Kur Lietuvos turtuoliai laiko savo pinigus? 

Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, pranešusiam, kad savo indėlius jis laiko aštuoniuose Rusijos bankuose ir neketina jų atsiimti, visa Rusija bando išsiaiškinti, kuriuose gi bankuose tie indėliai guli, nes būtent ten, jų manymu, yra saugiausia vieta laikyti pinigus.

Lietuvos žurnalistai taip pat nusprendė pasižvalgyti, kurgi mūsų milijonieriai – politikai ir verslininkai – laiko pinigus, kuriuose bankuose yra jų sąskaitos. „Visi mano indėliai yra investuoti į nekilnojamąjį turtą. Į mūrelį, į mūrelį, kaip visais laikais žydeliai darydavo“, – neslėpė verslininkas ir politikas Antanas Bosas. Taip elgtis, sako, pradėjęs prieš pusantrų metų. Betgi krize nelabai kvepėjo? Dar ir kaip kvepėjo, sako, tik tie, kas rūko pypkes, nesuuodė.

Vienas turtingiausių šalies žmonių skaičiuoja taip: itin vertingiems indėlininkams bankai moka 6–7 proc. metines palūkanas, metinė infliacija 11–12 proc. Vadinasi, per metus mano indėliai gerokai sumažėja. Tuo tarpu nekilnojamas turtas yra atpigęs, jo pasiūla išaugusi. „Nereikia laukti, kad jis dar labiau nuvertėtų, nes per tą laiką gali ir su indėliais daug kas nutikti. O štai nusipirkus mūriuką geroje vietoje ir jį išnuomavus, jums ir procentai, ir palūkanos. O po dešimties metų, žiūrėk, jau ir jo vertė gerokai išaugusi“, – skaičiavo verslininkas.

Į brangenybes, auksą teigia neinvestuojąs. „Ateis koks nors veikėjas su šautuvu, įrems tau į kaktą ir pasiims, kas ne jo. O štai mūrelio tikrai neatims“, – įsitikinęs A.Bosas.

„Savo pinigus laikau SEB banke. Ir tikrai nemažai pinigų“, – neslėpė politikas ir vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Viktoras Uspaskichas. Jis sako, kad banko pareiga informuoti rimčiausius savo klientus, kokia yra banko situacija, kokie jų motininės kompanijos reikalai. „Informaciją valdau ir nepanikuoju. Negi dabar imsi ir neši pinigus lagaminais?“, – svarstė V.Uspaskichas.

Dar vieno turtingo politiko Algimanto Matulevičiaus žodžiais, sutrikus bankų veiklai labiausiai nukentėtų ne patys turtingiausieji, o vidutinis banko klientas, nes būtent tokie indėlininkai ir sukrovę tą indėlių krepšelį, kuris Lietuvoje dabar siekia 40 mlrd. litų. Tiesa, jis pats nesutinka su tuo, kad kiti jį laiko labai turtingu žmogumi. Sako, kad didžioji jo turto dalis yra nekilnojamasis turtas, o bankuose esantis indėlis tikrai nedidelis.

„Jokia paslaptis – turiu sąskaitų dviejuose bankuose: „Danske bank“ bei „Swedbank“. Ten pat esu ir paskolas paėmęs“, – sakė jis. Pašnekovas stebėjosi, kad Lietuva jaučiasi atskira salele, kuriai atrodo, kad krizė jos nepasieks. „Vyksta postų dalybos ir niekam nerūpi, kad krizė nenumaldomai artėja.“ Pasak jo, Lietuvos bankas beveik neturi jokios įtakos pas mus veikiantiems skandinaviškiems bankams. „O juk tų bankų padaliniai atsako tik Lietuvoje esančiu turtu, jų savininkai, sėdintys Skandinavijoje, tikrai nepadės išsikapstyti.“ Politikas piktinosi, kad tie bankai, atsisakydami kredituoti verslą, dar labiau stumia Lietuvą į duobę.

„Panevėžio kelių“ valdybos pirmininkas Gvidas Drobužas sakė, kad tiek įmonė, tiek jis pats turi reikalų su trimis Lietuvos bankais – „SEB“, „DnBNord“ bei „Swedbank“. „Žinote, asmeninių indėlių daug neturiu, didžiausias mano turtas – tai NT bei akcijos. Todėl dėl indėlių nepanikuoju. O štai bendrovei „Panevėžio keliai“, kuri vienija daugybę įmonių, nuolat prireikia paskolų, bet pastaruoju metu bankai atsisako jas duoti. Ateini į banką, aplinkui tvyro slogi, depresyvi nuotaika. Gaila, kad lietuviško kapitalo bankų likę mažai, o štai tie, skandinaviškieji, yra stipriai įmerkę uodegas į bankrutavusius Amerikos fondus ir bankus. Dabar, matyt, bando išsilaikyti, išsiurbdami iš mūsų kiek galima daugiau lėšų.“

„Ar neatkreipėte dėmesio, kaip pabrango kojinės, o ir tų jau sunku gauti“, – juokavo SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius. Pats nelogiškiausias būdas, jo teigimu, būtų laikyti bankuose indėlius. Pinigus reikia įdarbinti. „Šitoje situacijoje laimės tas, kas neturės paskolų ir turės laisvų lėšų“, – sakė verslininkas.

Jis prisipažįsta, kad dabar užsiima žvalgyba: dairosi, kurią čia nuvertėjusią įmonę būtų galima nusipirkti. Ir tai daro ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Manau, galima būtų nusipirkti vieną kitą nuvertėjusią įmonę, pastatyti ant kojų, jeigu reikia – perkelti gamybą į kitą šalį“, – neketino laukti geresnių laikų pašnekovas. Pasak jo, tai kur kas geresnė investicija nei nekilnojamasis turtas. „NT ne taip greitai duos grąžos“, – sako jis. Jis mano, kad kitąmet NR rinka pateiks išties puikių pasiūlymų – štai tada pradės žvalgybą ir šitame bare.

www.anglija.lt

Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, pranešusiam, kad savo indėlius jis laiko aštuoniuose Rusijos bankuose ir neketina jų atsiimti, visa Rusija bando išsiaiškinti, kuriuose gi bankuose tie indėliai guli, nes būtent ten, jų manymu, yra saugiausia vieta laikyti pinigus.

Lietuvos žurnalistai taip pat nusprendė pasižvalgyti, kurgi mūsų milijonieriai – politikai ir verslininkai – laiko pinigus, kuriuose bankuose yra jų sąskaitos. „Visi mano indėliai yra investuoti į nekilnojamąjį turtą. Į mūrelį, į mūrelį, kaip visais laikais žydeliai darydavo“, – neslėpė verslininkas ir politikas Antanas Bosas. Taip elgtis, sako, pradėjęs prieš pusantrų metų. Betgi krize nelabai kvepėjo? Dar ir kaip kvepėjo, sako, tik tie, kas rūko pypkes, nesuuodė.

Vienas turtingiausių šalies žmonių skaičiuoja taip: itin vertingiems indėlininkams bankai moka 6–7 proc. metines palūkanas, metinė infliacija 11–12 proc. Vadinasi, per metus mano indėliai gerokai sumažėja. Tuo tarpu nekilnojamas turtas yra atpigęs, jo pasiūla išaugusi. „Nereikia laukti, kad jis dar labiau nuvertėtų, nes per tą laiką gali ir su indėliais daug kas nutikti. O štai nusipirkus mūriuką geroje vietoje ir jį išnuomavus, jums ir procentai, ir palūkanos. O po dešimties metų, žiūrėk, jau ir jo vertė gerokai išaugusi“, – skaičiavo verslininkas.

Į brangenybes, auksą teigia neinvestuojąs. „Ateis koks nors veikėjas su šautuvu, įrems tau į kaktą ir pasiims, kas ne jo. O štai mūrelio tikrai neatims“, – įsitikinęs A.Bosas.

„Savo pinigus laikau SEB banke. Ir tikrai nemažai pinigų“, – neslėpė politikas ir vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Viktoras Uspaskichas. Jis sako, kad banko pareiga informuoti rimčiausius savo klientus, kokia yra banko situacija, kokie jų motininės kompanijos reikalai. „Informaciją valdau ir nepanikuoju. Negi dabar imsi ir neši pinigus lagaminais?“, – svarstė V.Uspaskichas.

Dar vieno turtingo politiko Algimanto Matulevičiaus žodžiais, sutrikus bankų veiklai labiausiai nukentėtų ne patys turtingiausieji, o vidutinis banko klientas, nes būtent tokie indėlininkai ir sukrovę tą indėlių krepšelį, kuris Lietuvoje dabar siekia 40 mlrd. litų. Tiesa, jis pats nesutinka su tuo, kad kiti jį laiko labai turtingu žmogumi. Sako, kad didžioji jo turto dalis yra nekilnojamasis turtas, o bankuose esantis indėlis tikrai nedidelis.

„Jokia paslaptis – turiu sąskaitų dviejuose bankuose: „Danske bank“ bei „Swedbank“. Ten pat esu ir paskolas paėmęs“, – sakė jis. Pašnekovas stebėjosi, kad Lietuva jaučiasi atskira salele, kuriai atrodo, kad krizė jos nepasieks. „Vyksta postų dalybos ir niekam nerūpi, kad krizė nenumaldomai artėja.“ Pasak jo, Lietuvos bankas beveik neturi jokios įtakos pas mus veikiantiems skandinaviškiems bankams. „O juk tų bankų padaliniai atsako tik Lietuvoje esančiu turtu, jų savininkai, sėdintys Skandinavijoje, tikrai nepadės išsikapstyti.“ Politikas piktinosi, kad tie bankai, atsisakydami kredituoti verslą, dar labiau stumia Lietuvą į duobę.

„Panevėžio kelių“ valdybos pirmininkas Gvidas Drobužas sakė, kad tiek įmonė, tiek jis pats turi reikalų su trimis Lietuvos bankais – „SEB“, „DnBNord“ bei „Swedbank“. „Žinote, asmeninių indėlių daug neturiu, didžiausias mano turtas – tai NT bei akcijos. Todėl dėl indėlių nepanikuoju. O štai bendrovei „Panevėžio keliai“, kuri vienija daugybę įmonių, nuolat prireikia paskolų, bet pastaruoju metu bankai atsisako jas duoti. Ateini į banką, aplinkui tvyro slogi, depresyvi nuotaika. Gaila, kad lietuviško kapitalo bankų likę mažai, o štai tie, skandinaviškieji, yra stipriai įmerkę uodegas į bankrutavusius Amerikos fondus ir bankus. Dabar, matyt, bando išsilaikyti, išsiurbdami iš mūsų kiek galima daugiau lėšų.“

„Ar neatkreipėte dėmesio, kaip pabrango kojinės, o ir tų jau sunku gauti“, – juokavo SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius. Pats nelogiškiausias būdas, jo teigimu, būtų laikyti bankuose indėlius. Pinigus reikia įdarbinti. „Šitoje situacijoje laimės tas, kas neturės paskolų ir turės laisvų lėšų“, – sakė verslininkas.

Jis prisipažįsta, kad dabar užsiima žvalgyba: dairosi, kurią čia nuvertėjusią įmonę būtų galima nusipirkti. Ir tai daro ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Manau, galima būtų nusipirkti vieną kitą nuvertėjusią įmonę, pastatyti ant kojų, jeigu reikia – perkelti gamybą į kitą šalį“, – neketino laukti geresnių laikų pašnekovas. Pasak jo, tai kur kas geresnė investicija nei nekilnojamasis turtas. „NT ne taip greitai duos grąžos“, – sako jis. Jis mano, kad kitąmet NR rinka pateiks išties puikių pasiūlymų – štai tada pradės žvalgybą ir šitame bare.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: