Kuo mums „kvepia“ nauja valdžia? - Anglija.lt
 

Kuo mums „kvepia“ nauja valdžia? 

Kuo mums „kvepia“ nauja valdžia?
D.Cameron\'as. /Dailymail foto/

Eidamos į rinkimus trys didžiausios JK partijos – leiboristų, konservatorių ir liberaldemokratų – nežarstė pažadų, kad atėjusios į valdžią pagerins daugumos gyvenimą. Tačiau tiesos, kas laukia po rinkimų, irgi nepasakė. Nejau dabar, nuo ekonominės krizės pradžios praėjus porai metų, čia gyvenančiųjų laukia tikras sunkmetis?

Valstybė taupys
Rinkimai įvyko. Konservatoriai gavo daugumą, nors nei viena partija nesurinko tiek balsų, kad galėtų suformuoti vyriausybę. Tačiau kas bevaldytų, pagrindinė Vyriausybės užduotis bus sutvarkyti valstybės finansus ir pradėti grąžinti didžiulę valstybės skolą. Po beveik dešimties metų skolinimosi ir išlaidavimo, tai padaryti nebus lengva. Be to, šalies ekonomika balansuoja ant atsigavimo ribos, tad didelių įplaukų į biudžetą iš verslo tikėtis neįmanoma. Kaip tik atvirkščiai – verslo atstovai kalba, kad valstybė turi stimuliuoti, t. y. mesti papildomai pinigų į verslą, ir užsimena, kad dvigubo ekonominio nuosmukio grėsmė tebėra reali. Tad grąžinti valstybės skolą bus įmanoma tik karpant išlaidas ir didinant mokesčius. Dėl to sutaria visų partijų politikai. Ginčijamasi tik dėl to, ar tai daryti šiemet, ar palaukti kitų metų.

Nesvarbu, kas bus pasirinkta – ar išlaidų karpymas, ar mokesčių didinimas – tai bloga žinia visiems. Pirmiausia tiems, kurių pajamos nedidelės arba vidutinės, kurie pragyvenimui prisiduria iš pašalpų, verčiasi individualia veikla arba turi smulkų verslą. Kuriai nors iš šių kategorijų save prisikirti gali kiekvienas čia gyvenantis lietuvis. Ir klausimas, kaip konkrečiai kiekvieno jų gyvenimui atsilieps naujosios valdžios sprendimai, yra labai aktualus.

Darbai
Bene labiausiai visiems rūpi, kaip bus su darbais – daugės ar mažės. Visos rinkimuose dalyvavusios partijos, ypač leiboristų, tikino, jog stengsis sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų. Tačiau realybė rodo, kad net šiuo metu esančias darbo vietas išsaugoti gali būti nelengva. Pastaruoju metu ypač Londone vykdoma nemažai valstybės finansuojamų didelių projektų, tokių kaip Olimpinio miestelio statybos, naujojo antžeminio geležinkelio per miesto centrą tiesimas ir t. t. Daug lėšų buvo skiriama mokyklų ir ligoninių atnaujinimui, kelių tvarkymui ir tiesimui, valstybės įstaigų kompiuterizavimui. Kai kurie projektai, kaip Olimpinio miestelio statybos, dar metus ar porą bus tęsiami, tačiau daugelio kitų dėl lėšų taupymo ketinama atsisakyti.

Rinkimų kampanijos metu G.Brownas pasigyrė, kad leiboristų vyriausybės valdymo laikotarpiu buvo suremontuota ir atnaujinta daug mokyklų ir ligonių, ir ta dalis lėšų, kuri buvo skiriama remontui, bus sutaupyta. Taupymo planuose ir milijonus kainuojančių kompiuterinių sistemų kūrimo projektų atsisakymas. Be to, žadėta, kad valstybės įstaigos mažiau pirks įrangos, popieriaus, pieštukų ir net sąvaržėlių. Atrodo – teisingas žingsnis. Tačiau nereikia daug proto, kad taptų aišku, jog sumažėjus vyriausybės užsakymų ir pirkimų – sumažės ir darbų. O lėšų karpymas viešajame sektoriuje irgi reiškia ne ką kita, o tai, kad bus atleidžiami socialinės rūpybos, švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojai.

Būstas
Gyvenamojo būsto brangumas ir jo stygius – nuolatinė pastarojo meto problema. Ypač Rytų Londone, kur dėl ypatingai didelio migrantų skaičiaus, poreikis gyvenamajam plotui yra labai išaugęs, o nuomos kainos bemaž susilygino su kitų, geresniais laikomų rajonų kainomis. Dar prieš porą metų leiboristų vyriausybė žadėjo pastatyti šimtus tūkstančių naujų socialinių ar prieinamos kainos būstų – tos vienintelės vilties daugeliui imigrantų turėti bent kiek normalesnę pastogę. Tačiau per šiuos rinkimus tokių pažadų net ši partija nebedalino.

Tad panašu, jog mūsų tautiečiams, nesuskubusiems pasiimti paskolos ir įsigyti namelį kur nors Dagenhamo ar Rainhamo apylinkėse, gali tekti ilgokai spraustis gausiai prisigrūdusiuose būstuose. O tie, kas pasiėmė paskolą ir įsigijo nuosavą namą, irgi perdaug nedžiūgauja, nes neramu, kad netektų mokėti didesnių palūkanų ar kad neprarastų darbo ar kito pajamų šaltinio.

Pašalpos
Viena iš naštų, kuri sunkiai slegia valstybės finansus – tai pašalpos. Rinkimus laimėję konservatoriai neslepia savo užmojų peržiūrėti pašalpų sistemą, kuri įvardijama kaip nesąžininga darbuotojų atžvilgiu. Po publikacijų spaudoje apie tai, jog yra bedarbių šeimų, gyvenančių milijoninės vertės namuose, kurių nuomos išlaidas padengia savivaldybė, kilo nemaža pasipiktinimo banga. Tad tikėtina, kad žmones parazitiškai gyventi skatinanti pašalpų sistema gali būti pertvarkoma.

Siekdami priversti ilgalaikius bedarbius dirbti, konservatoriai ketina nebemokėti bedarbystės pašalpų, jei nedirbantysis antrą kartą atsisakė pasiūlyto darbo. Be to, siūloma, kad bedarbio pašalpa būtų suteikiama čekiais, už kuriuos būtų galima gauti maisto, įsigyti būtinų prekių ar atsiskaityti už paslaugas. Beje, pasigirsta siūlymų apriboti teisę į pašalpas imigrantams, tačiau tai gali būti traktuojama kaip diskriminacija. Tad tikėtina, kad tas žingsnis nebus žengtas.

Imigracijos politika
Kad imigrantų Anglijoje perdaug, pastarąjį mėnesį girdėjome bene kasdien. Svarstymai, kaip jų skaičių sumažinti, patys įvairiausi, tačiau veiksmingo recepto nėra. 80 proc. imigrantų į JK atvyksta iš Europos Sąjungai priklausančių Rytų Europos šalių, ir jų sumažinti taip paprastai nepavyks. Laisvai judėti Europos Sąjungos šalių teritorijoje – kiekvieno mūsų teisė. Tačiau jei sumažės atvykėlių iš Rusijos, Ukrainos ar Azijos bei Afrikos valstybių, tokia politika čia gyvenantiems lietuviams tik į naudą. Lietuvių norą atvykti į Britaniją sumažintų nebent pagerėjusi ekonominė situacija Lietuvoje arba nepaprastai smarkiai išaugusi bedarbystė ir nepakantumas atvykėliams Britanijoje.

Mokesčiai
Kai valdžiai trūksta pinigų, ji kelia mokesčius – tai paprasta taisyklė. Tačiau tuo metu, kai ekonomika sunkiai ropščiasi iš duobės, neapgalvota mokesčių politika gali baigtis dar viena duobe. Tad apie mokesčių kėlimą partijų programose kalbama labai nedaug ir aptakiai. Britanijos ekonomistai teigia, kad mokesčių kėlimas yra neišvengiamas netolimos ateities dalykas. Vyrauja prognozės, kad gali būti keliamas pridedamosios vertės mokestis arba angliškai VAT. Padidinus VAT, neišvengiamai pabrangtų visos prekės ir paslaugos ir išaugtų pragyvenimo išlaidos.

Panašu, kad uždarbis keletą metų neaugs arba augs daug lėčiau negu kainos. Jau dabar yra pastebimas realaus uždarbio sumažėjimas, nes uždarbis pastaraisiais metais augo daug lėčiau, nei būtinųjų prekių ir paslaugų kainos. Tad valstybės taupymo politikos naštą pajus visi, išskyrus nebent pačius turtingiausius. Nors ir jiems tai gali atsiliepti, nes viena iš grėsmių yra auganti infliacija ir santaupų nuvertėjimas.

Sunkmetis gali užsitęsti
Europa vieną po kitos skaičiuoja ant bankroto ribos atsidūrusias eurozonos šalis. Pirmoji tokia eurą skandinančia šalimi tapo Graikija, kuriai gelbėti reikia daugiau nei 500 milijardų eurų. Rikiuojasi ir dar kelios didelių problemų galinčios turėti šalys – Portugalija, Ispanija, Airija. Kai kas prie tokių šalių, kuriai gali prireikti finansinės pagalbos, priskiria ir JK, kurios skola siekia 167 milijardus svarų.
Beje, ankstesnė patirtis rodo, kad po didelių finansų krizių ūkio augimas ir nedarbas dideli išlieka gana ilgą laiką. Tad ekonomikos atsigavimo ir geresnio gyvenimo ir Lietuvoje likusiems, ir į Britaniją ar kitą Europos šalį emigravusiems lietuviams teks palaukti.

Zita Čepaitė

Kuo mums „kvepia“ nauja valdžia?
D.Cameron\'as. /Dailymail foto/

Eidamos į rinkimus trys didžiausios JK partijos – leiboristų, konservatorių ir liberaldemokratų – nežarstė pažadų, kad atėjusios į valdžią pagerins daugumos gyvenimą. Tačiau tiesos, kas laukia po rinkimų, irgi nepasakė. Nejau dabar, nuo ekonominės krizės pradžios praėjus porai metų, čia gyvenančiųjų laukia tikras sunkmetis?

Valstybė taupys
Rinkimai įvyko. Konservatoriai gavo daugumą, nors nei viena partija nesurinko tiek balsų, kad galėtų suformuoti vyriausybę. Tačiau kas bevaldytų, pagrindinė Vyriausybės užduotis bus sutvarkyti valstybės finansus ir pradėti grąžinti didžiulę valstybės skolą. Po beveik dešimties metų skolinimosi ir išlaidavimo, tai padaryti nebus lengva. Be to, šalies ekonomika balansuoja ant atsigavimo ribos, tad didelių įplaukų į biudžetą iš verslo tikėtis neįmanoma. Kaip tik atvirkščiai – verslo atstovai kalba, kad valstybė turi stimuliuoti, t. y. mesti papildomai pinigų į verslą, ir užsimena, kad dvigubo ekonominio nuosmukio grėsmė tebėra reali. Tad grąžinti valstybės skolą bus įmanoma tik karpant išlaidas ir didinant mokesčius. Dėl to sutaria visų partijų politikai. Ginčijamasi tik dėl to, ar tai daryti šiemet, ar palaukti kitų metų.

Nesvarbu, kas bus pasirinkta – ar išlaidų karpymas, ar mokesčių didinimas – tai bloga žinia visiems. Pirmiausia tiems, kurių pajamos nedidelės arba vidutinės, kurie pragyvenimui prisiduria iš pašalpų, verčiasi individualia veikla arba turi smulkų verslą. Kuriai nors iš šių kategorijų save prisikirti gali kiekvienas čia gyvenantis lietuvis. Ir klausimas, kaip konkrečiai kiekvieno jų gyvenimui atsilieps naujosios valdžios sprendimai, yra labai aktualus.

Darbai
Bene labiausiai visiems rūpi, kaip bus su darbais – daugės ar mažės. Visos rinkimuose dalyvavusios partijos, ypač leiboristų, tikino, jog stengsis sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų. Tačiau realybė rodo, kad net šiuo metu esančias darbo vietas išsaugoti gali būti nelengva. Pastaruoju metu ypač Londone vykdoma nemažai valstybės finansuojamų didelių projektų, tokių kaip Olimpinio miestelio statybos, naujojo antžeminio geležinkelio per miesto centrą tiesimas ir t. t. Daug lėšų buvo skiriama mokyklų ir ligoninių atnaujinimui, kelių tvarkymui ir tiesimui, valstybės įstaigų kompiuterizavimui. Kai kurie projektai, kaip Olimpinio miestelio statybos, dar metus ar porą bus tęsiami, tačiau daugelio kitų dėl lėšų taupymo ketinama atsisakyti.

Rinkimų kampanijos metu G.Brownas pasigyrė, kad leiboristų vyriausybės valdymo laikotarpiu buvo suremontuota ir atnaujinta daug mokyklų ir ligonių, ir ta dalis lėšų, kuri buvo skiriama remontui, bus sutaupyta. Taupymo planuose ir milijonus kainuojančių kompiuterinių sistemų kūrimo projektų atsisakymas. Be to, žadėta, kad valstybės įstaigos mažiau pirks įrangos, popieriaus, pieštukų ir net sąvaržėlių. Atrodo – teisingas žingsnis. Tačiau nereikia daug proto, kad taptų aišku, jog sumažėjus vyriausybės užsakymų ir pirkimų – sumažės ir darbų. O lėšų karpymas viešajame sektoriuje irgi reiškia ne ką kita, o tai, kad bus atleidžiami socialinės rūpybos, švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojai.

Būstas
Gyvenamojo būsto brangumas ir jo stygius – nuolatinė pastarojo meto problema. Ypač Rytų Londone, kur dėl ypatingai didelio migrantų skaičiaus, poreikis gyvenamajam plotui yra labai išaugęs, o nuomos kainos bemaž susilygino su kitų, geresniais laikomų rajonų kainomis. Dar prieš porą metų leiboristų vyriausybė žadėjo pastatyti šimtus tūkstančių naujų socialinių ar prieinamos kainos būstų – tos vienintelės vilties daugeliui imigrantų turėti bent kiek normalesnę pastogę. Tačiau per šiuos rinkimus tokių pažadų net ši partija nebedalino.

Tad panašu, jog mūsų tautiečiams, nesuskubusiems pasiimti paskolos ir įsigyti namelį kur nors Dagenhamo ar Rainhamo apylinkėse, gali tekti ilgokai spraustis gausiai prisigrūdusiuose būstuose. O tie, kas pasiėmė paskolą ir įsigijo nuosavą namą, irgi perdaug nedžiūgauja, nes neramu, kad netektų mokėti didesnių palūkanų ar kad neprarastų darbo ar kito pajamų šaltinio.

Pašalpos
Viena iš naštų, kuri sunkiai slegia valstybės finansus – tai pašalpos. Rinkimus laimėję konservatoriai neslepia savo užmojų peržiūrėti pašalpų sistemą, kuri įvardijama kaip nesąžininga darbuotojų atžvilgiu. Po publikacijų spaudoje apie tai, jog yra bedarbių šeimų, gyvenančių milijoninės vertės namuose, kurių nuomos išlaidas padengia savivaldybė, kilo nemaža pasipiktinimo banga. Tad tikėtina, kad žmones parazitiškai gyventi skatinanti pašalpų sistema gali būti pertvarkoma.

Siekdami priversti ilgalaikius bedarbius dirbti, konservatoriai ketina nebemokėti bedarbystės pašalpų, jei nedirbantysis antrą kartą atsisakė pasiūlyto darbo. Be to, siūloma, kad bedarbio pašalpa būtų suteikiama čekiais, už kuriuos būtų galima gauti maisto, įsigyti būtinų prekių ar atsiskaityti už paslaugas. Beje, pasigirsta siūlymų apriboti teisę į pašalpas imigrantams, tačiau tai gali būti traktuojama kaip diskriminacija. Tad tikėtina, kad tas žingsnis nebus žengtas.

Imigracijos politika
Kad imigrantų Anglijoje perdaug, pastarąjį mėnesį girdėjome bene kasdien. Svarstymai, kaip jų skaičių sumažinti, patys įvairiausi, tačiau veiksmingo recepto nėra. 80 proc. imigrantų į JK atvyksta iš Europos Sąjungai priklausančių Rytų Europos šalių, ir jų sumažinti taip paprastai nepavyks. Laisvai judėti Europos Sąjungos šalių teritorijoje – kiekvieno mūsų teisė. Tačiau jei sumažės atvykėlių iš Rusijos, Ukrainos ar Azijos bei Afrikos valstybių, tokia politika čia gyvenantiems lietuviams tik į naudą. Lietuvių norą atvykti į Britaniją sumažintų nebent pagerėjusi ekonominė situacija Lietuvoje arba nepaprastai smarkiai išaugusi bedarbystė ir nepakantumas atvykėliams Britanijoje.

Mokesčiai
Kai valdžiai trūksta pinigų, ji kelia mokesčius – tai paprasta taisyklė. Tačiau tuo metu, kai ekonomika sunkiai ropščiasi iš duobės, neapgalvota mokesčių politika gali baigtis dar viena duobe. Tad apie mokesčių kėlimą partijų programose kalbama labai nedaug ir aptakiai. Britanijos ekonomistai teigia, kad mokesčių kėlimas yra neišvengiamas netolimos ateities dalykas. Vyrauja prognozės, kad gali būti keliamas pridedamosios vertės mokestis arba angliškai VAT. Padidinus VAT, neišvengiamai pabrangtų visos prekės ir paslaugos ir išaugtų pragyvenimo išlaidos.

Panašu, kad uždarbis keletą metų neaugs arba augs daug lėčiau negu kainos. Jau dabar yra pastebimas realaus uždarbio sumažėjimas, nes uždarbis pastaraisiais metais augo daug lėčiau, nei būtinųjų prekių ir paslaugų kainos. Tad valstybės taupymo politikos naštą pajus visi, išskyrus nebent pačius turtingiausius. Nors ir jiems tai gali atsiliepti, nes viena iš grėsmių yra auganti infliacija ir santaupų nuvertėjimas.

Sunkmetis gali užsitęsti
Europa vieną po kitos skaičiuoja ant bankroto ribos atsidūrusias eurozonos šalis. Pirmoji tokia eurą skandinančia šalimi tapo Graikija, kuriai gelbėti reikia daugiau nei 500 milijardų eurų. Rikiuojasi ir dar kelios didelių problemų galinčios turėti šalys – Portugalija, Ispanija, Airija. Kai kas prie tokių šalių, kuriai gali prireikti finansinės pagalbos, priskiria ir JK, kurios skola siekia 167 milijardus svarų.
Beje, ankstesnė patirtis rodo, kad po didelių finansų krizių ūkio augimas ir nedarbas dideli išlieka gana ilgą laiką. Tad ekonomikos atsigavimo ir geresnio gyvenimo ir Lietuvoje likusiems, ir į Britaniją ar kitą Europos šalį emigravusiems lietuviams teks palaukti.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: