Londono priemiestyje įsikūrusios vadavietės operaciniame centre budima ištisą parą, septynias dienas per savaitę. Didžiuliame monitoriuje darbuotojai stebi laivų judėjimą Somalio įlankoje ir, gavę signalą apie piratų ataką, tuoj pat susisiekia su regione esančiais kariniais laivais, kurie skuba į pagalbą piratų taikiniu tapusiam laivui.

Kraštutinės skubos atveju siunčiami malūnsparniai, kad atbaidytų piratus. Šie, supratę, kad yra pastebėti, paprastai pasitraukia.

“Regione mes turime penkis karinius laivus ir du malūnsparnius. Kartu budi ir du NATO laivai, su kuriais koordinuojame veiksmus. Esant reikalui, mūsų kariniai laivai palydi prekybinių laivų flotilę, tačiau aprėpti didžiulę teritoriją nėra lengva. Kaip žinia, Somalio įlanka per mėnesį praplaukia 4,5 – 5 tūkst. laivų,” – Anglija.lt portalui sako admirolas.

Antipiratinėse operacijose – ir lietuviai

ES karinio laivyno antipiratinės operacijos vadovo pavaduotojas pasidžiaugė, kad ES šalys solidariai dalyvauja kovoje prieš piratus.

“Rugpjūčio pradžioje 16 karo jūreivių iš Lietuvos stojo saugoti laivus, gabenančius maisto labdarą į Somalį. Prieš tai jie dalyvavo specialiuose mokymuose, yra gerai apginkluoti ir puikios formos. Be to, turime ir mūsų vadavietėje sėkmingai dirbantį lietuvį,” – sako Ch. Mueller-Meinhard.

ES operacijos “Atalanta” vadavietės karininkas leitenantas Donatas Gečas ES karinio laivyno štabe pradėjo dirbti prieš gerą pusmetį. Čia darbuojasi įvairių Europos šalių atstovai, tačiau įvairiatautė aplinka jam ne naujiena.

“Aš pats bei nemažai kitų kariniame jūrų laivyne tarnaujančių lietuvių esame baigę studijas užsienyje, tad įvairiakalbė aplinka mums ne naujiena. Operacija „Atalanta“ geras Europos Sąjungos veikimo pavyzdys, kai visos šalys susitelkė kovai su tarptautine problema. Lietuva irgi prisideda – ne tik siunčia žmones, bet ir skiria jų misijai reikalingus finansus, – teigia karininkas.

Kalbas, kad Lietuva beveik neturi laivyno ir mūsų šaliai naudos iš antipiratinių operacijų nedaug, leitenantas D. Gečas griežtai atmeta.

“Mes esame jūrinė valstybė ir to nereikia pamiršti. Be to, daug Lietuvos piliečių yra jūreiviai ir yra samdomi dirbti įvairių kompanijų ir nesvarbu, kokios šalies laivas yra atakuojamas, bet gali būti, kad ten dirba lietuvių, tad turime juos ginti“.

Ar piratai neįveikiami?

Egzistuoja kelios priežastys, kodėl piratavimą sunku išnaikinti. Pirma, tai milijoninės išpirkos, kurias piratams išmoka laivo savininkai, nenorintys prarasti keliasdešimt kartų daugiau kainuojančio laivo ir krovinio.

Paskaičiuota, kad vienas piratų lyderis per šešis metus uždirbo 350 milijonų dolerių. Net paprastas piratas po kiekvieno sėkmingo reido gauna 30 tūkstančių dolerių.

Kovą su piratais sunkina ir tai, kad Somalyje piratavimas nėra laikomas nusikaltimu. Pajutę, kad yra persekiojami, piratai skuba į krantą, kur jaučiasi saugūs.

Pagal įstatymus, tarptautiniuose vandenyse sugauti piratai gali būti teisiami tų, kurie juos sugauna. Pastaruoju metu didžioji dalis sugautų Somalio piratų pagal susitarimą perduodami Seišelių salų jurisdikcijai.

Iki šiol nuteisti 119 piratų, dar 25 laukia teismo. Beje, piratai savo ruožtu tebelaiko 26 įkaitus, kurie įkalinti jau ilgiau nei 3 metus.

“Holivudo filmai yra sukūrę romantizuotą piratų, plaukiojusių jūrose prieš 300 metų, įvaizdį, tačiau šiuolaikiniai piratai yra žiaurūs, negailestingi nusikaltėliai, kuriems rūpi tik pinigai. Nemanau, kad kada nors būtų sukurtas filmas, romantizuojantis šiuolaikinius piratus. Jei taip atsitiktų, labai nustebčiau,” – sako operacijos „Atalanta“ vado pavaduotojas admirolas Ch. Mueller-Meinhard.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: