Kuršių nerija: be muziejaus, be ES paramos, be turistų - Anglija.lt
 

Kuršių nerija: be muziejaus, be ES paramos, be turistų 

Europoje unikalus Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) turėtų būti saugomų teritorijų kelrodis Lietuvoje, tačiau jame net nėra šiuolaikiško lankytojų centro, savo noru panaikintas vienintelis gamtos muziejus, nevykdoma edukacinė veikla. Parko direkcijoje dirba vos vienas biologas, o etatų - arti šimto.

KNNP per per 2007-2013 metus nesugebėjo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) pinigais, tad dabar kuriami planai, kaip nuplauti šią gėdą žvelgiant į 2014-2020 metų europinės paramos finansinę perspektyvą.

Apie istorijomis dėl nelegalių statybų labiau pagarsėjusio parko veiklą, neišnaudojamą potencialą ryžosi viešai prabilti kai kurie pajūrio muziejininkai. Jų manymu, dešimtmečius murkdytis skandaluose ir gamtos perlu vadinamoje teritorijoje nepuoselėti turizmo yra netoleruotina.

Viešai pasipiktinimą KNNP vykdoma politika imta reikšti prieš keletą metų, parko direkcijai uždarius vienintelį jai priklausiusį Gamtos muziejų Smiltynėje.

Lietuvos jūsų muziejaus biologas Remigijus Dailidė tokiu KNNP poelgiu piktinasi. Anot biologo, antro tokio muziejaus niekada nebepavyks įkurti. Muziejaus kolekcijos perduotos Klaipėdos universitetui: teoriškai, jos priklauso Jūrų muziejui, tačiau muziejus neturi sąlygų ir patalpų jai laikyti.

R.Dailidė sutinka, kad drėgnuose mediniuose paveldosaugos pastatuose Smiltynėje ilgus metus kruopščiai kauptos kolekcijos laikyti nebuvo galima, tačiau teigia nesuprantantis, kodėl per tiek metų nepasinaudota ES skiriama parama saugomoms teritorijoms ir muziejams, siekiant pritaikyti patalpas kolekcijoms.

Su apmaudu Jūrų muziejaus darbuotojas teigia, kad kaltas netinkamas parko vadovų požiūris, kuriems nerūpi, kad sunaikino muziejų, kuriame buvo ir pačios Kuršių nerijos formavimosi ekspozicija.

KNNP direkcija daug ir aktyviai dirba stengdamasi išsaugoti unikalią gamtą ir kultūros paveldą, tačiau edukacinė, turizmo plėtros ir kultūrinė funkcijos lieka antraeilės.

Lietuvos jūrų muziejaus atstovė spaudai Nika Puteikienė teigia, kad KNNP lyginant su kitais parkais, būdama įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, nedirba su turistais, nevykdo edukacinės veiklos.

Norėdama pademonstruoti, kad nėra viskas taip jau blogai, KNNP direkcija informavo, jog edukacinės veiklos spragas tikrai ketinama užlopyti ateityje. "Negalime padaryti per kelerius metus to, kas nebuvo daroma dešimtmečius. Galiu patikinti, kad parko direkcija tikrai kreipsis paramos į ES fondus 2014-2020 metų laikotarpiui. O planų jau dabar yra daug", - tikino T. Tukačiauskas.

Tačiau T.Tukačiauskas buvo priverstas pripažinti, kad su lankytojais tiesiogiai vasaros metu bendrauja vos penki KNNP darbuotojai - informacijos centrų darbuotojai ir vienas gamtos inspektorius. Iš viso KNNP yra patvirtinti 98 darbuotojų etatai, o dirba 60 žmonių.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Europoje unikalus Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) turėtų būti saugomų teritorijų kelrodis Lietuvoje, tačiau jame net nėra šiuolaikiško lankytojų centro, savo noru panaikintas vienintelis gamtos muziejus, nevykdoma edukacinė veikla. Parko direkcijoje dirba vos vienas biologas, o etatų - arti šimto.

KNNP per per 2007-2013 metus nesugebėjo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) pinigais, tad dabar kuriami planai, kaip nuplauti šią gėdą žvelgiant į 2014-2020 metų europinės paramos finansinę perspektyvą.

Apie istorijomis dėl nelegalių statybų labiau pagarsėjusio parko veiklą, neišnaudojamą potencialą ryžosi viešai prabilti kai kurie pajūrio muziejininkai. Jų manymu, dešimtmečius murkdytis skandaluose ir gamtos perlu vadinamoje teritorijoje nepuoselėti turizmo yra netoleruotina.

Viešai pasipiktinimą KNNP vykdoma politika imta reikšti prieš keletą metų, parko direkcijai uždarius vienintelį jai priklausiusį Gamtos muziejų Smiltynėje.

Lietuvos jūsų muziejaus biologas Remigijus Dailidė tokiu KNNP poelgiu piktinasi. Anot biologo, antro tokio muziejaus niekada nebepavyks įkurti. Muziejaus kolekcijos perduotos Klaipėdos universitetui: teoriškai, jos priklauso Jūrų muziejui, tačiau muziejus neturi sąlygų ir patalpų jai laikyti.

R.Dailidė sutinka, kad drėgnuose mediniuose paveldosaugos pastatuose Smiltynėje ilgus metus kruopščiai kauptos kolekcijos laikyti nebuvo galima, tačiau teigia nesuprantantis, kodėl per tiek metų nepasinaudota ES skiriama parama saugomoms teritorijoms ir muziejams, siekiant pritaikyti patalpas kolekcijoms.

Su apmaudu Jūrų muziejaus darbuotojas teigia, kad kaltas netinkamas parko vadovų požiūris, kuriems nerūpi, kad sunaikino muziejų, kuriame buvo ir pačios Kuršių nerijos formavimosi ekspozicija.

KNNP direkcija daug ir aktyviai dirba stengdamasi išsaugoti unikalią gamtą ir kultūros paveldą, tačiau edukacinė, turizmo plėtros ir kultūrinė funkcijos lieka antraeilės.

Lietuvos jūrų muziejaus atstovė spaudai Nika Puteikienė teigia, kad KNNP lyginant su kitais parkais, būdama įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, nedirba su turistais, nevykdo edukacinės veiklos.

Norėdama pademonstruoti, kad nėra viskas taip jau blogai, KNNP direkcija informavo, jog edukacinės veiklos spragas tikrai ketinama užlopyti ateityje. "Negalime padaryti per kelerius metus to, kas nebuvo daroma dešimtmečius. Galiu patikinti, kad parko direkcija tikrai kreipsis paramos į ES fondus 2014-2020 metų laikotarpiui. O planų jau dabar yra daug", - tikino T. Tukačiauskas.

Tačiau T.Tukačiauskas buvo priverstas pripažinti, kad su lankytojais tiesiogiai vasaros metu bendrauja vos penki KNNP darbuotojai - informacijos centrų darbuotojai ir vienas gamtos inspektorius. Iš viso KNNP yra patvirtinti 98 darbuotojų etatai, o dirba 60 žmonių.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: