Krizė! Metas grįžti į Lietuvą? - Anglija.lt
 

Krizė! Metas grįžti į Lietuvą? 

Zita Čepaitė


Žiniasklaidos priemones užplūdo pranešimai apie pasaulinę ekonominę krizę, augantį nedarbą, infliaciją, žlungantį verslą ir kitus baubus. Lietuviai, gyventi į Angliją atvykę tuomet, kai darbų buvo į valias, kai bankai lengva ranka dalijo paskolas, vis augo minimalus atlyginimas, o maistas buvo palyginti pigus, šį rudenį susiduria su kitokia realybe ir iš naujo svarsto, kur gyventi? Grįžimas į Lietuvą daugeliui atrodytų patrauklus dalykas, tačiau klausimas, kaip finansų krizė atsilieps Lietuvos ekonomikai, verčia neskubėti daryti sprendimo.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje didėja sparčiausiai per pastaruosius septyniolika metų ir pranašaujama, kad bedarbių skaičius tik didės. Šiuo metu šalyje yra 1,8 mln. bedarbių – didžiausias bedarbių skaičius per visą dešimtmetį. Bedarbių procentas išaugo nuo 5,2 proc. iki 5,75 proc., tai – pats sparčiausias kilimas nuo 1991 metų.

Prognozuojama, kad iki metų pabaigos nedarbas gali ištikti apie du milijonus darbuotojų, o iki 2010 metų pabaigos bedarbių skaičius pasieks netgi trijų milijonų ribą. Tai reiškia, kad tūkstančiai viešojo sektoriaus darbininkų praras darbo vietas per ateinančius dvejus metus. Darbininkai jau šiandien jaučia spaudimą ir pablogėjusią situaciją, nes pragyvenimo išlaidos išaugo, infliacija aukščiausia per pastaruosius šešiolika metų, pakilo maisto, kuro kainos, pasunkėjo būsto paskolų grąžinimo sąlygos.

Ministras pirmininkas Gordonas Brownas žadėjo imtis priemonių, kad darbininkai nebūtų atleisti: “Darysime viską, ką galime, kad padėtumėme žmonėms išsaugoti darbus”. Tačiau jau pernai jis buvo pareikalavęs „daugiau britiškų darbo vietų britų darbininkams“. Nedarbui augant vis dažniau pasigirsta siūlymai apriboti imigraciją iš ne Europos Sąjungos šalių. Visa tai rodo, kad mažėjant darbo vietų, imigrantai gali labiausiai nukentėti.

Metas grįžti?

Lietuvoje kartais pasvarstoma, kad ši krizė yra pats tinkamiausias momentas žmones paskatinti grįžti į Lietuvą. Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centro direktorius Žilvinas Beliauskas sako, kad kartais Seimo nariai jam priekaištauja, esą jis turėtų labiau skatinti žmones grįžti į Lietuvą.

“Būtų galima užsidėti patrioto skrybėlę ar akinius ir visiems sakyti, ką jūs ten užsieniuose „durnių voliojat“, važiuokit į tėvynę! Bet paskui ateis ir man langus išdaužys, jei grįžusiųjų lūkesčiai nepasiteisins”, – teigia Ž.Beliauskas. Jis abejoja, ar per kelerius metus padėtis Lietuvoje pasikeitė taip, kad pritrauktų daug emigrantų. Grįžtančiuosius labiau traukia bent jau minimalus socialinis užnugaris: tėvai, butas, giminės, pažįstama aplinka, įprasta kultūra ir suprantama kalba.

“Yra tokių svarstymų apie Lietuvos ekonominę padėtį, kurie tarsi ir teikia vilties – kad mūsų bankai skandinaviški, kad finansinė krizė juos mažiau palies. Tačiau ar iš tiesų yra taip, kaip tikina mūsų ekonomikos analitikai, tikrai nežinia”, – neskuba prognozuoti ateities Ž.Beliauskas.

Kokia padėtis Lietuvoje?

Lyginant šiuos ir 2005 ar 2006 metus, galima teigti, kad susirasti darbą Lietuvoje yra sunkiau. Tačiau Lietuvos darbo biržos pateikiami duomenys – gana optimistiški: Lietuvoje šį rugsėjį įregistruota 20,4 tūkst. laisvų darbo vietų (rugpjūtį – 16,1 tūkst., 2007 metų rugsėjį – 26,2 tūkst.). Palyginti su rugpjūčiu įregistruota po 200 darbo vietų daugiau pardavėjams, virėjams, po 100 vietų daugiau elektrikams, siuvėjams, kepėjams, konditeriams. Darbo kai kuriuose sektoriuose sumažėjo: 60 vietų mažiau dažytojams, 50 vietų mažiau betonuotojams, 40 vietų mažiau dailidėms ir staliams, 30 vietų mažiau variklinių transporto priemonių mechanikams ir derintojams.

Tačiau pasigirsta ir rūstesnių signalų. Kanados specialistų sudarytame besivystančių ekonomikų finansinės rizikos sąraše Lietuva užima aštuntą vietą. Kanados komercinio banko „Royal Bank of Canada“ investicijų padalinio sudarytu reitingu siekiama įvertinti, kokia galimybė, kad jose pasikartos Islandijos krachas.
Kanados specialistai pabrėžia, kad rizika Baltijos šalyse – didelė, nes šios valstybės, kitaip nei Vakarų Europa ar JAV, esą nepajėgios skirti pakankamai lėšų bankams gelbėti.

Pataria pasvarstyti

“Lietuviai dažnai kaip gyviai, kurie, kol ganyklos geros, tol ganosi, o kai jose maisto nebėra ir kas nors švilpteli – ten girdėjau palijo, – visi iš paskos”, – sako Ž.Beliauskas. Jo nuomone, kiekvieno žmogaus situacija yra kitokia ir jis pataria gerai viską apsvarstyti. “Geriau tegu žmonės mums rašo ar skambina, nes kiekvieno konkreti situacija yra skirtinga – mes suteiksime informacija, kokia situacija yra tą ar kitą asmenį dominančioje profesinėje srityje, amžiaus grupėje”, – sako jis.

Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centras pasirengęs suteikti informaciją tiems, kas domisi mokesčiais, pilietybės įstatymu, licencijų išdavimu, užsienio diplomo pritaikymo Lietuvoje ir kitokiais klausimais. “Aišku, kartais išeiviai yra prisikūrę visokių mitų, pavyzdžiui, neseniai sužinojau, jog Airijos lietuviai tiki, kad jeigu vaikas išvažiuodamas mokėsi antroje klasėje, grįžęs po penkerių metų turės eiti į tą pačią antrą klasę, nesvarbu, kad Airijoje ėjo į mokyklą. Taigi jei tokie mitai sulaiko žmones nuo grįžimo, mes stengiamės juos išsklaidyti”, – sakė Ž.Beliauskas.

Lietuvių kalbos mokymasis populiarėja

Ar lietuviai išvyksta iš JK, niekas duomenų neturi, galima remtis tik pastebėjimais ir netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, ar sumažėjo moksleivių lituanistinėse mokyklose?

Londono rytuose įsikūrusios mokyklos “Moksliukas” lituanistinio skyriaus vadovė Gytė Eismuntienė sakė, kad šį rudenį į jų mokyklą atėjo neregėtai daug naujų mokinių. “Mums teko suformuoti keturias papildomas klases, dabar vien lietuvių kalbos besimokančių vaikų yra 150”, – sakė G.Eismuntienė.

Ji sakė tikros priežasties, kodėl kilo toks susidomėjimas lietuvių kalbos mokymusi, nežinanti ir galinti tik daryti prielaidas. “Mes davėme užpildyti mokiniams anketas, kodėl jie nori mokytis lietuvių kalbos, nes nuo to priklauso, kokį kursą pasiūlysime vaikui – tiems, kurie planuoja grįžti, esame parengę sudėtingesnę programą, kad Lietuvoje neturėtų kalbos problemų. Ir daug vaikų nurodė, kad galbūt grįš į Lietuvą”, – pasakojo G.Eismuntienė. Ji sakė girdėjusi, kad kitose lituanistinėse mokyklose mokinių susirinko kiek mažiau nei pernai, bet ar tai susiję su tuo, kad tėvai išvyko į Lietuvą, ar kad atsirado didesnė lituanistinių mokyklų pasiūla, jos nuomone, galima tik spėlioti.

Teks apsispręsti

Vieni žmonės analizuoja savo galimybes palikti vis didesnių ekonominių bėdų krečiamą Jungtinę Karalystę ir važiuoti į Lietuvą, bet dauguma linkę dar palūkėti ir pažiūrėti, kaip reikalai klostysis čia.

JK lietuvių sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė pasakojo, kad į ją kreipėsi lietuvis, kurį atleido iš darbo, ir jis įtarė, kad atleistas dėl to, jog yra nevietinis. Ž.Ilgūnaitė paskambinusi pasikalbėjo su darbdaviu ir išsiaiškino, kad atleidimo priežastis visai kita. Mat lietuvis nebuvo užsiregistravęs darbuotojų registre, o pagal taisykles ta registracija yra būtina. „Kartais manoma, kad jau esame Europos Sąjungoje ir darbo leidimo nereikia, todėl į reikalavimą užsiregistruoti kai kas yra numojęs ranka. Tačiau tokie reikalavimai yra ir jų laikytis reikia, nes dabar, aišku, labiausiai ir kentės tie, prie kurių galima prisikabinti. Be to, tiems, kurie buvo apsileidę ir neišmoko angliškai, irgi bus sunkiau, nes darbdavys turės daugiau galimybių rinktis“, – sako Ž.Ilgūnaitė. Ji teigė, kad jos minėtu atveju viskas baigėsi sėkmingai, nes lietuvis užsiregistravo registre ir galėjo grįžti į darbą.

Kol kas anksti spėlioti, kaip susiklostys išeivių iš Lietuvos likimai ekonominių sukrėtimų metu. Tačiau panašu, kad ši krizė padės žmonėms apsispręsti, ar visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą JK – mokytis kalbą, bandyti susigaudyti įstatymų ir politinėje sistemose, mokytis ir kelti savo kvalifikaciją, ar grįžti į Lietuvą ir vėlgi visomis išgalėmis stengtis įsitvirtinti gimtojoje šalyje.

Zita Čepaitė


Žiniasklaidos priemones užplūdo pranešimai apie pasaulinę ekonominę krizę, augantį nedarbą, infliaciją, žlungantį verslą ir kitus baubus. Lietuviai, gyventi į Angliją atvykę tuomet, kai darbų buvo į valias, kai bankai lengva ranka dalijo paskolas, vis augo minimalus atlyginimas, o maistas buvo palyginti pigus, šį rudenį susiduria su kitokia realybe ir iš naujo svarsto, kur gyventi? Grįžimas į Lietuvą daugeliui atrodytų patrauklus dalykas, tačiau klausimas, kaip finansų krizė atsilieps Lietuvos ekonomikai, verčia neskubėti daryti sprendimo.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje didėja sparčiausiai per pastaruosius septyniolika metų ir pranašaujama, kad bedarbių skaičius tik didės. Šiuo metu šalyje yra 1,8 mln. bedarbių – didžiausias bedarbių skaičius per visą dešimtmetį. Bedarbių procentas išaugo nuo 5,2 proc. iki 5,75 proc., tai – pats sparčiausias kilimas nuo 1991 metų.

Prognozuojama, kad iki metų pabaigos nedarbas gali ištikti apie du milijonus darbuotojų, o iki 2010 metų pabaigos bedarbių skaičius pasieks netgi trijų milijonų ribą. Tai reiškia, kad tūkstančiai viešojo sektoriaus darbininkų praras darbo vietas per ateinančius dvejus metus. Darbininkai jau šiandien jaučia spaudimą ir pablogėjusią situaciją, nes pragyvenimo išlaidos išaugo, infliacija aukščiausia per pastaruosius šešiolika metų, pakilo maisto, kuro kainos, pasunkėjo būsto paskolų grąžinimo sąlygos.

Ministras pirmininkas Gordonas Brownas žadėjo imtis priemonių, kad darbininkai nebūtų atleisti: “Darysime viską, ką galime, kad padėtumėme žmonėms išsaugoti darbus”. Tačiau jau pernai jis buvo pareikalavęs „daugiau britiškų darbo vietų britų darbininkams“. Nedarbui augant vis dažniau pasigirsta siūlymai apriboti imigraciją iš ne Europos Sąjungos šalių. Visa tai rodo, kad mažėjant darbo vietų, imigrantai gali labiausiai nukentėti.

Metas grįžti?

Lietuvoje kartais pasvarstoma, kad ši krizė yra pats tinkamiausias momentas žmones paskatinti grįžti į Lietuvą. Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centro direktorius Žilvinas Beliauskas sako, kad kartais Seimo nariai jam priekaištauja, esą jis turėtų labiau skatinti žmones grįžti į Lietuvą.

“Būtų galima užsidėti patrioto skrybėlę ar akinius ir visiems sakyti, ką jūs ten užsieniuose „durnių voliojat“, važiuokit į tėvynę! Bet paskui ateis ir man langus išdaužys, jei grįžusiųjų lūkesčiai nepasiteisins”, – teigia Ž.Beliauskas. Jis abejoja, ar per kelerius metus padėtis Lietuvoje pasikeitė taip, kad pritrauktų daug emigrantų. Grįžtančiuosius labiau traukia bent jau minimalus socialinis užnugaris: tėvai, butas, giminės, pažįstama aplinka, įprasta kultūra ir suprantama kalba.

“Yra tokių svarstymų apie Lietuvos ekonominę padėtį, kurie tarsi ir teikia vilties – kad mūsų bankai skandinaviški, kad finansinė krizė juos mažiau palies. Tačiau ar iš tiesų yra taip, kaip tikina mūsų ekonomikos analitikai, tikrai nežinia”, – neskuba prognozuoti ateities Ž.Beliauskas.

Kokia padėtis Lietuvoje?

Lyginant šiuos ir 2005 ar 2006 metus, galima teigti, kad susirasti darbą Lietuvoje yra sunkiau. Tačiau Lietuvos darbo biržos pateikiami duomenys – gana optimistiški: Lietuvoje šį rugsėjį įregistruota 20,4 tūkst. laisvų darbo vietų (rugpjūtį – 16,1 tūkst., 2007 metų rugsėjį – 26,2 tūkst.). Palyginti su rugpjūčiu įregistruota po 200 darbo vietų daugiau pardavėjams, virėjams, po 100 vietų daugiau elektrikams, siuvėjams, kepėjams, konditeriams. Darbo kai kuriuose sektoriuose sumažėjo: 60 vietų mažiau dažytojams, 50 vietų mažiau betonuotojams, 40 vietų mažiau dailidėms ir staliams, 30 vietų mažiau variklinių transporto priemonių mechanikams ir derintojams.

Tačiau pasigirsta ir rūstesnių signalų. Kanados specialistų sudarytame besivystančių ekonomikų finansinės rizikos sąraše Lietuva užima aštuntą vietą. Kanados komercinio banko „Royal Bank of Canada“ investicijų padalinio sudarytu reitingu siekiama įvertinti, kokia galimybė, kad jose pasikartos Islandijos krachas.
Kanados specialistai pabrėžia, kad rizika Baltijos šalyse – didelė, nes šios valstybės, kitaip nei Vakarų Europa ar JAV, esą nepajėgios skirti pakankamai lėšų bankams gelbėti.

Pataria pasvarstyti

“Lietuviai dažnai kaip gyviai, kurie, kol ganyklos geros, tol ganosi, o kai jose maisto nebėra ir kas nors švilpteli – ten girdėjau palijo, – visi iš paskos”, – sako Ž.Beliauskas. Jo nuomone, kiekvieno žmogaus situacija yra kitokia ir jis pataria gerai viską apsvarstyti. “Geriau tegu žmonės mums rašo ar skambina, nes kiekvieno konkreti situacija yra skirtinga – mes suteiksime informacija, kokia situacija yra tą ar kitą asmenį dominančioje profesinėje srityje, amžiaus grupėje”, – sako jis.

Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centras pasirengęs suteikti informaciją tiems, kas domisi mokesčiais, pilietybės įstatymu, licencijų išdavimu, užsienio diplomo pritaikymo Lietuvoje ir kitokiais klausimais. “Aišku, kartais išeiviai yra prisikūrę visokių mitų, pavyzdžiui, neseniai sužinojau, jog Airijos lietuviai tiki, kad jeigu vaikas išvažiuodamas mokėsi antroje klasėje, grįžęs po penkerių metų turės eiti į tą pačią antrą klasę, nesvarbu, kad Airijoje ėjo į mokyklą. Taigi jei tokie mitai sulaiko žmones nuo grįžimo, mes stengiamės juos išsklaidyti”, – sakė Ž.Beliauskas.

Lietuvių kalbos mokymasis populiarėja

Ar lietuviai išvyksta iš JK, niekas duomenų neturi, galima remtis tik pastebėjimais ir netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, ar sumažėjo moksleivių lituanistinėse mokyklose?

Londono rytuose įsikūrusios mokyklos “Moksliukas” lituanistinio skyriaus vadovė Gytė Eismuntienė sakė, kad šį rudenį į jų mokyklą atėjo neregėtai daug naujų mokinių. “Mums teko suformuoti keturias papildomas klases, dabar vien lietuvių kalbos besimokančių vaikų yra 150”, – sakė G.Eismuntienė.

Ji sakė tikros priežasties, kodėl kilo toks susidomėjimas lietuvių kalbos mokymusi, nežinanti ir galinti tik daryti prielaidas. “Mes davėme užpildyti mokiniams anketas, kodėl jie nori mokytis lietuvių kalbos, nes nuo to priklauso, kokį kursą pasiūlysime vaikui – tiems, kurie planuoja grįžti, esame parengę sudėtingesnę programą, kad Lietuvoje neturėtų kalbos problemų. Ir daug vaikų nurodė, kad galbūt grįš į Lietuvą”, – pasakojo G.Eismuntienė. Ji sakė girdėjusi, kad kitose lituanistinėse mokyklose mokinių susirinko kiek mažiau nei pernai, bet ar tai susiję su tuo, kad tėvai išvyko į Lietuvą, ar kad atsirado didesnė lituanistinių mokyklų pasiūla, jos nuomone, galima tik spėlioti.

Teks apsispręsti

Vieni žmonės analizuoja savo galimybes palikti vis didesnių ekonominių bėdų krečiamą Jungtinę Karalystę ir važiuoti į Lietuvą, bet dauguma linkę dar palūkėti ir pažiūrėti, kaip reikalai klostysis čia.

JK lietuvių sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė pasakojo, kad į ją kreipėsi lietuvis, kurį atleido iš darbo, ir jis įtarė, kad atleistas dėl to, jog yra nevietinis. Ž.Ilgūnaitė paskambinusi pasikalbėjo su darbdaviu ir išsiaiškino, kad atleidimo priežastis visai kita. Mat lietuvis nebuvo užsiregistravęs darbuotojų registre, o pagal taisykles ta registracija yra būtina. „Kartais manoma, kad jau esame Europos Sąjungoje ir darbo leidimo nereikia, todėl į reikalavimą užsiregistruoti kai kas yra numojęs ranka. Tačiau tokie reikalavimai yra ir jų laikytis reikia, nes dabar, aišku, labiausiai ir kentės tie, prie kurių galima prisikabinti. Be to, tiems, kurie buvo apsileidę ir neišmoko angliškai, irgi bus sunkiau, nes darbdavys turės daugiau galimybių rinktis“, – sako Ž.Ilgūnaitė. Ji teigė, kad jos minėtu atveju viskas baigėsi sėkmingai, nes lietuvis užsiregistravo registre ir galėjo grįžti į darbą.

Kol kas anksti spėlioti, kaip susiklostys išeivių iš Lietuvos likimai ekonominių sukrėtimų metu. Tačiau panašu, kad ši krizė padės žmonėms apsispręsti, ar visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą JK – mokytis kalbą, bandyti susigaudyti įstatymų ir politinėje sistemose, mokytis ir kelti savo kvalifikaciją, ar grįžti į Lietuvą ir vėlgi visomis išgalėmis stengtis įsitvirtinti gimtojoje šalyje.

 (Komentarų: 43)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: