Nežinau, gal yra tokių, kurie trokšta per Olimpiadą būti Londone, bet aš džiaugiuosi, kad nebūsiu. To jausmo nepakeitė net žinia, kad lietuviai krepšininkai laimėjo kelialapį į žaidynes. Ir, tiesą sakant, visas su Olimpiada susijęs bruzdesys man panašus į išpūstą burbulą, kuris nuo kitų burbulų skiriasi tik tuo, jog visi žino, kad jis tikrai sprogs ir kada tai atsitiks.

Ekonominis Olimpiados burbulas buvo pradėtas pūsti gerokai anksčiau, negu Londonas laimėjo teisę rengti žaidynes. Buvo optimistiškai teigiama, kad kiekvienas ekonomikos sektorius išloš, o surengimas tekainuos 2,4 milijardus svarų sterlingų ir beveik viską padengs privatus sektorius. Tačiau realybė pasirodė kitokia - pasirengimo kaina išaugo bemaž penkiagubai ir artėja prie 11 milijardų ir beveik viską dengia mokesčių mokėtojai; privataus sektoriaus įnašas sudaro ne daugiau negu 2 proc.

Pasiruošimui Olimpiadai pasibaigus blogas žinias apie didžiulius kaštus ir menką privatininkų įnašą užliejo nauja optimizmo banga - prognozuojama, kad Olimpiada atneš JK ekonomikai 16.5 milijardo svarų. O gal ir daugiau.

Lygiagreta su ekonominiu burbulu buvo pradėtas pūsti ir tikėjimo Olimpiada burbulas - esą žaidynės ištrauks šalį iš krizės, sustiprins statybų sektorių ir sukurs daug naujų darbo vietų. Trejetą metų statybininkai tikrai turėjo ką veikti, tačiau krizė, kaip buvo viltasi, per tą laiką nepasibaigė, ir dabar statybininkai darbo nebeturi.

O ir kitas optimistines prognozes ima temdyti nelabai malonūs faktai – olimpiniam periodui trečdalis Londono viešbučių vietų liko neužimtos, nes jų kainos išaugo keturgubai, ir normalūs turistai šią vasarą Londoną aplenkia. Tiesa, čia pat gražiai pinama viltis, kad panūdę pamatyti Londoną visoje jo didybėje turistai šį miestą užplūs po Olimpiados, ir ypač kitą vasarą. Tikėjimo burbulo auginimas pratęstas dar metams.

Na, o emocinio burbulo pūtimas pačiame įkarštyje. Jau vien tai, kad esi Londone Olimpiados metu tarsi prideda kiekvienam papildomos vertės, o pats įvykis priskiriamas prie ypatingų, vieną kartą gyvenime nutinkančių dalykų. O kur dar lūkestis, kad Londono olimpiada savo įspūdingumu turi nukonkuruoti Pekino olimpiadą!

Atrodo, euforiją sukelti pavyks, o „laimingumo jausmo“ apimti žmonės, kaip jau nustatyta, išleidžia daugiau pinigų. Daugiau prisiperka, ko jiems nereikia, daugiau išgeria alaus ir kitų laimės jausmą dar labiau didinančių gėrimų , dažniau ir už didesnes sumas lažinasi.

Iš manęs šiuo požiūriu jokios naudos. Olimpinio miestelio neapžiūrėjau ir jo didingumu nepasidžiaugiau, per žaidynes nebūsiu, nieko nevartosiu, net nei vieno olimpinio vienaakio talismano neįsigijau. Esu Olimpiadai visiškai netinkamas ekonominis vienetas.
Bet šiek tiek naudos Lietuvai - ką būčiau per tą laikotarpį išleidusi Londone, dabar išleisiu Lietuvoj. Gal ir krepšinį per televizorių kokioj kavinėj pasižiūrėsiu ir kokį bokalą alaus išmauksiu. O jei laimės, gal ir du.

Nes pažiūrėkit. Važiuos juk į Londoną Grybauskaitė su palyda – nauda Londonui. Važiuos Kubilius su palyda – nauda Londonui. Važiuos Lietuvos olimpinis komitetas – nauda Londonui. Dar ir verslininkai važiuos, ir kiti labai turtingi ar aistringi žmonės. Veš pinigus iš Lietuvos ir paliks Londone.

Bet negalima viską į vienus vartus – tik Londonui ir Londonui. Kažkas turi tekti ir Lietuvai. Tad manau, kad bus labai patriotiška, jei lietuviai iš Londono tuo metu į savo tėvynę sugužės ir atgal sugrąžins ne mažiau pinigų, negu į Londoną išvežta. Tad tegu būna tai ne vien šiaip eilinės atostogos Lietuvoj, o patriotinis žingsnis.

Zita Čepaitė