Šiaurės šalys jaučia ekonominį šaltuką. Dar prieš kelis mėnesius Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija gana ramiai stebėjo kylančias ekonominės krizės bangas. Buvo manoma, kad krizė aplenks Šiaurės šalių regioną, nes čia niekas nespekuliavo investicijomis, nebuvo regėti ir nekilnojamojo turto burbulo. Kitiems bankams skaičiuojant nuostolius ir veržiantis diržus, Skandinavijos bankai išliko ramūs.

Visgi ši ramybė truko neilgai, ekonominė krizė savo nagus jau rodo ir šiaurėje. Praėjusią savaitę paskelbta, kad ekonominio augimo lūkesčiai kitais metais smarkiai sumažės.

Švedijos ekonominis augimas, manoma, sumažės 0,5 proc., o buvo tikimasi, kad kitais metais jis augs 0,4 proc. Norvegijoje laukiama ekonominės stagnacijos, nebus jokio ekonomikos augimo kitąmet. Danijoje krizė taip pat rodo nagus, o optimistiškas Suomijos ekonomikos augimas nuo 2 proc. nusmuko tik iki 0,6 kitąmet.

Ekspertai sako, kad Šiaurės šalys buvo pernelyg optimistiškos ir neatkreipė dėmesio į savo regiono problemas, kurias itin paaštrino pasaulinė ekonominė krizė. Dabar gi skelbiami multimilijoniniai planai, kurie turi padėti Skandinavijos bankams išbristi iš ekonominės krizės liūno, rašo įtakingas dienraštis „Financial Times“.

„Swedbankas“, vienas didžiausių šiaurės šalių bankų, pareiškė naudosiantis finansinę vyriausybės pagalbą. Manoma, kad šio banko pėdomis paseks ir kiti bankai. Seniausias Skandinavijos investicinis bankas „Carnegie“ buvo privestas pabrukti uodegą ir prašytis į valdžios glėbį, Švedijos centrinis bankas gelbėjo „Carnegie“ nuo bankroto, dabar skubama jį parduoti. Valstybė perėmė didžiausio Švedijos investicijų banko veiklą, pateikusi kaltinimus dėl rizikos teikiant paskolas. Banką ėmėsi kontroliuoti Švedijos nacionalinis skolų biuras.

Sunkumų patiria ir tokie skandinaviškos pramonės gigantai kaip Volvo, Bang&Olufsen, didžiausia Suomijos popieriaus gamykla. Spalis buvo pats blogiausias mėnuo Švedijos darbuotojams, daugybė žmonių neteko darbo. Statistikos duomenimis, spalį Švedijoje atleista daugiausiai žmonių per pastaruosius 15 metų.

Šiaurės šalių vyriausybės peržiūri savo biudžetus, valiutas siekia išlaikyti stabilias, todėl tam net naudoja piniginius rezervus. Šalių vyriausybės patiria didžiulį spaudimą, ketinama taupyti, peržiūrėti fiskalinę politiką.