Dabartinei krizei nepasirengė nei gyventojai, kurie netaupė ir išlaidavo, nei pastarųjų metų valdžia, kuri nesirūpino sukaupti rezervų biudžete, pritraukti investuotojų iš užsienio ar paskatinti vietos verslininkus. Dabar valstybėje neliko nė vieno sektoriaus, kuris galėtų tapti rinkos „lokomotyvu“, gerai veiktų recesijos laiku.

Po krizės atsigaunančioje Europoje Lietuvai bus sunku konkuruoti su kaimynėmis, mano „DnB Nord“ analitikas Vadimas Titarenko. Svarbiausias darbas valstybei – įgyvendinti krizės įveikimo planą, kuris bus skausmingas ir verslui, ir gyventojams. Jei tai pavyks, tai lito devalvacijos grėsmė sumažės, svarstė jis.

Banko paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje numatoma, jog bendrasis vidaus produktas kitais metais sumažės net 2 proc., 2010 metais – 1 proc. Tai – bene prasčiausios iki šiol skelbtos prognozės. Naujoji vyriausybė kitais metais planuoja 1,5 proc. nuosmukį, „Swedbank“ kalba apie galimybę turėti nulinį augimą.

Taip pat prognozuojama, kad infliacija 2009 ir 2010 metais bus atitinkamai 6,5 proc. ir 6,0 proc. ir viršys atlyginimų augimą, abiem metais numatomą 5 proc. Bedarbystė, šiais metais siekianti 6 proc., 2009-aisiais didės iki 7,5 proc., o 2010-aisias – iki 8,5 proc.

„Mūsų prognozės pesimistiškiausios, bet, manau, realistinės“, – komentavo V. Titarenko. Savo nuomonę jis pagrindė tuo, kad bankas analizavo ne makroekonomikos rodiklius, o situaciją įvairiuose ūkio sektoriuose. „Nematome nė vienos veiklos, kuri galėtų tapti šalies ūkio „lokomotyvu“ kitais metais. Nėra nė vieno sektoriaus, kuris galėtų ištempti visą ūkį“, – konstatavo jis.

Pesimizmą didina ir bankrutuojančių įmonių skaičius: per devynis mėnesius užsidarė 650 įmonių, pusantro karto daugiau nei pernai tuo metu.

Pirmas žingsnis – skausminga antikrizinio plano piliulė

Banko receptas išlipti iš krizės – visų pirma sutvarkyti valdžios finansus, po to lengvinti gyvenimą verslininkams ir bandyti pritraukti užsienio investuotojų. „Pirmas žingsnis, kurį būtina padaryti – sutvarkyti finansų sistemą. Nors tai nėra populiarios priemonės, jos bus skausmingos tiek gyventojams, tiek verslininkams. Didėsiančiai mokestinei naštai šiek tiek kompensuoti reikia gerinti investicinį klimatą: liberalizuoti darbo rinką, mažinti biurokratus, verslą prižiūrinčias institucijas, kitaip palengvinti verslui gyvenimą“, – sakė V. Titarenko.

Jo nuomone, jei reformos bus sėkmingos, apie ūkio atsigavimą galima pradėti kalbėti anksčiausiai 2011 metais. „Bet akivaizdu, be kryptingos valstybės politikos, gerinti verslo aplinką ir pritraukti investicijų, skatinti tiesiogines užsienio politikas, tikėtis proveržio būtų naivu“, – mano V. Titarenko. Šaltinių investicijoms vidaus įmonės beveik nebeturi: pelnai mažėja, galimybių pasiskolinti nėra daug.

Bankas naujosios vyriausybės parengtą antikrizinį planą iš esmės giria, tik kritikuoja kelias jo dalis. Pavyzdžiui, svarsto, kad galima atsisakyti planų didinti pelno mokestį (nuo 15 iki 20 proc.) ar reformuojamą neapmokestinamo pajamų dydžio sistemą, kuri bus labai brangi administruoti ir mažins apmokestinimo proporcingumą.

„Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių grupių. O kaimyninėse valstybėse pelno mokestis mažesnis. Grupėms atsiranda didelė pagunda paskirstyti pinigų srautus tarp įmonių taip, kad pelnas nusėstų ne Lietuvoje, o, pavyzdžiui, Latvijoje. Taip keldami mokestį galime negauti nieko“, – įspėjo „DnB Nord“ analitikas Rimantas Rudzkis.

Lietuviai – lengvabūdžiai žiogai, ne rūpestingos skruzdės

V. Titarenko pastebėjo, jog Lietuva visiškai nesirūpino pasirengti prastiems laikams. Anot jo, rodos, ir valdžia, ir gyventojai buvo patikėję, kad geras gyvenimas niekada nesibaigs.

„Mes krizių iki šiol nematėme – ši yra pirmoji, ir mes tikrai nebuvome jai pasiruošę. Vartotojus buvo apėmusi savotiška euforija, kad viskas auga ir augs toliau. Mes greitai išmokome gyventi skolon ir išlaidauti. Kiek dar jūs pasaulyje pamatysite tiek prabangių mašinų, kiek Lietuvoje ar ypač Rygoje, kur tie procesai prasidėjo gerokai anksčiau? Tarptautinio valiutos fondo atstovai manęs nustebę klausdavo – „kodėl pas jus žmonės kiekvieną dieną tiek perka prekių „Akropolyje“? Mes tiek perkame tik du kartus per mėnesį, geriausiu atveju vieną kartą per savaitę!“, – pasakojo V. Titarenko.

O tuometinė valdžia, anot jo, visiškai nieko nedarė ekonomikos augimui pagyvinti – palankiu metu neįvykdyta nei mokesčių reforma, nei gerinta ekonominė Lietuvos aplinka, nei rimtai, o ne kalbomis siekta pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, įsitikinę banko analitikai.

Todėl dabar Lietuva atsilieka net nuo Latvijos ir Estijos pagal tiesiogines užsienio investicijas gyventojui, investicijų dalį skaičiuojant nuo BVP, ir kitus ilgalaikiam stabiliam augimui svarbius rodiklius, mano V. Titarenko. „Šiose šalyse geriau sutvarkyti viešieji finansai, valdymas, mažesnė korupcija, aukštesnis technologijų lygis. Krizės sąlygomis ir jai praeinant konkurencija Europoje bus išaugusi. Šios šalys, kadangi yra konkurencingesnės, turės daugiau galimybių augti“, – svarstė analitikas.

Devalvacijos rizika mažėja

Jei valdžiai pavyks įgyvendinti krizės įveikimo planą, ir pasiekti, kad biudžeto deficitas smarkiai sumažėtų, tai rizika, kad litas bus devalvuotas, ypač sumažės, sakė V. Titarenko. „Drįsčiau teigti, kad fundamentalių priežasčių devalvuoti litą šiuo metu nėra. Devalvacija vyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: dėl mažėjančio eksporto ir dėl valstybės nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimus. Kol kas eksportas auga, neigiama kreivė gali būti tik kitų metų antroje pusėje. O dėl įpareigojimų nevykdymo mane asmeniškai nuramino vyriausybės antikrizinis planas – šio pagrindinis tikslas yra stabilizuoti valstybės finansus. Jei jis bus įgyvendintas – tikimybė, kad valiuta bus devalvuota, iš karto mažėja“, – sakė V. Titarenko.

Jis primena šios savaitės banko „Nordea“ apžvalgą, kurioje griežtai teigiama, kad Estijoje ir Lietuvoje devalvacijos nebus. V. Titarenkos nuomone, tikimybė paaugtų, jei devalvacija įvyktų Latvijoje ar Estijoje. „Neduok dieve“, – pridūrė analitikas. „Devalvacijos efektas būtų daugiau neigiamas nei teigiamas. Neigiamų pasekmių būtų visas kompleksas, o išlošti galime tik labai trumpu laikotarpiu, jos sukurtas konkurencinis pranašumas labai greitai pranyks“, – mano analitikas.